Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. P., jos atstovui advokatui Raimundui Jurkai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 50 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-79934224-16 dėl to, kad ji 2016 m. gruodžio 9 d., apie 14.57 val., parduotuvėje „IKI“, esančioje Sodų gt. 22, Vilniuje, paėmė prekes: kiaulienos sprandinę 1,658 kg, kurios kaina 8,24 eurų, „Dvaro“ grietinę (1 vnt.), kurios kaina 1,49 eurų, „Smetonišką sviestą“ (1 vnt.), kurio kaina 1,44 eurų, 220 g „Moliūgų sėklų“, kurių kaina 2,20 eurų, bendrai sumai 13,42 eurų (teismo pastaba – teismo skaičiavimu bendra suma sudarytų 13.37 eurų) ir tokiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. (b.l.2).

M. P. pažeidimo padarymo faktą neigia ir teismo posėdyje parodė, kad minėtoje parduotuvėje apsipirkinėja ne pirmą kartą. Niekada jokių pažeidimų nedarė ir administracinėmis nuobaudomis bausta nebuvo. Protokole nurodytą dieną buvo blogos savijautos, apsilankė poliklinikoje, tačiau gydytojo priėmimo nesulaukė. Grįždama užėjo apsipirkti į parduotuvę „IKI“. Pirko įvairiausių maisto prekių: mėsos gaminių, sviesto, saldainių, duonos ir kitų prekių. Pinigų apsipirkimui turėjo pakankamai. Savijauta buvo bloga. Prekės buvo sudėtos parduotuvei priklausančiame krepšyje. Priėjo prie kasos, pradėjo dėti prekes ant prekystalio. Ištraukė nuolaidų kortelę, ketindama ja pasinaudoti. Kaip paaiškėjo – krepšyje liko pirkinių, kurių dar neišėmė, tačiau tikrai jų neslėpė. Už jos stovintis vyriškis jai priminė, kad ji išdėliojo prie pardavėjos (kasininkės) ne visas prekes iš krepšio, todėl paraginta ji pradėjo jas išiminėti. Išėmė visas prekes, padavinėjo pardavėjai, kuri pradėjo pirkinių skenavimą. Pinigų pardavėjai ji dar neįteikė, nes jai nebuvo pasakyta ar parodyta, kiek mokėti. Tuomet ir priėjo apsaugos darbuotojai bei liepė jai eiti paskui juos. Aiškino jiems, kad sumokės už prekes, tačiau jie girdėti to nenorėjo. Paprašė stiklinės vandens, gavo. Jai buvo nurodyta laukti policijos pareigūnų. Atvykę pareigūnai surašė jai protokolą. Pažeidimo ji nepadarė, nes nuo kasos niekur nėjo, atsiskaitinėti dar nepradėjo, pinigų kasininkei nedavė, taigi - apsipirkimo nebaigė iš viso. Sulaikyta buvo prie pat kasos. Paraginta pareigūno protokole parašė, kad gailisi. Iki šiol labai išgyvena dėl minėto įvykio parduotuvėje, dėl jai surašyto protokolo.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje, kaip ir ANK 569 straipsnio 4 dalyje, nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš minėtos teisės normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal LR ATPK 50 str., galiojusio iki 2017-01-01, atsakomybė kyla tam, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo ar išvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, padaro smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas pažeidimas padaromas tik veikiant tyčia. LR ANK 8 str. bei LR ATPK 10 str., kuris galiojo iki 2017-01-01, numatyta, kad administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t.y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad LR ATPK 50 str. įtvirtintas smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1024/2007, N62-96/2009, N62–507/2010, N62-2799/2010).

