Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. K. (V. K.) gynėjos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. K. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2013 m. gegužės 9 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 261 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 159 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, kurios organizatorius buvo jis pats, nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio vidurio Vilniaus mieste į bendrą nusikalstamą veiklą įtraukė R. K., (o šis – R. K.), J. M. (J. M.), subūrė organizuotą grupę, skirtą bendrai pelningai ir pastoviai nusikalstamai veiklai daryti sunkius bei labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti ir pardavinėti didelius bei labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitas nusikalstamas veikas.

V. K. nuo 2009 metų rugpjūčio mėnesio vidurio iki 2010 m. sausio 19 d. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų: didelį kiekį – ne mažiau kaip 1 567 g kanapių ir jų dalių, labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 41,9306 g heroino, taip pat labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 1 373,8294 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tokiu būdu iš nusikalstamos veikos neteisėtai gavo ne mažiau kaip 184 250 Lt, organizuotos grupės nariams R. K. , R. K. , J. M. bei prie jos veiklos prisidėjusiems G. B. , A. N. (A. N.), A. G. , D. B. , N. D. ir kitiems asmenims šiomis medžiagomis neteisėtai disponuojant bei dalį jų pardavus. V. K. organizuotos grupės nariams, vykdantiems jo nurodymus jo paties tiekiamų narkotinių bei psichotropinių medžiagų neteisėtam pardavimui surasti tinkamus asmenis, kurie tiesiogiai prekiautų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, atliktų kitus veiksmus, įtraukė vaikus S. K. (S. K.) ir A. T. (A. T.) į nusikalstamą veiką.

Be to, V. K. kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo neteisėtai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgijo penkis savadarbius šovinius, kuriuos laikė iki 2010 m. vasario 9 d. 14.40 val., kai atliktos automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu policijos pareigūnai juos rado ir paėmė.

2010 m. vasario 9 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka V. K. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pratęsimo pagrindą, teismas turi vertinti ne tik kaltinamajam nepalankias, bet visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas neatsižvelgė ir neįvertino tokių reikšmingų ginamojo šeiminę aplinką apibūdinančių bei suėmimo pratęsimą sumažinančių aplinkybių, kad V. K. yra vedęs, turi šeimą, iki sulaikymo gyveno su motina ir žmona nuomojamame bute, neoficialiai dirbo nekilnojamojo turto srityje, padėdavo išlaikyti šeimą. V. K. šeimai reikalinga jo pagalba, nes motina sunkiai serga, be to, būdamas laisvėje jis būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra jokių duomenų, jog kaltinamasis turi ryšių užsienyje arba bandė ar planavo bėgti (slėptis). Priešingai, žinodamas, kad šioje byloje sulaikyti kiti asmenys, V. K. turėjo galimybių iki sulaikymo bėgti ar pasislėpti, tačiau to nepadarė.

Kaltinimai pagrįsti tik vieno liudytojo, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir toliau daro nusikalstamas veikas, parodymais, todėl teisme surinkti įrodymai leidžia manyti, jog V. K. pareikšti kaltinimai gali nepasitvirtinti ir jais paremti suėmimo pratęsimo pagrindai tėra formalūs.

Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, rėmėsi tik V. K. pareikštais kaltinimais bei tuo, kad jis anksčiau teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, taigi tai galimai buvo jo pragyvenimo šaltinis, tačiau neįvertino, jog ankstesnis teistumas buvo už veiką, neturint tikslo platinti narkotinės medžiagos.

Baudžiamoji byla nagrinėjama ilgą laiką, V. K. suėmimas nepagrįstai tęsiamas daugiau nei trejus metus, jis laikomas Lukiškių TI-K, kur sąlygos neatitinka sanitarinių reikalavimų, jis ilgai yra nežinioje dėl savo likimo. Kitiems kaltinamiesiems teismas paskyrė švelnesnes kardomąsias priemones, nors jiems inkriminuojami beveik tokie patys nusikaltimai. V. K. pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Teismo posėdyje gynėja prašo jos skundą tenkinti, prokuroras prašo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. K. gynėjos skundas atmetamas.

Skiriant V. K. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos.

Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtojo kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus byloje esančius įrodymus. Dėl to nepasisakoma dėl skundo argumento, kad kaltinimas pagrįstas tik vieno nepatikimo liudytojo parodymais.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos V. K. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos galima pagrįstai manyti, kad V. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kratų protokoluose, specialistų išvadose, įslaptinto liudytojo apklausos protokoluose, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose ir kt.

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Suėmimas V. K. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

V. K. kaltinamas padaręs keturias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už jas įstatymo sankcijos numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes.

Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą aptariamu pagrindu.

Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas, paminėtu pagrindu pratęsdamas V. K. suėmimo terminą, vertino ne tik gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos ir tos aplinkybės, jog V. K. anksčiau teistas ir teistumas neišnykęs, iki sulaikymo jo nesaistė oficialūs darbiniai santykiai, jis neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Įvertinus V. K. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, kad nusikaltimai, kuriuos padaręs jis kaltinamas, galimai padaryti veikiant organizuota grupe, jie susiję su labai didelio ir didelio kiekio narkotinių bei psichotropinių medžiagų disponavimu ir platinimu, o pats V. K. kaltinamas organizavęs organizuotos grupės narių veiklą bei jiems vadovavęs, visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog V. K. galėjo pelnytis iš gerai organizuotų ir iš anksto suplanuotų nusikalstamų veikų.

Aukštesniojo teismo nuomone, nurodytos aplinkybės, inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis V. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Skunde paminėtos aplinkybės, jog V. K. turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo neoficialiai ir paleistas į laisvę turės galimybę įsidarbinti, nori rūpintis sunkiai sergančia motina, yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, jog V. K. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, kad dvi nusikalstamos veikos, kurias padaręs jis kaltinamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, jog jis anksčiau teistas už su narkotinėmis medžiagomis susijusį nusikaltimą, nors ir neturint tikslo platinti, teistumas neišnykęs.

Šioje baudžiamojoje byloje jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas organizuota grupe su kitais asmenimis, be to, pagal pareikštą kaltinimą V. K. vaidmuo darant inkriminuojamus nusikaltimus buvo vienas iš pagrindinių ir lemiamų nusikalstamiems padariniams atsirasti. Iki sulaikymo jis oficialiai niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio.

Visa tai, taip pat nusikalstamų veikų, kurias padaręs V. K. kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, mastas bei pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad jis galėjo pelnytis iš gerai organizuotų ir iš anksto suplanuotų nusikalstamų veikų.

Aukštesniojo teismo nuomone, išdėstytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių V. K. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Baudžiamoji byla, kurioje V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka iki 2013 m. birželio 12 d., nes teismo posėdžiai iš anksto numatytu laiku – 2013 m. gegužės 29–30 d. atidėti dėl vieno iš kaltinamųjų ligos. Aukštesnysis teismas nenustatė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų.

Pagrįsta apygardos teismo išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai: užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, kelio užkirtimą naujiems nusikaltimams daryti.

Tai, jog kitiems kaltinamiesiems paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, rodo, kad teismas individualizavo kardomųjų priemonių skyrimą. Kiekvienu atveju teismas, skirdamas konkrečiam asmeniui kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, vertina būtent su tuo asmeniu susijusias aplinkybes ir remdamasis jomis nustato, ar yra pagrindai bei sąlygos kardomajai priemonei skirti. Aukštesnysis teismas tik patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Ilgas suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo V. K. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Aptariamu atveju akivaizdus kaltinimų sunkumas bei teisme nagrinėjamos bylos sudėtingumas.

Be to, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai teisme ištirti įrodymus ir teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su organizuotos grupės veikla neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu psichotropinių bei narkotinių medžiagų.

Įvertinus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu jau atliktus veiksmus daroma išvada, kad suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant, ar pagrįsta ir proporcinga procesinių prievartos priemonių trukmė.

Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, jog V. K. suėmimas pratęstas pagrįstai. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. K. gynėjos skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.