Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-29 · Civilinė byla Nr. e2-10305-996/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-29
Bylos Nr.
e2-10305-996/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05329-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Stanislovaitienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
D. S.
Trečiasis asmuo
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10305-996/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05329-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. S., trečiasis asmuo A. K., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš D. S. (toliau – atsakovas) 177,34 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ir trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, per teismo nustatytą terminą nei atsakovas, nei trečiasis asmuo A. K. (toliau – trečiasis asmuo) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju vertinami tik vienos ginčo šalies – ieškovės – pateikti įrodymai, nes atsakovas ir trečiasis asmuo nuomonės dėl ieškinio nepateikė.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. vasario 14 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis (toliau – eismo įvykis), kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Isuzu Midi, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Audi A6, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo – trečiojo asmens – kaltės. Transporto priemonės Audi A6, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės su atsakovu sudaryta 2018 m. kovo 27 d. draudimo sutartimi (toliau – draudimo sutartis). Ieškovė atlygino trečiojo asmens padarytą žalą, išmokėdama nukentėjusiajam padarytai žalai atlyginti 494,68 Eur draudimo išmoką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62 punkte nustatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos; iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju draudimo sutarties 1.5.2.5 punktu šalys susitarė, kad transporto priemonę vairuos tik tie asmenys, kurių amžius nėra mažesnis negu 25 metai, nepriklausomai nuo jų vairavimo stažo. Jei transporto priemonę vairuoja asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, dėl amžiaus ir vairavimo įgūdžių stokos tikimybė įvykti draudiminiam įvykiui yra ženkliai didesnė, todėl draudėjas tokiu atveju turi sumokėti didesnę draudimo įmoką (šiuo atveju įmoka būtų buvusi 349,48 Eur vietoje 202,60 Eur). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio metu transporto priemonės Audi A6, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas – trečiasis asmuo – neturėjo 25 metų (eismo įvykio metu jam buvo 20 metų). Draudimo sutarties 1.5.3 punktu šalys susitarė, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką, tačiau transporto priemonės Audi A6, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draudėjas neinformavo draudiko apie padidėjusią draudimo riziką, t. y. apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui, pažeidė draudimo sutarties 1.5.2.5 punkto reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad ji siekia, jog jai būtų grąžinta 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, atsakovas atlygino jai dalį žalos – 70 Eur, todėl liko neatlyginta 177,34 Eur dalis žalos.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl dalies išmokėtos išmokos grąžinimo tenkinti – ieškovės naudai iš atsakovo priteisiamas 177,34 Eur žalos atlyginimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 177,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteisia jos sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kitų įrodymų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, (į. k. 110051834) iš atsakovo D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 177,34 Eur (vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų ir trisdešimt keturių euro centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (177,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas ir trečiasis asmuo negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė