Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui teismo pranešimas su ieškiniu ir jo priedais buvo įteikti tinkamai - viešo paskelbimo būdu (2015-08-21 nutartis). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui teismo šaukimas į posėdį įteiktas tinkamai - viešo paskelbimo būdu (2015-08-21 nutartis). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nepranešė neatvykimo priežasčių. Teisme negauta jokių prašymų, todėl pripažintina, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad santuoka tarp A. M. ir V. M. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Alytaus CMS, akto įrašo Nr.57 ( b. l. 9). Santuokos metu 2011-10-26 pirkimo-pardavimo sutartimi iš pardavėjo G. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovė už 85 500 Lt įgijo butą UN (duomenys neskelbtini) ( b. l. 10-13). Iš 2001-09-12 Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo matyti, kad ieškovė paveldėjo po J. D. mirties nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini) 21 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini) ( b. l. 14). Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad į ieškovės banko sąskaitą yra įplaukę 131 882,65 LT už žemės pardavimą ir E. L. pervesta 75000 Lt ( b. l. 15-18). Iš VĮ Regitra pažymų matyti, kad ieškovės ir atsakovo vardu transporto priemonių nėra įregistruota ( b. l. 20-21). Iš pažymos matyti, kad ieškovė A. M. dirba (duomenys neskelbtini), duomenų apie atsakovo V. M. darbinę veiklą nėra ( b. l. 22-23, 41).

Ieškovė prašo pripažinti, kad santuoka tarp jos ir atsakovo iširo dėl atsakovo kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 ir 3.61 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardintos daugelyje civilinio kodekso straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal civilinio kodekso 3.60 str., privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. taip pat nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (civilinio kodekso 3.61 str. 1 d.). Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

Iš ieškinio pareiškimo turinio ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdyje seka, kad atsakovas santuokinio gyvenimo metu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t. y. nedirbo, neišlaikė šeimos, ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, girtavo. Tokiu būdu, atsakovas pažemino ieškovę ir sugriovė jų šeimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovė teigia, kad jų santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.60 str. 3 d.).

Ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis nenuginčyti, juos patvirtino ir teismo posėdžio metu išklausyta liudytoja L. J.. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Todėl teismas, daro išvadą, kad buvo pažeistos CK 3.27, 3.28, 3.35 str. numatytos sutuoktinio, t .y. atsakovo, pareigos ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, į ieškovės valią, į tai, kad, atsakovui pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas, jų bendras gyvenimas tapo negalimas ir dėl to jų santuoka faktiškai yra iširusi, santuoką tarp A. M. ir V. M. nutraukia dėl atsakovo V. M. kaltės (CK 3.60 str.).

Ieškovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti ikisantuokinę pavardę, jai paliktina pavardė „P.“.

Ieškovei išlaikymo iš atsakovo nepageidaujant, o atsakovui neturint teisės į išlaikymą, kadangi pripažinta, kad santuoka iširo dėl jo kaltės (CK 3.72 str. 4 d.), išlaikymas nepriteistinas.

Ieškovė nei asmeninių, nei bendrų su atsakovu kreditorių nenurodė. Apie atsakovo asmeninius kreditorius ieškovei nėra žinoma. Ieškovė ir atsakovas bendrų vaikų neturi, todėl jų gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimas nespręstinas.

Iš byloje pateiktų VĮ Registrų centras pažymų , pirkimo-pardavimo sutarties seka, kad ieškovė ir atsakovas santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 str. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 str. Pagal CK 3.89 str. 1 d. 7 p. asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 str. turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis ir kitos svarbios aplinkybės. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymų, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.) Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 str. 3 d. norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d. normose, 3.90 ir 3.91 str. įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties sudarant sutuoktinių turto balansą ir nustatant bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, būtina vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remiantis CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d., 3.90 ir 3.91 str. taisyklėmis .Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.) paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė . Kaip matyti, šioje byloje atsakovas prieštaravimų dėl turto padalinimo būdo teismui neišreiškė. Ieškovė patvirtino, kad butą įsigijo savo ir nepilnamečio sūnaus gyvenimui, atsakovas tuo laiku ( 2011-10-26) atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (paleistas 2012-11-14), todėl ieškovės valia įsigyti butą savo ir sūnaus gyvenimui yra pagrįsta ir įrodyta. Iš byloje esančios sąskaitos išrašo matyti, kad butas buvo įgytas už asmenines ieškovės lėšas, atsakovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir pajamų tuo laiku neturėjo. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja L. J.. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas turėjo asmeninių santaupų ar kitokiu būdu prisidėjo prie buto įsigijimo, todėl pripažintina, kad santuokos metu įgytas butas yra asmeninė ieškovės nuosavybė.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 8688,60 Eur skolos, nurodydama, kad santuokos metu siuntė atsakovui ir jo nurodytiems asmenims įvairias pinigų sumas, kurias šis žadėjo įsidarbinęs grąžinti.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

Paskolos sutartimi viena šalis ( paskolos davėjas) perduoda kitos šalies ( paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus , o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato kita ( CK 6.870 str.). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos sutartis viršija 600 eurų, o rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas , patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui ( CK 6.871 str. 1 d., 3 d.). Pagal jau minėto CK 6.870 str. 1, 2 d. nuostatas paskolos sutartis laikoma realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko- piniginių lėšų perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Taigi, iš paskolos sutarties sąvokos matyti, kad paskolos sutarties būtinosios sąlygos yra šios: 1) paskolos davėjo paskolos gavėjui paskolos dalyko perdavimas; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui grąžinti paskolą. Taigi, ieškovė šioje byloje įrodinėdama paskolinius teisinius santykius privalo įrodyti šių jau minėtų būtinųjų paskolos sutarties sąlygų buvimą.

Byloje nėra įrodymų pagrindžiančių piniginių lėšų perdavimo atsakovui faktą ir paskolintos sumos dydį, nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas įsipareigojo ieškovei grąžinti tokią pat pinigų sumą. Turint omeny, kad ieškovė ir atsakovas sutuoktiniai, pats skolinių teisinių santykių buvimas tarp vienos šeimos narių yra abejotinas. Taigi, konstatuotina, kad ieškovė ieškinys šioje dalyje yra neįrodytas, todėl atmestinas.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei ( CPK 88 str., 92-93 str., 96 str.). Duomenų apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį byloje nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto CMS tarp V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. ( S., iki pirmos santuokos P.), a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo kaltės. A. M. grąžinti ikisantuokinę pavardę „P.“, V. M. palikti pavardę „M.“.

Santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą- butą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe ir po santuokos nutraukimo priteisti A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Ieškinį dalyje dėl skolos 8688,60 EUR priteisimo atmesti.

Priteisti iš atsakovo 743 EUR žyminio mokesčio ir 5,42 EUR išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu , pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.