- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-616-450/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05357-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- T.T.
- Ieškovas
- ADB „Ergo Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- UAB „NM Autobaltic“, A.K.
- Kategorijos
- 73.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T.T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovui T.T., tretiesiems asmenims UAB „NM Autobaltic“, A.K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas paaiškino, kad 2009-02-23 sudarė su UAB „NM Autobaltic“ vieneriems metams transporto priemonių (KASKO) draudimo sutartį, kuria apdraudė transporto priemonę BMW Z4, v/n (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2009-07-25 Utenos apskr. Vyriausiasis policijos komisariatas gavo A.K. pranešimą, jog 2009-07-25 apie 22.00 val. Utenos r., Sudeikių k. sen., Bikuškio k. buvo apgadintas jos išsinuomotos transporto priemonės BMW Z4, v/n (duomenys neskelbtini), tentas. Trečiasis asmuo A. K. nurodė, kad transporto priemonės tentą tyčia, tarpusavio konflikto metu, apgadino atsakovas T.T. Ieškovas išmokėjo draudėjui, trečiajam asmeniui UAB „NM Autobaltic“ 4027,49 Lt draudimo išmoką. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, prašė priteisti iš atsakovo 4028,49 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2009-07-25 sodyboje, Utenos r., Sudeikių k. sen., Bikuškio k., tarp atsakovo ir A.K. kilo nedidelis konfliktas. Konflikto metu atsakovas buvo išėjęs į kiemą parūkyti, po to grįžęs į patalpas bandė su A.K. susitaikyti, tačiau, nepavykus to padaryti, išvažiavo namo. Atsakovas nurodė, kad turto jis negadino ir nėra kaltas dėl transporto priemonės BMW Z4, v/n (duomenys neskelbtini), tento apgadinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-25 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nurodė, kad transporto priemonė BMW Z4, v/n (duomenys neskelbtini), kurios savininkė yra B.R., buvo išnuomota įmonei ir grąžinta apgadinta. Dėl padarytos žalos aplinkybių ieškovas raštu kreipėsi į Utenos apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, kuris nurodė, kad 2009-07-25 į Utenos apskr. VPK kreipėsi A.K. ir pranešė, kad 2009-07-25 apie 22.00 val. Utenos r., Sudeikių k. sen., Bikuškio k. buvo apgadintas jos išnuomoto automobilio BMW Z4, v/n (duomenys neskelbtini), priklausančio B.K. (R.), tentas. A.K. rašte nurodė, kad automobilio tentą, tarpusavio konflikto metu, tyčia sugadino jos buvęs draugas T.T. Iš Utenos apskr. VPK pateiktos medžiagos matyti, jog 2009-07-25 22.34 val. Utenos AVPK buvo gautas A.K. pranešimas dėl įvykusių muštynių Utenos r., Sudeikių k. sen., Bikuškio k. Pareigūno V. Glinskio (nuvykusio į įvykio vietą) 2009-07-26 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad viešosios tvarkos pažeidimo nenustatyta. A.K. 2009-07-26 paaiškinime nurodyta, kad T.T., atvykęs į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą, konflikto metu sudavė A.K. smūgį, išspyrė koja durų stiklą bei apgadino išsinuomotą automobilį ir išvyko. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas siūlė šalims pateikti turimus įrodymus. Įvertinus bylos aplinkybes, jog atsakovas pripažino, kad jis tą dieną, kai buvo padaryta žala, buvo žalos padarymo vietoje, tarp jo ir A.K. buvo kilęs konfliktas, bei vertinant žalos padarymo fakto konstatavimą atitinkamų pareigūnų ir ieškovo, atsižvelgiant į tai, jog A.K. po įvykio kreipėsi į policiją ir pateikė savo paaiškinimus dėl žalos padarymo aplinkybių, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių minėtas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, pripažino atsakovo kaltę dėl žalos padarymo fakto bei jo neteisėtus veiksmus įrodytais. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.1015 str. 1 d., jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atlygino trečiajam asmeniui žalą, kuri atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 4028,49 Lt žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas T.T. prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą. Nurodė, kad teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, nepagrįstai neįrodžius atsakovo kaltės ir nenustačius įvykio aplinkybių, ieškinį patenkino. Pateikta medžiaga leidžia padaryti prielaidas, bet apelianto kaltė nenustatyta ir neįrodyta. Nėra nei vieno asmens, galinčio pagrįsti jo kaltę ir dėl to atsiradusią žalą. Kiekviena išvada turi būti pagrįsta. Nustatant atsakingą asmenį dėl a/m sugadinimo, jokių veiksmų nebuvo atlikta, pareigūnai rėmėsi tik pareiškėjos A.K. paaiškinimu. Nurodė, kad sodyboje jis su A.K. buvo ne vieni, buvo ir kitų asmenų, kurių kiekvienas galėjo sugadinti transporto priemonę, tai galėjo padaryti ir visiškai pašaliniai asmenys. Atvykęs pareigūnas konstatavo tik pačios transporto priemonės sugadinimo faktą. Joks tyrimas dėl įvykio nebuvo atliekamas.
Atsiliepimas
Ieškovas ADB „Ergo Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti sprendimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja A.K. pareiškime įvardijo dėl įvykio kaltą asmenį. Atsakovas pripažino, kad tą vakarą jis buvo kartu su A.K. ir tarp jų vyko konfliktas, jokių įrodymų, paneigiančių A.K. versiją, nepateikė. Teismų praktikoje nurodoma, kad atsakovas turi įrodyti faktus, paneigiančius ieškovo reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto Tomo Trakelio apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ta aplinkybė, kad apeliantas ne tiksliai suformulavo skunde savo reikalavimą, apsiribodamas prašymu panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą byloje, nenurodydamas ar jis prašo ieškinį atmesti, ar bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, nėra reikšminga vertinant apeliacinio skundo pagrįstumą.
LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 str. 1 d. 2 p., turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UADB “Ergo Lietuva“ ir UAB „NM Autobaltic“ 2009-02-23 sudarė Transporto priemonės BMW Z4, v/n (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį. Automobilis buvo išnuomotas bei grąžintas apgadintas. Draudimo įmonė draudėjui išmokėjo 4028,49 Lt draudimo išmoką. Utenos apskrities VPK rašte nurodė, kad telefonu į juos kreipėsi A.K. ir pranešė, kad 2009-07-25 apie 22 val. Utenos raj. Sudeikių k. sen., Bikuškio k. buvo apgadintas jos išsinuomoto a/m BMW Z4, v/n (duomenys neskelbtini), tentas (b. l. 11). Kaip nurodyta rašte, A.K. paaiškino, kad automobilį sugadino tarpusavio konflikto su ja metu, jos draugas T.T.
LR CPK 185 str. numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad civiliniame procese išvadą apie faktų buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Tačiau tai nereiškia, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėjant bylą neturi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visų aplinkybių, kuriomis ieškovas įrodinėja reikalavimus ir atsakovas atsikerta į pareikštą ieškinį, bei nepakakus įrodymų pasiūlyti šalims juos papildomai pateikti. Išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu ginčo šalių išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimtas procesinis sprendimas nėra pagrįstas ir teisingas, priimtas formaliai įvertinant byloje esančius duomenis, neįsigiliant į bylos esmę, netiriant ir nesiaiškinant su nagrinėjamos bylos dalyku susijusias svarbias faktines aplinkybes. Pirmos instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik trečiojo asmens A.K. paaiškinimu po įvykio. Trečias asmuo A.K. teismo posėdyje nedalyvavo ir paaiškinimų nepateikė, nors ieškovo atstovė parengiamojo posėdžio metu prašė pripažinti trečio asmens A.K. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir kviesti ją į teismo posėdį, bei sutiko per jos tėvus sužinoti A.K. gyvenamosios vietos adresą užsienyje. Pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl pareikšto prašymo, pripažino, kad byla parengta nagrinėti iš esmės ir perėjo prie žodinio bylos nagrinėjimo. Tokiu būdu išnagrinėjo bylą be trečiojo asmens paaiškinimų teisme. Kaip matyti iš bylos duomenų, A.K. 2009-07-26 pateikė paaiškinimą raštu Utenos apskrities VPK (b. l. 68), kuriame nurodė, kad 2009-07-25 apie 22 val. jai būnant Utenos rajono Bikuškio kaime išsinuomotoje viloje, atvyko ir jos buvęs draugas T.T., kuris su kitais buvusiais asmenimis vartojo alkoholį ir vėliau, dėl asmeninių nesutarimų tarp jos ir buvusio draugo, kilo konfliktas, kurio metu T.T. trenkė jai ir koja išspyrė durų stiklus (2 durų stiklus), apgadino jos išsinuomotą automobilį ir išvyko. Ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Kaip matyti iš 2009-07-26 Tarnybinio pranešimo (b. l. 67), tyrėjas V.Glinskys nurodė, kad 2009-07-25 apie 22.30 val. buvo gautas Utenos apskrities VPK OVS nurodymas nuvykti į Utenos rajono Sudeikių sen., Bikuškio kaimą dėl suduoto smūgio ir išdaužtų stiklų. Pokalbio metu A.K. skundą ar pareiškimą rašyti atsisakė. Tyrėjas nurodė, kad viešoji tvarka pažeista nebuvo, visos teisės išaiškintos.