Objektyviai ATPK 50 str. pasireiškia tuo, kad asmuo pagrobia svetimą turtą ir pradeda juo disponuoti. Apsipirkimo parduotuvėje atveju - kuomet asmuo paima prekes prekybos centro salėje, paslepia jas ir praeina pro kasą tyčia paslėpęs prekes, t.y. neapmokėjęs už jas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus: M. P., liudytojų A. K., E. V., A. Č. parodymus, rašytinę bylos medžiagą, vaizdo ir garso įrašus, daro išvadą, kad M. P. nepadarė veikos pagal LR ATPK 50 straipsnį.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. LR ATPK neteko galios, įsigaliojus administracinių nusižengimų kodeksui, kurio 108 straipsnyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinis areštas nuo dešimties iki trisdešimties parų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 108 straipsnio sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 50 straipsnio sankcijoje, kadangi pastarojo pažeidimo sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje administracinio arešto nuobauda nenumatyta. Tačiau teismas neperkvalifikuoja veikos iš ATPK 50 str. į ANK 108 str., nes iš bylos duomenų visumos daro išvadą, kad nebuvo padaryta teisei priešinga veika, todėl veikos perkvalifikavimo klausimas neaktualus. Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika nėra perkvalifikuojama, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Pažymėtina, kad M. P. ne tik neteista, bet ir pirmą kartą yra traukiama administracinėn atsakomybėn, dirba, teigiamai charakterizuojama, serga hipertenzine širdies liga, diabetu, jai skiriami vaistai dėl baimės jausmo, pastovaus nerimo. Taigi, ji yra teigiama asmenybė, nevykdanti teisės pažeidimų, serganti rimtomis ligomis, kas turi poveikį jos kasdieniniam elgesiui, galimoms reakcijoms į konkrečias gyvenimiškas situacijas.

M. P. aiškinimus, kad ji neturėjo tyčios pagrobti protokole išvardintas prekes iš parduotuvės ir to realiai nevykdė, patvirtina ne tik teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai, tačiau ir minėto įvykio 2016-12-09 parduotuvėje „IKI“ vaizdo įrašas.

Apklaustas liudytoju parduotuvės apsaugos darbuotojas A. Č. parodė, kad moteris -pažeidėja buvo sulaikyta prie kasos. Kasos zona laikoma ta vieta, kur pirkėjui galima atsiskaityti. Už prekės nebuvo sumokėta. Paaiškėjo, jog kolega ne darbo metu apsipirkinėjo ir pamatė, kad šios pirkėjos krepšyje, po maišeliais yra dar prekių, kurių pastaroji neišėmė kartu su kitomis prekėmis ir į ką kolega atkreipė jos dėmesį. Vėliau gi, dėl tos pačios priežasties jis pakvietė prie kasos aiškintis ir juos. Manytina, kad jeigu ne tas darbuotojas, tai galimai už prekes, gulinčias po maišeliu, nebūtų buvę atsiskaityta. O šiaip moteris stovėjo eilėje, laukė kol pasibaigs prekių skenavimo procesas. Šiuo metu jis neatsimena, ar moteriškei buvo leista atsiskaityti. Taigi, visumoje „situacija labai slidi“. Jis surašė pareiškimą dėl įvykio ir paskambino Bendrajam pagalbos centrui, kad atvyktų policijos pareigūnai.

Iš garso įrašo Bendrajam pagalbos centrui seka, kad A. Č. informuoja apie garbaus amžiaus moteriškės sulaikymą parduotuvėje „IKI“, Vilniuje, Sodų 22. Prašo kviesti policiją, aiškina, kad „sulaikytas vagis“, kad suma iki 15 eurų (b.l.25).

Taigi, kaip matyti iš liudytojo, apsaugos darbuotojo A. Č. parodymų, jam pačiam iki galo situacija nebuvo aiški, nes pirkėja M. P. sulaikyta prie kasos. Kaip jis parodė, jam buvo neaišku, ar ji būtų atskaičiusi už visas prekes, nes sulaikyta buvo ji dar nesumokėjusi už ant slenkančio prekystalio išdėliotus pirkinius.

Liudytoja A. K. parodė, kad paties fakto nematė, nedirba pardavėja, tačiau yra atsakinga parduotuvės darbuotoja. Todėl tiesiog pasirašė apsaugos darbuotojo užpildytą ir jai pateiktą pareiškimą apie moteriškės sulaikymą prie kasos. Pateikė bylai šio įvykio vaizdo įrašą. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą liudytoja konstatuoja, kad pirkėja dar nebuvo pradėjusi atsiskaitinėti už perkamas prekes.

Liudytojas E. V., policijos pareigūnas, parodė, kad į parduotuvę atvyko pagal pranešimą dėl nedidelės vagystės. Patikrino, ar pirkėja nebuvo anksčiau traukiama atsakomybėn. Paaiškėjo, jog bausta iki tol nebuvo. Todėl pasiūlė taikiai išspręsti klausimą, leisti susimokėti už prekes, kadangi ji dar nebuvo praėjusi kasos. Tačiau su tuo nesutiko apsaugos darbuotojai. Tiesiogiai bendravo su moterimi, kiek atsimena, ji skundėsi sveikata, buvo minima kažkokia liga. Pagal parduotuvės pareiškimą surašė pilietei protokolą dėl galimo pažeidimo.

