- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-23
- Bylos Nr.
- e2-2183-1088/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19593-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Edita Vitonė (pirm.)
- Ieškovas
- M. O. B.
- Atsakovas
- B. L. F.
- Advokatai
- Laurynas Jokšas, Eglė Grucytė
dalyvaujant ieškovei M. O. B. ir jos atstovui advokato padėjėjui Laurynui Jokšui, atsakovei B. L. F. ir jos atstovei advokatei Eglei Grucytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. O. B. ieškinį atsakovei B. L. F. ir atsakovės B. L. F. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė M. O. B. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį teismo posėdyje patikslinusi, prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 1993 m. kovo 10 d. sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką ir pagal ieškovės pateiktą projektą nustatyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) naudojimosi tvarką: M. O. B. ir B. L. F. paskiriama naudotis bendrai 547 kv. m ploto dalimi, plane pažymėta indeksu „C 547 kv. m“; M. O. B. paskiriama naudotis 565 kv. m ploto dalimis, plane pažymėtomis indeksais „A 22 kv. m“ ir „A 543 kv. m“; B. L. F. paskiriama naudotis 377 kv. m ploto dalimi, plane pažymėta indeksu „B 377 kv. m“.
3. Pagal 1993 m. kovo 10 d. teismo sprendimu patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovė naudojasi plane pažymėtomis sklypo dalimis „A 522“ ir „A 60“, atitinkamai 522 kv. m ir 60 kv. m ploto, atsakovė naudojasi žemės plane pažymėta sklypo dalimi „B 388“ 388 kv. m ploto, bendrai ieškovė su atsakove naudojasi 311 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „C 311“. Patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka neužtikrina ieškovei ir atsakovei patekimo prie joms asmeninės ir dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių – kluono, viralinės, malkinės ir stoginės. Ieškovės siūlomoje patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarkoje yra sumažėjusi ieškovei naudotis tenkančio ploto dalis, projektiniame plane pažymėta „A 22 kv. m“, lyginant su 1993 m. kovo 10 d. teismo sprendimu patvirtinta jos naudojama žemės sklypo dalimi „A 60“. Ieškovės naudojamas plotas sumažėja 38 kv. m, atitinkamai turėtų būti pakoreguotos proporcingai pagal turimas ieškovės ir atsakovės žemės sklypo nuosavybės dalis ir kitos tiek bendrojo, tiek ir asmeninio naudojimo dalys iš esmės nenukrypstant nuo 1993 m. teismo sprendimu patvirtintos naudojimosi žemės sklypu tvarkos principų.
4. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinį ir prašė tenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal atsakovės siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką nei ieškovė, nei atsakovė neturės fizinės galimybės patekti prie joms priklausančių statinių – gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, atlikti šių statinių remontą, priežiūrą, užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimus. Atsakovės plane nėra numatyta bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis, skirta apeiti aplink visus bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančius pastatus, atsakovės siūlomu planu yra išdidinama bendram naudojimui skirta žemės sklypo dalis, kur vyksta šalių konfliktai. Atsakovės siūlomoje patvirtinti naudojimosi sklypu tvarkoje nėra išskirta prie ūkinio pastato ieškovės faktiškai 30 metų naudojama sklypo dalis, taip pat nėra išskirti bendro naudojimo žemės plotai aplink bendrus šalių statinius, todėl ji neatitinka naudojimosi bendru daiktu racionalumo, patogumo ir funkcionalumo kriterijų. Patvirtinus tokią tvarką, būtų nepagrįstai apribota bendraturčių teisė naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir užtikrinti jų tinkamą eksploatavimą.
II. Atsakovės reikalavimai ir argumentai
4. Atsakovė B. L. F. (toliau – atsakovė) atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Pateikė priešieškinį, kuriuo teismo posėdyje patikslinusi prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 1993 m. kovo 10 d. sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką ir pagal atsakovės pateiktą projektą nustatyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką: M. O. B. priskiriama teisė naudotis žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėta 2 (581 kv. m), o atsakovei B. L. F. priskiriama teisė naudotis žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėta 1 (387 kv. m); M. O. B. ir B. L. F. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi schemoje pažymėta 3 (521 kv. m).
5. Reikalavimai grindžiami tokiais esminiais argumentais: ieškovės nurodyti argumentai neatitinka tikrovės, t. y. prie 1993 m. kovo 10 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo pateiktas žemės sklypo padalijimo projektas yra identiškas ieškovės pateiktam prie ieškinio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planui. Akivaizdu, kad nepaisant ieškovės nurodytų pasikeitusių faktinių aplinkybių, jos prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra identiška, nors pati ieškovė nurodo, kad ji neatitinka faktinės sklypo situacijos ir nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Ieškovės teikiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas nėra vientisas, iš esmės neatitinka ekonomiškumo kriterijaus, t. y. iki maksimumo yra išdidinta bendrai naudojama žemės sklypo dalis, o kiekvienos naudojamos atskirai žemės sklypo dalys yra sumažintos. Ieškovė turi galimybę per jai priskirtiną ir realiai naudojamą žemės sklypo dalį patekti prie jos valdomos gyvenamojo namo dalies, todėl nėra būtinybės išdidinti bendrai naudojamo žemės sklypo dalį, nustatant apsaugos zoną aplinkui visą namą. Atsakovės teikiame projektiniame pasiūlyme yra nustatoma apsaugos zona aplinkui namą tik toje dalyje, kurioje gyvenamasis namas yra naudojamas atsakovės, o naudojama žemės sklypo dalis yra naudojama ieškovės. Ieškovės pateiktas projektas neatitinka racionalumo (patogumo) ir efektyvumo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu kriterijų.
6. Atsakovės teikiama žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schema atitinka tiek naujai nustatytą pagal (duomenys neskelbtini) atliktus matavimus sklypo situaciją, tiek realiai nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypo tvarką ir labiau atitinka abiejų šalių, kaip bendraturčių interesus. Atsakovės projektiniai pasiūlymai iki minimumo sumažina bendrai naudojamą žemės sklypo dalį, t. y. yra palieka tik bendrus įvažiavimus ar patekimus į nekilnojamąjį turtą. Bendras žemės sklypo plotas yra tik 0,1489 ha, ieškovė nuolat kelia nepagrįstus konfliktus, kviečia policijos pareigūnus dėl to, kas vyksta bendrai naudojamoje žemės sklypo dalyje. Todėl siekiant eliminuoti nuolatinius konfliktus yra protinga kuo didesnes dalis žemės sklypo palikti naudoti atskirai kiekvienai iš bendraturčių ir šį kriterijų atitinka atsakovės teikiama žemės sklypo naudojimosi tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė palaikė priešieškinį ir prašė tenkinti, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkinamas. Priešieškinis atmetamas.
8. Bylos duomenimis, 0,1489 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei M. O. B. – 893/1489 dalys, ir atsakovei B. L. F. – 596/1489 dalys. Ieškovė jai priklausančią žemės sklypo dalį įsigijo remiantis (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini), atsakovė – (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini). Kauno rajono apylinkės teismo 1993 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią M. O. B. paskirta naudotis sklypo dalimis A 522 kv. m ir A 60 kv.m, B. L. F. ir V. P. K. paskirta naudotis B 388 kv. m, bendram naudojimui paskirta C 311 kv. m. (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)suformuotas naujas žemės sklypas, Žemės sklypo kadastriniai duomenys įregistruoti (duomenys neskelbtini) parengtos 2009 m. sausio 20 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo bylos pagrindu. Byloje ginčo dėl kadastrinių matavimų bylos teisėtumo nėra.
9. Žemės sklype yra statiniai: gyvenamasis namas 1A1m(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 3/5 dalys priklauso ieškovei, 2/5 dalys priklauso atsakovei; kiemo statiniai – kluonas 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovei, viralinė 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei, malkinė 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei; kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora t1, t2; kiemo aikštelė, kanal. šulinys k1, šulinys k2, lauko tualetai v1 ir v2, stoginė 6I1ž), priklausantys gyvenamajam namui 1A1m(p) ir yra bendroji dalinė ieškovės (3/5 dalys visų statinių) ir atsakovės (2/5 dalys visų statinių) nuosavybė. Žemės sklype esančių pastatų kadastriniai matavimai patikslinti 2018 m. gegužės 25 d. ir įregistruoti 2018 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta ieškovės ir atsakovės naudojimosi gyvenamuoju namu 1A1m(p) tvarka.
10. Byloje keliamas teismo sprendimu nustatytos naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarkos pakeitimo klausimas. Nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis), todėl, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, turi teisę reikalauti pakeisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką. Keičiant nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai. Tačiau šie kriterijai taikomi tik juridiniams faktams, kurie atsirado po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, priėmimo, t. y. teismo sprendimu nustatytos tvarkos pakeitimas turi būti pagrįstas objektyvia, po ankstesnio teismo sprendimo priėmimo atsiradusia būtinybe.
11. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Siekdamas pakeisti nustatytą naudojimosi daiktu tvarką, bendraturtis turi pagrįsti objektyviai atsiradusį pagrindą, todėl ieškovė, reikšdama ieškinį dėl teismo sprendimu nustatytos tvarkos pakeitimo, o ir atsakovė reikšdama priešieškinį, privalo ne tik pateikti įmanomą naudojimosi tvarkos projektą, bet ir įrodyti atsiradusias po ankstesnio teismo sprendimo objektyvias aplinkybes, kurių pagrindu galima būtų keisti teismo sprendimu nustatytą ir beveik trisdešimt metų šalių naudojamą tvarką.
12. Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti. Šalis turi pareigą pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus, projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
13. Byloje pateikti ieškovės ir atsakovės parengti naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planai. Ieškovė siūlo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal (duomenys neskelbtini) planą, paskiriant ieškovei naudotis sklypo dalimis, plane pažymėtomis A 22 kv. m ir A 543 kv. m, atsakovei B. L. F. paskiriant naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta B 377 kv. m, šalims paskiriant naudotis bendrai sklypo dalį, plane pažymėtą C 547 kv. m. Ieškovė būtinybę keisti 1993 m. kovo 10 d. teismo sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką grindė tuo, jog patikslinti kadastriniai matavimai, nėra užtikrintas ieškovės ir atsakovės patekimas prie joms priklausančių statinių – kluono, viralinės, malkinės ir prie gyvenamojo namo esančios stoginės, kadangi visi šie statiniai vienas su kitu ribojasi savo sienomis, todėl tinkamai visų jų eksploatacijai yra reikalingas pakankamas, bent vieno metro atstumas, sudarant galimybę tiek ieškovei, tiek ir atsakovei apeiti aplink statinius ir, esant reikalui, užtikrinti statinių priežiūrą, tuo tikslu nenustatinėjant papildomų servitutų ir/ar kitų žemės sklypo naudojimosi apribojimų. Atsakovė siūlo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektinį pasiūlymą, paskiriant ieškovei naudotis sklypo dalimis plane pažymėta 2 (581 kv. m), atsakovei – sklypo dalimi, plane pažymėta 1 (387 kv. m), šalims paskiriant naudotis bendrai sklypo dalį, plane pažymėtą 3 (521 kv. m). Atsakovė prašė nustatyti jos siūlomą naudojimosi žemės sklypo tvarką, kadangi jos siūlomoje tvarkoje lieka mažiau ploto bendram naudojimui, o tai užtikrins mažesnę konfliktų tarp šalių kilimo galimybę.
14. Vertinant šalių pateiktus naudojimosi žemės sklypų tvarkos planus, matyti, kad ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra iš esmės keičianti teismo 1993 m. kovo 10 d. sprendimu nustatytą tvarką. Pagal teismo sprendimu patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką ieškovei priskirta naudotis dalis A 60 kv. m ribojasi su ieškovei priklausančia viraline 3I1. Tiek ieškovė, tiek atsakovė teismo posėdyje pripažino tarpusavio santykių konfliktiškumą, kaltino viena kitą kliudymu prieiti prie pastatų, užtvarų statymu. Bylos duomenimis, atsakovei priklauso viralinė 3I1m ir malkinė 4I1ž, o ieškovei kluonas 2I1m. Visi šie statiniai vienas su kitu ribojasi savo sienomis, turi vieną bendrą stogą, todėl tinkamai visų jų eksploatacijai yra reikalingas pakankamas, bent vieno metro, atstumas sudarant galimybę tiek ieškovei, tiek ir atsakovei juos apeiti užtikrinant statinių priežiūrą, galimybę atlikti remontą. Šiuo tikslu ieškovė sutinka susimažinti jai 1993 m. kovo 10 d. teismo sprendimu priskirtos naudotis prie šių statinių žemės dalies plotą A 60 iki A 22 kv. m. Teismo posėdyje atsakovė palaikydama savo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką nurodė, kad prie ūkio pastatų ieškovei iš viso žemės dalis nepriskirtina, kadangi ieškovė dalimi A 60 kv. m nesinaudoja ir todėl ieškovės siūloma tvarka neatitinka faktinės padėties. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad ši sklypo dalis, nors šiuo metu tuščia, jai reikalinga, dėl amžiaus negali vykdyti žemės ūkio darbų, tačiau ieškovė ten laikė malkas, atsakovė šia sklypo dalimi niekada nesinaudojo. Aplinkybę, kad ieškovė jai priskirtoje dalyje laikė malkas ir kad tokia faktinė naudojimosi tvarka nusistovėjusi ir atitinka teismo sprendimu nustatytą tvarką teismo posėdyje patvirtino liudytojas V. B. Byloje duomenų, patvirtinančių atsakovės argumentus, jog ieškovė faktiškai nesinaudoja jai priskirta žemės sklypo dalimi A 60 kv. m, o ja naudojasi atsakovė ar šalys bendrai ir dėl to žemės naudojimosi tvarka yra iš esmės pasikeitusi, nėra. Atsakovė tikslu sumažinti tarp šalių bendram naudojimui paskirtoje žemėje vykstančius konfliktus grindė būtinybe kuo mažiau palikti bendram naudojimui žemės ir dėl to patvirtinti atsakovės siūlomą naudojimosi tvarką, kurioje nustatyta apsaugos zona aplinkui gyvenamąjį namą 1A1m(p) tik toje dalyje, kurioje namas yra naudojamas atsakovės. Atsakovės teigimu, kadangi ieškovė turi galimybę per jai priskirtiną ir realiai naudojamą žemės sklypo dalį patekti prie jos naudojamos gyvenamojo namo dalies, todėl nėra būtinybės išdidinti bendrai naudojamo žemės sklypo dalį, nustatant apsaugos zoną aplinkui visą namą. Šalims gyvenamasis namas 1A1m(p) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, kuriuo naudojimosi tvarka nustatyta teismo sprendimu. Nagrinėjamoje byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, todėl nustatant naudojimosi tvarką bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančiu daiktu, kiekvienam bendraturčiui privalo būti užtikrinamas priėjimas prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių ne tik dėl galimybės statinį naudoti, kuri iš esmės gali būti suteikta tik vienam iš bendraturčių, bet ir turi būti sudarytos sąlygos pastatą remontuoti ir tinkamai jį prižiūrėti (CK 4.83 straipsnis). Todėl turi būti paliekama žemės sklypo ploto dalis, esanti prie kiekvieno statinio būtina tam statiniui naudoti pagal paskirtį ir ši dalis turi būti paliekama bendram naudojimui. Šio kriterijaus atsakovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka. Atsakovė argumentuoja, kad ieškovės siūlomame projekte ieškovei naudojimuisi priskirtini sklypai nesudaro vientiso sklypo, tačiau tokia ieškovei tenkančios žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka, susidedanti iš dviejų skirtingų dydžių ir skirtingose vietose esančių sklypų, jau egzistuoja apie trisdešimt metų. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovei yra tam tikrų kliūčių naudotis skirtingose vietose esančiais žemės sklypais, nėra. Duomenų, kad toks ieškovės naudojamų žemės sklypų išsidėstymas pažeistų atsakovės interesus taip pat nėra.