Vertinant byloje surinktus duomenis, neaišku kuo remiantis, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčo dėl žalos padarymo fakto ir jos dydžio nėra, bei kodėl įvertino, jog padarytą žalą turi atlyginti atsakovas, kaip už šią žalą atsakingas asmuo. Trečias asmuo E.K. savo rašytiniame paaiškinime nurodė faktą, jog konflikto su T.T. metu buvo sugadintas jos išsinuomotas automobilis, tačiau visiškai nekonkretizavo kaip, kokiu būdu jis buvo sugadintas, ar būtent T.T. sugadino automobilio tentą. Informacijoje apie įvykį (b. l. 70) nurodyta, jog įvykio aplinkybės buvo „muštynės“. Duomenų, kad automobilis buvo iš karto apžiūrėtas ir konstatuota, kad sugadintas jo tentas, nėra. Vertinant A.K. paaiškinimą, svarbu paminėti, kad T.T. tokius veiksmus neigia. Byloje nesiaiškinta, kokie asmenys buvo įvykio metu, ar jie matė A.K. ir T.T. konfliktą, kokiais veiksmais jis pasireiškė. Apeliantas teisingai nurodė, kad neišsiaiškinus konkrečių atsakovo veiksmų, automobilį galėjo sugadinti ir kiti pašaliniai asmenys. Vien tas faktas, kad atsakovas tą vakarą buvo kartu su A.K., kad tarp jų kilo konfliktas, neleidžia teigti ir konstatuoti atsakovo kaltės dėl automobilio tento sugadinimo ir jo atsakomybės už padarytą žalą. Byloje nepaklausti ir policijos pareigūnai, kurie registravo pirminį A.K. telefono pranešimą, neaišku kuo remiantis Utenos apskrities VPK, atsakydama UADB „Ergo Lietuva“ (b. l. 11), rašte paaiškino, kad A.K. nurodė, kad automobilio tentą, tarpusavio konflikto metu, tyčia sugadino jos buvęs draugas T.T., kai tuo tarpu A.K. paaiškinime raštu jokių aplinkybių, kad T.T. sugadino automobilio tentą, nenurodė. Paaiškinime nurodyta, kad T. T. jai trenkė ir išspyrė du durų stiklus, bei apgadino automobilį, nekonkretizuojant kaip, kokiu būdu automobilis buvo apgadintas. Automobilis apžiūrėtas sekančią dieną po įvykio, konstatavus tik patį jo sugadinimo faktą. Nors pirmos instancijos teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl žalos dydžio ir jos padarymo fakto, tačiau atsakovas tiek atsiliepime į pareikštą ieškinį, tiek teismo posėdžio metu neigė savo kaltę, sugadinus automobilio tentą, bei nepripažino padarytos žalos. CPK 179 str. numato, kad jei pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Nors pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad siūlė šalims pateikti įrodymus, tačiau iš parengiamojo teismo posėdžių protokolų matyti, kad šia teise teismas nepasinaudojo bei priešingai, ieškovo atstovės prašymą apklausti policijos pareigūnus (ar gauti raštiškus jų paaiškinimus), atmetė (b. l. 51-52) bei nepripažino trečiojo asmens A.K., kurios paaiškinimą vertino kaip pagrindinį įrodymą patenkinant ieškinio reikalavimus, dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (b. l. 84-85).
Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, įvertinant išdėstytus teisinius atsikirtimus. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.