Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1697-1034/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-03
Bylos Nr.
e1-1697-1034/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18769-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
V. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1697-1034/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18769-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Pavliukevič pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1. Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2. Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus tarpusavyje ir subendrinus su Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslus arba dirbti, nesant tokios galimybės – registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi V. Z. paskirta papildoma pareiga – dalyvauti elgesio pataisos programoje;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. 2020 m. gegužės 15 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.63 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais V. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. Z. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad niekada nėra turėjęs teisės vairuoti transporto priemonės. Automobilis ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo draugui E. M. 2020 m. gegužės 15 d., nuo 17.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vienas išgėrė vieną 0,5 l degtinės butelį. Po ko tiksliai neatsimena, galimai kaip nurodyta įtarime, apie 19.30 val., išėjo į kiemą, kur pamatė prie daugiabučio Nr. (duomenys neskelbtini), draugo E. M. stovintį automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame viduje, užvedimo spynoje buvo įstatytas raktas. Tuo metu draugo E. nebuvo šalia. Tada būdamas neblaivus nusprendė pasivažinėti aplink. Būdamas neblaivus išvažiavo automobiliu ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš daugiabučio namo kiemo, bet kur važiavo negali pasakyti, neatsimena. Pavažiavęs apie 50 metrų, nors kiek atsimena važiavo nedideliu greičiu, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir automobiliu atsitrenkė į tvorą. Daugiau nieko neatsimena, pabudo ligoninėje. Prisipažįsta, kad automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas neblaivus, bei nesuvaldęs automobilio įvažiavo į tvorą, gailisi (b. l. 40-42).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad 2020 m. gegužės 15 d., apie 19.30 val., buvo savo kieme, tvarkėsi lauko daržą, ruošė žemes. Kadangi jo sklypas yra šalia (duomenys neskelbtini), prie pagrindinio kelio išgirdo kelyje smūgį, atsisuko ir pamatė kaip į kiemo pusę virsta jo metaliniai vartai, kurie buvo uždaryti ir užrakinti. Pamatė, kaip kartu su vartais į jo kiemą įskriejo automobilis, auksinės spalvos „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pravažiavęs kiemą įlėkė į gėlių darželį, apgadino sumurintą akmeninę sienelę, kuri skiria dekoratyvinį gėlių darželį nuo trinkelėmis iškloto kiemo. Už automobilio vairo buvo jaunas vaikinas, kuris sustojus automobiliui, jo variklio neužgesino. Jis priėjo prie automobilio ir užgesino automobilio variklį. Automobilį vairavęs vaikinas nuo juosmens buvo palinkęs ant keleivio pusės sėdynės, apsaugos diržu prisisegęs nebuvo, tuo momentu jis jam nieko nesakė, gal iš pradžių buvo šokas. Kai užgesino automobilio variklį apie įvykį iš karto pranešė bendruoju pagalbos numeriu. Iki atvykstant pagalbai automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir pradėjo kažkam skambinti, tačiau negirdėjo kam jis skambina. Po kurio laiko į jo kiemą atėjo automobilio savininkas (jokių jo duomenų nežino), tuo metu jau buvo atvykę policijos pareigūnai, o vairuotojas jau išvežtas su greitąją į ligoninę. Automobilio savininkas taip pat buvo stipriai neblaivus, pasiėmė iš automobilio dokumentus ir išėjo. Automobilio vairuotojas į jo kiemą įvažiavo vienas, be jo automobilyje nieko nebuvo. Atvykę pareigūnai nustatė, kad minėto automobilio vairuotojas buvo neblaivus. Automobilyje matė alkoholio butelius (vieną pilną ir vieną tuščią alaus butelį). Jo turtas yra draustas ,,ERGO“ draudimo bendrovėje (b. l. 23-25).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. parodė, kad automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jis jį pirko 2020 metais, prieš savaitę, iki šiol nėra iki galo sutvarkyti visi dokumentai, todėl minėtas automobilis kol kas registruotas ne jo vardu. 2020 m. gegužės 15 d., apie 19.00 val., jis buvo kartu su savo draugu V. Z., vartojo alkoholinius gėrimus, paprašė, pasinaudoti jam priklausančiu minėtu automobiliu, pasakė, kad tik tai apsisuks ir grįš atgal, aišku jis leido, kadangi tai jo draugas bei jis niekur neketino toli važiuoti. Jis nežino ar jo draugas turi vairuotojo pažymėjimą, galvojo, kad turi, kadangi moka vairuoti transporto priemonės. Draugui leidus pasinaudoti jo priklausančiu automobilio, jo ilgai nebuvo, todėl jis pradėjo pergyventi, nors jis pats žadėjo tik tai apsisukti. Todėl jis nusprendė pats jam paskambinti, paskambinus, V. paaiškino, kad atsitrenkė į tvorą, kurią sugadino ir prašė atvažiuoti į įvykio vietą. Kai jis atvažiavo įvykio vietoje buvo policijos pareigūnai, greitoji medicininė pagalba. Policijos pareigūnams paaiškino kas nutiko, jam buvo surašytas administracinis protokolas, už tai kad jis perdavė vairą draugui, žinodamas, kad jis išgėręs. Prašo jam grąžinti priklausantį automobilį, kuris šiuo metu yra saugomas saugomojoje aikštelėje. Daugiau dėl šio įvykio nieko pridurti neturi (b. l. 27-29).

Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 15 d., apie 19.30 val., patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu M. O. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), nuo kelio nuvažiavo ir įvažiavo į pranešėjo daržą automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie stotelės „(duomenys neskelbtini)“ važiuojant link (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo žmonių grupę, kurie susistabdė ir nurodė (duomenys neskelbtini) kieme esantį eismo įvykį. Įvykio vietoje pastebėjo minėtą automobilį, kuris buvo įvažiavęs į kiemo daržą. Automobilyje sėdėjo vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai V. Z.. Pabandžius pabendrauti su V. Z. iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, paklausus, kas čia įvyko, jis paaiškino, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į žmogaus kiemą, dėl to sugadino kiemo vartus bei daržą. Apie 19.46 val. su alkotesteriu buvo nustatytas 1.83 prom. girtumas. Apie 20.03 val. buvo atliktas antras girtumo nustatymas, kuris parodė 1.63 prom. girtumą. Įvykio vietoje buvo namo savininkas A. B., kuris paaiškino, kad buvo kieme išgirdo garsą ir pamatė, kad jo darže atsidūrė minėtas „Opel“ automobilis ir iškvietė policiją. Kiek vėliau pasirodė automobilio „Opel“ savininkas E. M., kuris paaiškino, kad davė savo automobilio raktus, kad apsuktu ratą aplink kiemą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau V. Z. išvažiavo iš kiemo nežinoma kryptimi. E. M. buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas (b. l. 9).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių policijos rinktinės vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 15 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui V. Z. buvo nustatytas 1.63 promilių girtumo laipsnis, automobilis buvo išvežtas į saugomą aikštelę (b. l. 10).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždarytas į saugomąją aikštelę, (duomenys neskelbtini) (b. l. 18).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. T. (b. l. 19).

Pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. gegužės 9 d. priklauso E. M. (b. l. 14).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė be PVM 446 Eur (b. l. 20).

Neblaivumo nustatyme akte nurodyta, kad V. Z. alkotesteriu pirmu įputimu buvo nustatytas 1,82 promilių girtumo laipsnis, o antru 1,63 promilių girtumo laipsnis, nustatyti neblaivumo požymiai (b. l. 33).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2020 m. gegužės 15 d., 19.46 val., V. Z. nustatytas 1,82 promilių girtumas, tą pačią dieną 20.03 val. – 1,63 promilių girtumas (b. l. 34-35).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. Z. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis V. Z. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gegužės 15 d. nuo 17.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vienas išgėrė vieną butelį degtinės 0,5 l. Po ko tiksliai neatsimena, galimai kaip nurodyta įtarime apie 19.30 val. išėjo į kiemą, kur pamatė prie daugiabučio Nr. (duomenys neskelbtini), draugo E. M. stovintį automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame viduje, užvedimo spynoje buvo įstatytas raktas. Tuo metu draugo E. nebuvo šalia. Tada būdamas neblaivus nusprendė pasivažinėti aplink. Pavažiavęs apie 50 metrų, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir automobiliu atsitrenkė į tvorą. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojų A. B., E. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniai pranešimai, alkotesterio rodmenys, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. Z. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. Z. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami. Prašo teismo leisti paskirtą baudą mokėti dalimis paskirstant metų laikotarpiui (b. l. 84).

Dėl V. Z. skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta V. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. Z. – administracine tvarka baustas (b. l. 60-68), teistas (b. l. 50-59), vykdantis individualią veiklą (b. l. 69). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 60 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis prašo teismo leisti paskirtą baudą mokėti dalimis paskirstant 1 metų laikotarpiui. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis), baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju V. Z. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, teismo nuomone, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. Z. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.63 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 metų šios priemonės taikymo terminą. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, V. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 43-44), panaikintina.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė V. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto, automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. T. (b. l. 19), tačiau ikiteisminio tyrimo metu E. M. nurodė, kad automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jis jį pirko 2020 metais, iki šiol nėra iki galo sutvarkyti visi dokumentai, todėl minėtas automobilis kol kas registruotas ne jo vardu. Automobilio pirkimo faktą patvirtina byloje esanti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 14). Šiuo atveju teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė be PVM yra 446 Eur. Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo V. Z. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 446 Eur. Teismo nuomone tokia priemonė šiuo atveju nėra aiškiai neproporcinga ar neteisinga. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašoma iš V. Z. išieškoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas išlaidas (už automobilio nuvežimą ir saugojimą UAB „Sauda“ aikštelėje) – 38,72 Eur. Minėta suma įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteisiamos 38,72 Eur automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidos (b. l. 75).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. Z. 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti V. Z. 1 (vienerių) metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Paskirti V. Z. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, V. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. Z. išieškoti automobilio Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 446 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, iš V. Z. priteisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 38,72 Eur (trisdešimt aštuonis eurus septyniasdešimt du euro centus) proceso išlaidų.

Išaiškinti V. Z., kad:

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas