- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-04
- Bylos Nr.
- eI-110-320/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00348-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Domantas Skebas
- Kategorijos
- 21.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašė:1) panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos apskrities VPK, ir atsakovas) viršininko 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viršilos E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti į ankstesnes tarnybines pareigas; 3) priteisti iš atsakovo kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki grąžinimo į tarnybines pareigas dienos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad su Įsakymu nesutinka, nes tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio E. K. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), suformuluota išvada apie tai, kad jis vairavo automobilį neblaivus yra neteisinga ir neįrodyta. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjo organizme buvo 0,57 prom. ir daugiau alkoholio,dar yra tiriama Molėtų rajono apylinkės teismo. Atsakovas taip pat nevertino, ar alkoholis galėjo atsirasti pareiškėjo organizme jau po to, kai pareiškėjas nebevairavo automobilio. Medicinos dokumentai įrodo, kad po pareiškėjo sulaikymo buvo iškviesta Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, kurios medikė suleido pareiškėjui širdies darbo sutrikimą slopinančių vaistų (diazepami). Šių vaistų sudėtyje yra etilo alkoholio, naudojamo kaip vaisto tirpiklis. Suleistų vaistų dozė buvo ypač didelė ir įtakojo alkoholio atsiradimą pareiškėjo organizme. Pareiškėjas nebuvo tikrinamas dėl apsvaigimo nuo alkoholio prieš vaistų, ištirpintų alkoholyje, suleidimo momentą. Šališkai surašytuose pareiškėją sulaikiusių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybės, kad pareiškėjo judesiai buvo labai nekoordinuoti, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, paneigia mediko surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 11. Atsakovas Tarnybinio patikrinimo išvadoje rėmėsi kraujo tyrimo rezultatais, tačiau nepasisakė dėl Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos pažeidimų, kurie buvo padaryti paimant ir tiriant pareiškėjo kraują. Minėtas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 11 yra nepasirašytas nei gydytojo, nei pareiškėjo. Jame nėra duomenų apie tai, kad viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Molėtų ligoninė apskritai būtų išsiuntusi kraujo mėginį tyrimui, taip pat nėra jokios išvados apie asmens neblaivumą ar blaivumą.
Pareiškėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros teisėtumą ginčija tuo aspektu, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje, remiantis administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) bylos medžiaga, padaryta išvada, kad pareiškėjas vairavo neblaivus, todėl turi būti atleistas iš tarnybos, nors šios medžiagos vertinimas tuo metu teismo, nagrinėjančio ATP bylą, nebuvo atliktas ir nutarimas byloje nebuvo priimtas. Pareiškėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas arba pratęstas iki bus gautas patikrinimui reikšmingas įrodymas – teismo nutarimas ATP byloje. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Tarnybinio patikrinimo išvados argumentu, kad klausimą dėl pareiškėjo padaryto pareigūno vardo pažeminimo galima spręsti atsietai nuo ATP byloje sprendžiamo klausimo, arpareiškėjas vairavo automobilį, būdamas neblaivus.Pareiškėjo teigimu, buvo pažeistos ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės)19 punkto nuostatos, nes atsakovas, žinodamas apie pareiškėjo ligą ir dėl jos nustatytą pareiškėjo nedarbingumąiki 2015 m. rugpjūčio 13 d., užuot sulaukęs iki pareiškėjas pasveiks ir galės pateikti paaiškinimą, nusprendė baigti patikrinimą 2015 m. rugpjūčio 12 d. ir atleisti iš vidaus tarnybos 2015 m. rugpjūčio 13 d. Pareiškėjas dėl paūmėjusios širdies ligos objektyviai negalėjo surašyti paaiškinimą ir pateikti arba išsiųsti jį atsakovui. Pareiškėjo nuomone, Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėsleidžia atsakovui atlikti patikrinimą ir priimti Įsakymą pareiškėjo ligos metu, tačiau minėtireikalavimai negali būti taikomi atsietai nuo šių taisyklių 19 punkte įtvirtintos pareiškėjo teisės pateikti paaiškinimą. Be to, Utenos apskrities VPK Vidaus tyrimų grupės (toliau – ir VTG)vyresniojo tyrėjo M. M. atlikto tarnybinio patikrinimo negalima laikyti nešališku, nes šis pareigūnas tyrė savo paties tarnybinį pranešimą bei pateikė išvadą, kuria atkartojo savo paties anksčiau surašytą aplinkybių vertinimą, betarpiškai organizavo jo sekimą ir sulaikymą, savo tarnybiniame pranešime nurodė melagingas aplinkybes apie itin sutrikusią pareiškėjo koordinaciją ir labai stiprų alkoholio kvapą.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė tenkinti skundą jame išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, jog nepaisant to, kad pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ATP byloje dėl to paties įvykio, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad toje byloje priimtas nutarimas nesaisto atleidimo bylą nagrinėjančio teismo ir nėra jam privalomas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalyje nėra sąvokos „administracinio teisės pažeidimo byla“, todėl mano, jog aplinkybę apie pareiškėjo neblaivumą vairavimo metu nagrinėjamoje byloje reikia įrodinėti iš naujo. Be to, kadangi pareiškėjas tikrintas alkotesteriu medicininės apžiūros metu, šis tikrinimas nėra savarankiškas veiksmas, o sudėtinė medicinos apžiūros (kuri nebaigta ir yra be išvados) dalis.
Atsiliepimas
Atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime į skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundo reikalavimu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad tarnybinį nusižengimą tyrusiam pareigūnui, įvertinus tyrimo metu surinktus įrodymus, o būtent, objektą ir objektyviąją pusę, duomenų, kad E. K. padarė tarnybinį nusižengimą ir taip pažemino pareigūno vardą, akivaizdžiai pakako, todėl tarnybinio patikrinimo sustabdymas šiuo atveju buvo netikslingas. Dėl pareiškėjo argumento, jog atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo laikomasi nešališkumo principo, atsakovas paaiškino, kad Utenos apskrities VPK VTG vyresnysis tyrėjas M. M. tiek prieš atliekant tarnybinį patikrinimą, tiek jo metu neturėjo asmeninio turtinio ir neturtinio suinteresuotumo, galinčio turėti įtakos sprendimams, visus sprendimus priėmė nešališkai ir teisingai. Pareiškėjas tyrimo metu taip pat nepareiškė prašymo dėl minėto pareigūno nušalinimo nuo tyrimo dėl viešų ir privačių interesų pažeidimo. Be to, Tarnybinio patikrinimo išvadą tvirtina, taigi ir galutinį sprendimą priima įstaigos viršininkas, patikrinęs, ar tinkamai buvo atlikti veiksmai, numatyti Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 23 punkte. Atsakovo nuomone, nebuvo pažeista ir pareiškėjo teisė teikti paaiškinimą, nes Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse imperatyviai nėra nurodyta, kad tikrinamas pareigūnas jo ligos (nedarbingumo) metu negali pateikti paaiškinimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Utenos apskrities VPK viršininko pavedimu 2015 m. liepos 31 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal Utenos apskrities VPK VTG vyresniojo tyrėjo M. M. 2015 m. liepos 31 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo“ pateiktą informaciją. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. liepos 30 d. apie 18.25 val. Molėtų m., J. Janonio g. prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimui buvo sustabdytas automobilis Volvo S60, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nedarbo metu vairavo neblaivus Utenos apskrities VPK Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio (toliau – ir Molėtų r. PK VPS PB) vyriausiasis patrulis E. K. Alkotesteriu E. K. nustatytas 0,57 prom. girtumas, VšĮ Molėtų ligoninės priėmimo skyriuje paimtas kraujo mėginys. E. K. už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, surašytas ATP protokolas Nr. (duomenys neskelbtini).Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2015 m. rugpjūčio 12 d., surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje pasiūlyta E. K. už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos. Utenos apskrities VPK viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas)53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) viršiląE. K., Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK VPS PB vyriausiąjį patrulį, atleido iš vidaus tarnybos.
Byloje kilęs ginčas dėl policijos pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą teisėtumo ir pagrįstumo.
Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538,53 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato (bylai aktuali 2015 m. kovo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šioje teisės normoje įtvirtintą apibrėžimą, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. (nutartys administracinėse bylose Nr. A-11-129/2004, Nr. A-8-489/2007, Nr. A-438-1561/2008, A-62-1099/2011).