Vaizdo įrašas patvirtina M. P. parodymus apie tai, kad jai būnant pirkėjų eilėje ir dar nepradėjus atsiskaitinėti už prekes, stovintis už jos vyriškis kalbasi su ja ir nurodo, jog rankoje laikomame krepšyje, kur yra peršviečiami polietileniniai maišeliai prekėms pakuoti, ji dar turi prekių, kurių nepadėjo kasininkei skenuoti tarp kitų jos padėtų ant prekystalio prekių (maisto produktų). Iš vaizdo medžiagos matyti, jog M. P. po jai padarytos pastabos paduoda pardavėjai prekes (masto produktus) iš krepšio, o pastaroji priima juos ir dėlioja ant prekystalio tarp kitų prekių skenavimui. Po ko prie M. P. prieina apsaugos darbuotojai. Matosi, kad M. P. prekių, kurios yra krepšyje, neslėpė, krepšį laiko kairėje rankoje, o kitoje rankoje laiko piniginę. Pardavėja iki atvyko apsaugos darbuotojai vykdė prekių skenavimo procedūrą, tačiau jos nebaigia, o pirkėja M. P. atsiskaitinėti už pirkinius dar nepradeda (b.l. 25).

Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad tyčios pagrobti administracinio teisės pažeidimo protokole išvardintų prekių (kiaulienos sprandinę 1,658 kg, kurios kaina 8,24 eurų, „Dvaro“ grietinę (1 vnt.), kurios kaina 1,49 eurų, „Smetonišką sviestą“ ( 1 vnt.), kurio kaina 1,44 eurų, 220 g „Moliūgų sėklų“, kurių kaina 2,20 eurų (bendra prekių vertė 13,27 eurų)) M. P. neturėjo ir pažeidimo pagal ATPK 50 str. (galiojusio iki 2017-01-01) ji nepadarė.

Prekių ji neslėpė, atsiskaitinėti už pirkinius nepradėjo, o sulaikoma buvo kasoje, pro ją nepraėjusi. Šioje vietoje teismas pažymi ir tai, jog tam tikrą jos išsiblaškymą, kuomet ji ne iš karto iš krepšio dėjo ant prekystalio prekes ir darė tai tik gavusi pastabą iš vyriškio, paaiškina tai, jog įvykio dieną M. P. jautėsi blogai, nesulaukė gydytojo priėmimo poliklinikoje. Apie jos blogą savijautą nurodė ir liudytojas, policijos pareigūnas E. V.. Kaip teigia liudytoju apklaustas parduotuvės apsaugos darbuotojas A. Č., jam pačiam situacija iki galo nebuvo aiški, kadangi M. P. sulaikyta kasoje, net nepradėjusi atsiskaitinėti už prekes ir todėl jam neaišku, ar ji nebūtų atsiskaičiusi už visas turėtas prekes.

Pažymėtina, kad M. P. protokole Nr.10P-79934224-16 inkriminuojama tik tai, kad ji parduotuvėje IKI „<...paėmė prekes“..>, kurių bendra suma 13,42 eurų (b.l.2). Tokiu būdu, ji nėra kaltinama tuo, kad paslėpė prekes, kad praėjo pro kasą už prekes nesumokėjusi, kad su neapmokėtomis prekėmis pasišalino iš parduotuvės ir pan. Taigi, jai nebuvo netgi inkriminuojami veiksmai, kurie sudaro ATPK 50 str. numatyto pažeidimo objektyviąją pusę, kadangi pats „prekių paėmimas“ parduotuvėje savaime nesudaro minėto pažeidimo sudėties objektyviosios pusės. Akivaizdu, kad kiekvienas pirkėjas prekybos centre paima prekes ir laiko jas prie savęs iki atsiskaito už jas kasoje, po ko šios pereina jo nuosavybėn.

Atsižvelgiant į išdėstytą administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukiama nesant M. P. veikoje ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teisėjas

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Administracinio teisės pažeidimo teiseną M. P. nutraukti nesant pažeidimo pagal ATPK 50 str. įvykio ir sudėties.

Nutarimas 20 dienų terminu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.