- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-16
- Bylos Nr.
- 1S-821-581/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V. G. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. T. nutarimo, kuriuo prokurorė atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. liepos 16 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos,
Aprašomoji dalis
nustatė
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas B. T., išnagrinėjęs V. G. pareiškimą, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2014-07-16 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. G. pateikė skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai. Išnagrinėjusi V. G. skundą vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. T. 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu V. G. skundą atmetė. Pareiškėjas minėtą vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimą apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi V. G. skundas taip pat buvo atmestas motyvuojant tuo, kad nėra jokių požymių, jog buvo įvykdyta nusikalstama veika, pats V. G. nevertina situacijos kaip nusikaltimo, be to, pripažįsta, jog ginklą prarado kai buvo neblaivus ir nežino kokiu būdu jį prarado, neatmeta galimybės, kad ginklą galėjo pamesti.
Šalies argumentai
V. G. skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį bei Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. T. 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą ir įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikaltimo požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 254 straipsnio 1 dalyje. Nurodo, kad jis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 166 straipsnio 1 dalis, apie dingusį jam priklausantį dujinį pistoletą informavo teisėsaugos organus, bei informavo apie galimai nusikalstamos veikos požymius. Esant šiai situacijai ikiteisminis tyrimas turėjo būti atliktas vien tam, kad iš tiesų nustatyti fakto – jam priklausančio dujinio pistoleto dingimą ir šio dingimo aplinkybes. Teigia, kad išsamiai neištyrus jo pareiškime dėl dujinio ginklo galimos vagystės ir nenustačius, kur šiuo metu ginklas yra, jeigu ateityje šis ginklas bus panaudotas nusikaltimams daryti, atsakomybė kils ne tik jam, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kurie išsamiai neišsiaiškino šio fakto aplinkybių ir nesiėmė priemonių nustatyti, kur dabar gali būti dujinis pistoletas iki įvykio priklausęs jam. Teigia, kad yra nepaneigtas tas faktas, kad būnant J. V. sodo namelyje, jį pagrobė nenustatytas asmuo, o tai yra nusikaltimas. Neatlikus išsamaus ikiteisminio tyrimo nėra jokio pagrindo teigti, kad dujinį pistoletą jis prarado dėl savo nerūpestingumo, tai yra pametė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, prokurorės nutarimą, tyrėjo nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir teismui pateiktą medžiagą, daro išvadą, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties naikinti nėra pagrindo ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. V. G. skundą atsisakyta pagrįstai. Tiek teismo, tiek prokurorės, tiek tyrėjo nutarimuose išdėstyti pagrįsti, išsamūs ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai ir su jais sutinka skundą nagrinėjantis teismas.
BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. numato dvi išimtis - prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų - kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.
Nagrinėjamu atveju Panevėžio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas B. T. 2014-07-16 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavo, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. pripažino BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatytą pagrindą. BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiškia, kad arba nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika, arba buvo įvykis be niekieno kaltės. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija, o proceso pradėjimas nesant tam pagrindo gali būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas.
Bylos duomenys patvirtina, jog J. V. G., tiek pateikdamas pareiškimą, tiek skųsdamas tyrėjo bei prokurorės priimtus nutarimus, tiek paduodamas skundą dėl apylinkės teismo nutarties nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ginklo dingimo aplinkybės būtų susijusios su nusikalstamos veikos padarymu. Įvertinęs pateiktus dokumentus, aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvadą, kad pats pareiškėjas nevertina situacijos kaip nusikaltimo, be to, pripažįsta, jog ginklą prarado ir nežino kokiu būdu jį prarado, neatmetė galimybės, kad ginklą galėjo pamesti. Priešingai nei savo skunde nurodo pareiškėjas ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko išsamų jo pareiškime nurodytų aplinkybių patikrinimą t. y. apklaustas pats J. V. G., kaip liudytoja buvo apklausta J. V., tikslinant įvykio aplinkybes atlikta galimos įvykio vietos apžiūra.
Skundu J. V. G. prašo įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikaltimo požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 254 straipsnio 1 dalyje Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Teismas pabrėžia, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas prokuroro nepriklausomumas ir tik prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, ir niekas neturi teisės nurodyti prokurorui ar jį įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimą, tačiau Konstitucijoje įtvirtintas prokuroro nepriklausomumas negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, jog prokurorai baudžiamajame procese neprivalo laikytis įstatymo. Prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju, nenustatyta baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimų. Kaip jau ir minėta, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek prokuroro, tiek tyrėjo nutarimuose išdėstytais ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentais.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiama apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl to ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti J. V. G. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.