15. Vertinant atsakovės argumentą, jog jos teikiamu siūlymu paliekama mažiau žemės bendram naudojimui, kas padės eliminuoti nuolatinius šalių konfliktus, pažymėtina, kad nei dabar galiojanti, nei vienos iš šalių siūloma nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka savaime neeliminuos tarp šalių – bendrosios dalinės nuosavybės subjektų, konfliktų. Ieškovės siūlomoje tvarkoje esantys pakeitimai yra patikslinantys ir detalizuojantys nusistovėjusią naudojimosi tvarką, nepažeidžianti atsakovės, kaip bendrasavininkės, teisių, kadangi ja užtikrinamas tiek ieškovės, tiek atsakovės patekimas prie joms asmeninės ir dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių, o atsakovės projektiniame pasiūlyme nėra numatyta bendro naudojimo žemės dalis, kuri būtų skirta apeiti aplink visus bendrosios nuosavybės teise ginčo šalims priklausančius statinius. Teismo vertinimu, ieškovės teikiamas naudojimosi tvarkos pakeitimo planas nedarys žalos bendrosios nuosavybės valdymo stabilumui ir nevaržys kitų bendraturčių teisių, todėl ieškinys tenkinamas, o priešieškinis atmetamas (CPK 183, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus, priešieškinį atmetus, spręstina dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovė prašo priteisti 1 805,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagal pateiktus duomenis sudaro: žyminis mokestis 75,00 Eur, naudojimosi tvarkos plano parengimas 150,00 Eur, dokumentų įteikimas per antstolį 50,00 Eur, advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos 1 530,00 Eur (pasiūlymo dėl naudojimo tvarkos parengimo, ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį, kitų prašymų ir procesinių dokumentų teismui rengimo, konsultavimo, 5 val. dalyvavimo teismo posėdžiuose). Valstybė byloje patyrė 340,00 Eur antrinės teisinės pagalbos atsakovei teikimo išlaidų (DOK-30604).
17. CPK 88 straipsnyje numatytas nebaigtinis sąrašas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o joms priskirtinos ir būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu (9 punktas), o taip pat kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (10 punktas). Ieškovės nurodytos išlaidos, įskaitant ir dokumentų įteikimo per antstolį ir naudojimosi tvarkos plano parengimo, yra būtinos, todėl, esant jų sumokėjimą patvirtinantiems įrodymams (DOK-57094), jos priteistinos iš atsakovės. Išlaidos teisinei pagalbai apmokėti sumažintinos 60,00 Eur suma, kadangi 2022 m. kovo 8 d. posėdis vyko 36 min. Atsakovei byloje suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant atsakovę nuo bylinėjimosi išlaidų, išskyrus numatytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose, sumokėjimo, todėl žyminis mokestis ieškovei iš atsakovės nepriteistinos. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 1 670,00 Eur (1 805,00 Eur – 60,00 Eur – 75,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 6 punktas, 98 straipsnis). Byloje susidarė 13,34 Eur procesinių dokumentų siutimo išlaidų, kurios, atsakovei byloje teikus antrinę teisinę pagalbą, valstybei iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.
Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 1993 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą naudojimosi 0,1489 ha žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), tvarką.
Nustatyti 0,1489 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą:
M. O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriama naudotis žemės sklypo 565 kv. m ploto dalimis, plane pažymėtomis indeksais A 22 kv. m ir A 543 kv. m;
B. L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriama naudotis žemės sklypo 377 kv. m ploto dalimi, plane pažymėta indeksu B 377 kv. m;
B. L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriama naudotis bendrai žemės sklypo 547 kv. m ploto dalimi, plane pažymėta indeksu C 547 kv. m.
Priteisti iš M. O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš B. L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 670,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.