- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- 2-1033/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Nijolė Piškinaitė, Vigintas Višinskis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Polerta“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Bankroto byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo. AB „Swedbank“ (toliau – ir bankas) prašė patvirtinti 1 392 530,36 Lt dydžio finansinį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei, kurį kildino iš 2003 m. spalio 6 d. su šia įmone sudarytos kredito sutarties. Bankroto administratorius aptariamo finansinio reikalavimo neginčijo ir jį tvirtinti pateikė teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi patvirtino bankroto administratoriaus pateiktus kreditorių finansinius reikalavimus, įskaitant ir nurodyto dydžio banko reikalavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas D. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas banko finansinis reikalavimas, ir išspręsti klausimą iš esmės – reikalavimo netvirtinti. Nurodo, kad dėl ekonominės krizės įmonė objektyviai negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų bankui pagal sudarytą kredito sutartį, todėl buvo būtina pratęsti kredito grąžinimo terminą. Bankas nesutiko pratęsti termino, o tai sąlygojo bankroto bylos iškėlimą. Mano, kad bankas visiškai nevykdė jam tenkančios privalomos bendradarbiavimo pareigos, ignoravo įmonės pasiūlymus geranoriškai išspręsti susiklosčiusią situaciją, neteisėtai vengė pratęsti kredito grąžinimo terminą ir sužlugdė įmonės veiklą. Laikytina, kad bankas pažeidė savo prievoles, ir dėl to atsakovas negalėjo vykdyti savo prievolių. Taigi atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu iš kredito sutarties kylančias savo prievoles, o banko finansinis reikalavimas negali būti tvirtinimas (CK 6.64, 6.206 str., 6.259 str. 1 d.).
Kreditorius AB „Swedbank“ prašo skundą atmesti ir skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad skunde dėstomos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais, taip pat neaišku, kas apeliantą sieja su bankrutuojančia įmone ir kokiu pagrindu teikiamas banko ir šios įmonės santykių vertinimas. Dėl skundo negali sklandžiai vykti bankroto procesas, todėl, atsižvelgiant į skundo nepagrįstumą, apeliantui skirtina 500 Lt bauda.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl banko teisės į finansinį reikalavimą atsakovui pagrįstumo. Apeliantas nurodo aplinkybes, kurios, jo nuomone, yra svarbios sprendžiant nurodytą klausimą, aiškina ginčui aktualių teisės normų turinį. Skunde iš esmės teigiama, kad bankas netinkamai vykdė jam tenkančias pareigas, todėl turėtų prisiimti visas savo netinkamo elgesio pasekmes.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis įrodinėjimo pareigos samprata ir šios pareigos paskirstymo taisyklėmis, apeliantas turi ne tik išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas jo reikalavimas, bet ir nurodyti bei pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 178, 179 str.). Nagrinėjamu atveju apelianto dėstomos aplinkybės, susijusios su ginčo esme, negrindžiamos jokiais įrodymais, taip pat skunde nenurodoma, kad reikalingų įrodymų nebuvo galima pateikti, neprašoma padėti juos gauti. Įrodymų, galinčių patvirtinti apelianto dėstomas aplinkybes, nėra ir byloje. Kadangi skundo faktinis pagrindas yra visiškai nepagrįstas, teisėjų kolegija jo įtakos banko teisei į ginčijamą finansinį reikalavimą nevertina, nes toks vertinimas būtų spekuliatyvus.
Teisėjų kolegija, nepaisant nurodyto, taip pat nesutinka su banko nuomone, kad apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis – tokiai vienareikšmei išvadai padaryti trūksta duomenų. Šiuo atveju vien nekvalifikuoto skundo faktas neleidžia konstatuoti esant piktnaudžiavimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.