Tarnybinio patikrinimo išvadojekonstatuota, kad E. K. 2015 m. liepos 30 d. 18.25 val., ne tarnybos metu, Molėtų r. sav., Molėtų m., J. Janonio g., prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Volvo S60, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, be to, sustabdytas pareigūnų, mėgino pasišalinti iš įvykio vietos.Tokiais tyčiniais veiksmais E. K. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5punktą, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 1ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir Policijos veiklos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 3, 14.1, 14.3 ir 15 punktus,bei sulaužė1999 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikai duotą priesaiką.
Tai, kad pareiškėjas atliko Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra sudedamoji ginčijamo Įsakymo dalis, įvardintus veiksmus, Utenos apskrities VPK įrodinėjo administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu surinkta medžiaga. Utenos apskrities VPK VTG vyresniojo tyrėjo M. M. ir Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. M. tarnybiniuose pranešimuose (2015 m. liepos 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad vykdant tarnybines funkcijas tarnybiniu automobiliu Renault Laguna, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 30 d. apie 18.25 val., Molėtų m. J. Janonio g. prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), jie pastebėjo automobilį Volvo S60, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), manevruojantį po kelio važiuojamąją dalį. Įjungus mobilią šviesos signalizaciją, automobilis sustojoprie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį vairavęs E. K., staiga iššokęs iš automobilio, ėmė bėgti link pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos aplinkybės užfiksuotos ir filmuota medžiaga. Laikmenos vaizdo ir garso įraše Nr. 1 matyti sustojęs automobilis Volvo S60, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinėje vairuotojo sėdynėje sėdintis E. K. žiūri į prie jo privažiavusius asmenis, po to iš lėto atidaro duris, išlipa iš automobilio. Tuo metu E. K. iš automobilio, iš kurio vyksta filmavimas, rankos pirštu parodoma, kad jis pasiliktų automobilyje. Tada matomas filmavusio asmens bėgimas, girdimas garsas „Stok! Policija!“. Po to girdima, kaip sakoma „ant žemės, ant žemės, supratai, gulėk!“. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tarnybinio patikrinimo metu iškelta versija, kad E. K. neidentifikavo teisėsaugos atstovų, buvo atmesta, nes buvo nustatyta, kad 2015 m. birželio 14 d. atliekamo netikėto patikrinimo metu M. M. tiesiogiai bendravo su E. K., atliko atžymas apie tarnybos patikrinimą. Šią aplinkybę patvirtina tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantis 2015 m. birželio 17d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų netikėto patikrinimo“. Teismo vertinimu, šios tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės pagrįstai leido spręsti, kad E. K. identifikavo teisėsaugos atstovus, sąmoningai siekdamas išvengti atsakomybės, išlipęs iš automobilio ėmė bėgti.
Pareiškėjui E. K. 2015 m. liepos 30 d. buvo surašytas ATP protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už KET 14 punkto pažeidimą, nes2015 m. liepos 30 d., 18.25 val. Molėtų r. sav., Molėtai, J. Janonio g. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volvo S60,valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkotesteriu Lion Alcolmeter 500, Nr. 18733, 0016605, nustatytas 0,57 promilės ± 5 proc. girtumas. 2015 m. liepos 30 d. pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo Nr. (duomenys neskelbtini), E. K. nušalintas nuo minėtos transporto priemonės vairavimo.Aplinkybei, kad pareiškėjo neblaivumas jo sulaikymo metu buvo ne mažesnis, nei 0,54 prom. pagrįsti, pateiktas alkotesterio, turinčio galiojantį patikros sertifikatą Nr. 0016605, spausdintuvo kvitas (asmens blaivumo testasNr. 1631, atliktas 2015 m. liepos 30 d. 19.19 val.), taip pat ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Joje nurodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. baigus tyrimą, E. K. kraujyje rasta 0,76 proc. (promilės) etilo alkoholio. Atsakovas pareiškėjo neblaivumą vairavimo metu grindė ir Utenos apskrities VPK VTG vyresniojo tyrėjo M. M. ir Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. M. tarnybiniuose pranešimuose (2015 m. liepos 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytomis aplinkybėmis apie automobilį Volvo S60, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), manevravusį po kelio važiuojamąją dalį, E. K., pareikalavus sustoti, bėgusį nekoordinuotai, besimėtant į šalis, nuo E. K. sklidusį alkoholio kvapą.Išį bylą pateiktos laikmenos vaizdo ir garso įrašo Nr. 3 taip pat girdėti, kaip į įvykio vietą atvykusiosGreitosios medicinos pagalbos tarnybos medikė, suteikusi E. K. pirmąją medicininę pagalbą,aiškiai nurodė jautusi nuo E. K. sklindantį alkoholio kvapą.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Molėtų rajono apylinkės teismo,atlikusio nurodytų neblaivumą vairavimo metu patvirtinančių įrodytų vertinimą, 2016 m. balandžio 5 d. nutarimu ATP byloje Nr. A2.6-1-964/2016 (toliau- ir ATP byla), konstatuota, kad E. K. pažeidė KET 14 reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi ATP byloje Nr. ATP-290-491/2016, Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarimas paliktas nepakeistu.ABTĮ58 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, į ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi reglamentuojamus teisinius santykius patenka ir faktai, nustatyti įsiteisėjusiu nutarimu administracinių teisės pažeidimų bylose; pirmesnėje administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais faktais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent dalis; svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-99/2011, 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-229/2012). Nagrinėjamojoje byloje skundžiamas Įsakymas priimtas remiantis Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje kaip pareigūno vardą pažeminusi pareiškėjo veika įvardinta jo vairavimas automobilio neblaivaus, pareiškėjas ginčija neblaivumo faktą, jam vairuojant automobilį 2015-07-30. Pareiškėjo neblaivumo faktas, jam vairuojant automobilį nurodytą datą, buvo įrodinėjimo dalykas ir ATP byloje. Todėl ATP byloje 2016 m. balandžio 5 d. nutarimu nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais faktais ir iš naujo šioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje neįrodinėjami.
Molėtų rajono apylinkės teismas ATP byloje patikrinimą alkotesteriu pripažinto savarankišku veiksmu, kadangi patikrinimą atliko policijos pareigūnas, ir jo nelaikė neatskiriama medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto dalimi.Į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), nors ir pripažinęs, kad kraujo mėginio pristatymo tyrimui ir galutinio akto pabaigimo procedūra atlikta su trūkumais, atsižvelgė kaip į papildomą įrodymą. Be to, bendrosios kompetencijos teismas, siekdamas pašalinti pareiškėjo iškeltą abejonę dėl neblaivumo rezultatų patikimumo, ryšium su iki neblaivumo tikrinimo jam leistais vaistais, turinčiais etilo alkoholio, skyrė valstybinę teismo medicinos (blaivumui nustatyti) ekspertizę. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. vasario 24 d. ekspertizės akto duomenimis, iki E. K. neblaivumo patikrinimo jam duotų vaistų (Captoprilli, Sol. Analgini ir Atenaloli) sudėtyje etilo alkoholio nėra ir jie su alkoholiu nevartojami. Injekcijoms skirtame diazepame po 5 mg 1 ml, priklausomai nuo vaisto pavadinimo, kuriuo diazepamas išleidžiamas (RELIUM, RELANIUM, DIAZEPEKS) pagalbinių medžiagų sudėtyje yra ir etilo alkoholio, tačiau suleidus 2 ml (10 mg) – 2 kartus po 5 mg/ml diazepamo, DIAZEPEKS pavadinimu, kuriame etilo alkoholio yra 0,244 ml/ml, iškvepiamame ore ir kraujyje juntamo etilo alkoholio pagausėjimo nebūtų, nes su diazepamu injekuotas alkoholis etilo alkoholio koncentracijos kraujyje nepadidintų nė 0,01 prom. Bendrosios kompetencijos teismas sprendė, jog šios išvados nepaneigia ir paties E. K. iniciatyva uždarosios akcinės bendrovės "(duomenys neskelbtini)" 2016 m. kovo 16 d. atliktas tyrimas bei jo pagrindu pateikta teismo medicinos konsultacinė išvada bei eksperto P. P. paaiškinimai.
Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo neblaivumo faktas, jam vairuojant automobilį 2015-07-30, yra įrodytas.
Kartu įvertinęs tarnybinio patikrinimo medžiagą, teismas sprendžia, kad Utenos apskrities VPK tarnybinio patikrinimo metu surinko pakankamai duomenų, kurie leido objektyviai spręsti, jog pareiškėjas 2015 m. liepos 30 d. 18 val. 25 min. J. Janonio g. (duomenys neskelbtini), Molėtuose, vairavo transporto priemonę Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, ir sustabdytas pareigūnų, mėgino pasišalinti iš įvykio vietos.
Sprendžiant, ar pareiškėjo poelgis, kai jis ne tarnybos metu, būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę ir sustabdytas pareigūnų, mėgino pasišalinti iš įvykio vietos, gali būti vertinamas kaip pažeminęs vidaus tarnybos pareigūno vardą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas (VTĮ6 str.), vidaus reikalų sistemos pareigūnas. Pagal Vidaus tarnybos Statuto 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą, pareigūnas privalo vykdyti šias pareigas: gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves (1 p.); sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui (2 p.) ir kt. Remiantis Policijos veiklos įstatymo4 straipsnio 2 dalimi, policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais. Pagal Policijos veiklos įstatymo5 straipsnio 1 dalį, vieni iš pagrindinių policijos uždavinių yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas (2 p.), nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija (4 p.), nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (5 p.), saugaus eismo priežiūra (6 p.).Policijos veiklos įstatymo21 straipsnyje įtvirtintos bendrosios policijos pareigūno pareigos. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, policijos pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai.
Apibendrinus nurodytą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad Policijos veiklos įstatymu bei kitais įstatymais ir teisės aktais Lietuvos policijai (o kartu ir pareiškėjui kaip šios sistemos tarnautojui) inter alia pavestos labai svarbios saugaus eismo priežiūros, KET pažeidimų atskleidimo ir tyrimo funkcijos. Akivaizdu, kad saugaus eismo automobilių keliais užtikrinimas yra valstybės ir visuomenės viešasis interesas, todėl valstybė ir visuomenė turi teisėtų lūkesčių, jog eismas keliuose bus saugus, KET pažeidimai atskleisti, o pažeidėjai nustatyta tvarka patraukti atsakomybėn. Taip pat valstybė ir visuomenė turi teisėtų lūkesčių, kad policijos pareigūnai laikysis valstybei duotos priesaikos, sąžiningai atliks jiems pavestas funkcijas, nepiktnaudžiaus tarnyba, kad jų elgesys tarnyboje ir už jos ribų bus nepriekaištingas. Ginčo atveju pareiškėjas yra vidaus reikalų sistemos, kurios viena iš pagrindinių užduočių yra KET pažeidimų (tokių kaip, pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimas,būnant neblaiviu) prevencija, išaiškinimas bei atitinkamų poveikio priemonių pažeidėjams taikymas, pareigūnas. Todėl išvardytų teisės aktų reikalavimų kontekste bei vertinant visuomenės požiūriu, situacija, kai vidaus reikalų sistemos atstovas (šiuo atveju policijos pareigūnas) pats nesilaiko KET reikalavimų bei nevykdo pagrindinių policijos uždavinių ir konkrečių jam, policijos pareigūnui, nustatytų pareigų, akivaizdžiai kelia nepasitikėjimą visa Lietuvos policijos sistema ir ją kompromituoja.
Teismas taip pat sprendžia, kad pareiškėjo poelgis, kai jis ne tarnybos metu, būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę ir sustabdytas pareigūnų, mėgino pasišalinti iš įvykio vietos, prieštaraujair policijos pareigūnų elgesį tarnybos ir ne tarnybos metu reguliuojančio Etikos kodekso, su kurio nuostatomis 2009 m. vasario 19 d. pareiškėjas pasirašytinai supažindintas, 3 punkto nuostatoms, įpareigojančioms policijos pareigūnus tarnyboje vadovautis pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo profesinės etikos principais, bei 14.1 ir 14.3 punktų nuostatoms, nustatančioms, kad policijos pareigūnas ne tarnybos metus turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija. Tokie pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, formuoja neigiamą visuomenės požiūrį į vidaus reikalų sistemos pareigūnus.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktika, tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu pažeidęs įstatymu nustatytą bendrąją pareigą ar blanketinę įstatymo normą, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta veika (konkretus tarnybinis nusižengimas) tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti kvalifikuota ne tik pagal blanketinę normą, o ir pagal atitinkamo teisės akto konkrečią (pažeistą) normą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-812-146/2016). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavus, jog pareiškėjas, nesilaikęs Etikos kodekso 3, 14.1, 14.3 punktų reikalavimų, yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas pažeidė ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą reikalavimą, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių.
Sprendžiant, ar pareiškėjas pagrįstai atleistas iš vidaus tarnybos, nustačius, kad jis savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, atsižvelgiama ir į tai, kad stojančiam į vidaus tarnybą asmeniui, be kita ko, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Vidaus tarnybos statuto 6 str. 1 d. 2 p.), vidaus tarnyba grindžiama Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnyje įtvirtintais pagrindiniais principais. Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principo turinio matyti, kad vienas iš vidaus tarnybos ypatumų yra pareigūnų sugriežtinta atsakomybė.Atsižvelgiant į tai, kad vidaus tarnybos pareigūnams keliami itin aukšti tarnybinės drausmės ir nepriekaištingo elgesio standartai, prieš pradėdamas eiti pareigas vidaus tarnyboje, pareigūnas Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio nustatyta tvarka prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei, t. y. būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Nagrinėjamo ginčo atveju, pareiškėjas 1999 m. spalio 10 d. duodamas priesaiką Lietuvos Respublikai, prisiekė sąžiningai vykdyti šalies įstatymus, šventai atlikti savo pareigas, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui.Etikos kodekso15 punkte nustatyta, kad laikytis šio kodekso reikalavimų – kiekvieno policijos pareigūno pareiga ir garbės reikalas, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia moralinę bei kompetentingų pareigūnų sprendimu tarnybinę atsakomybę.Nagrinėjant bylą, taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 21 d. pasirašytinai supažindintas su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“, 2011 m. gruodžio 16 d. – ir su tuo pačiu pavadinimu Utenos apskrities VPK viršininko 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 89-V-539, kuriuose įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios policijos įstaigų, jų struktūrinių padalinių vadovus nesitaikstyti su policijos pareigūnais, vairuojančiais transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, tokius veiksmus vertinti kaip pareigūno vardo pažeminimą ar šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą, už kurį Vidaus tarnybos statute ir VTĮ numatyta galimybė skirti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Nurodytos aplinkybė patvirtina, jog pareiškėjui buvo žinomos pasekmės, kilsiančios už konkrečius teisės pažeidimus, vertinamus kaip žeminančius policijos pareigūno vardą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad vairavimo neblaiviam faktas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme vertinamas (kvalifikuojamas) kaip pareigūno vardo pažeminimas (žr. pvz. 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1929/2012).
Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytus E. K. veiksmus vertino kaip akivaizdžiai žeminančius pareigūno vardą. Nors tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis buvo paviešintas ir plačiai komentuojamas visuomenėje populiariose informavimo priemonėse, tačiau remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareigūno kaltų veiksmų paviešinimas nėra būtina sąlyga pripažinti tam tikrus pareigūno kaltus veiksmus, žeminančiais pareigūno vardą (žr. 2013 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-465/2013). Atleidimas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu yra imperatyvi šiame statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis (2011 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-193/2011). Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr. 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015). Taigi, atsakovui nustačius, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, jo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo vienintelė šiame statute numatyta teisinė priemonė, kurią nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo taikyti.
Išanalizavus Utenos apskrities VPK atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, konstatuotina, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas sprendimas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant ir nustatytų procedūrų. Tarnybinio patikrinimo metu buvo išsamiai ir nešališkai ištirtos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, pareiškėjo kaltė, tarnybinis nusižengimas buvo tinkamai kvalifikuotas. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas šališkai ir neobjektyviai, be to, skundo argumentai dėl neobjektyvaus tyrimo nėra siejami su pareiškėjo konkrečiomis pažeistomis procesinėmis teisėmis ar jų ribojimu.Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnus tyrė savo paties tarnybinį pranešimą, teismui savaime negali kelti abejonių dėl atlikto tarnybinio patikrinimo objektyvumo.Dėl nurodytų argumentų nėrapagrindo konstatuoti, jog tarnybinį patikrinimą atliko turintis suinteresuotumą asmuo(šališkas asmuo) ir dėl to tarnybinispatikrinimas atliktas neteisėtaibeipažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.
Vertintinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo skundo argumentas, kad klausimą dėl pareiškėjo padaryto pareigūno vardo pažeminimo nebuvo galima spręsti atsietai nuo ATP byloje sprendžiamo klausimo, ar pareiškėjas vairavo automobilį būdamas neblaivus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-453/2010) atkreipiamas dėmesys, jog, pagal Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalį, pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės teisės taikymą, todėl konkrečiu atveju turi būti įvertinama, ar pakanka duomenų pareigūno atleidimui už pareigūno vardo pažeminimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo veikos vertinimą kaip akivaizdžiai žeminantį vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantį pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, ją kompromituojantį lemia ne E. K. atlikti pavieniai veiksmai, bet jų visuma: pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas, nes vairavo automobilį būdamas neblaivus, sustabdytas pareigūnų, bėgo iš įvykio vietos. Be to, atleidimas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu – dėl pareigūno vardo pažeminimo – nėra tarnybinė nuobauda, o laikomas savarankišku ir pakankamu vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindu.Todėlatliekant tarnybinį patikrinimą, pareiškėjo veiksmai, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas, pagrįstai atriboti nuo pareiškėjui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, dėl kurio buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla. Panašios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką nurodomu aspektu (žr. pvz. 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1929/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015).Nurodytų argumentų pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo skundo argumentas, kad tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas arba pratęstas iki bus gautas patikrinimui reikšmingas įrodymas – teismo nutarimas ATP byloje.
Pareiškėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros teisėtumą ginčijo motyvuodamas ir tuo, kadbuvo pažeistos Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 19 punkto nuostatos, nes jam nebuvo suteikta teisė tinkamai pateikti paaiškinimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. jam buvo paūmėjusi širdies liga ir jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl jis objektyviai negalėjo surašyti paaiškinimą ir pateikti arba išsiųsti jį atsakovui.
Pagal Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalį, esant šio statuto 53 straipsnio 1 dalies 2-10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjui buvo įteiktas 2015 m. rugpjūčio 4 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl policijos pareigūno vardą žeminančios veikos), kuriuo pareiškėjui, be kita ko, buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimus iki 2015 m. rugpjūčio 10 d., tačiau pareiškėjas nustatytu terminu paaiškinimo nepateikė. Faktas, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, nustatytas 2015 m. rugpjūčio 12 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, pareiškėjas atleistas iš tarnybos 2015 m. rugpjūčio 13 d. Įsakymu, t. y. nepažeidžiant Vidaus tarnybos statute nustatyto termino. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant atleidimo iš tarnybos pagrindą – pareigūno vardo pažeminimą – Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-272/2010). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentai, jog jam nebuvo suteikta teisė tinkamai pateikti paaiškinimą ir buvo pažeistos Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 19 punkto nuostatos, atmestini kaip nepagrįsti.
Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, daroma išvada, jog Utenos apskrities VPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viršilos E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo reikalavimai grąžinti jį į ankstesnes pareigas ir priteisti iš atsakovo kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, atmetami kaip išvestiniai. Pareiškėjo skundas atmestinas.
Atsakovas Utenos apskrities VPK2016 m. lapkričio 15 d. teismui pateiktu prašymu prašė iš pareiškėjo E. K. priteisti 15,45 Eur transporto išlaidų, patirtų dėl jo atstovų vykimo A. P. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu į teismo posėdį, vykusį 2015 m. gruodžio 2 d., nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-846-320/2016.
ABTĮ44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 4 dalis nurodo, kad tokiu atveju, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti, be kita ko, ir transporto išlaidas.
Kadangi sprendimas priimtas atsakovo naudai, prašymas priteisti transporto išlaidas paduotas laiku ir tinkama forma, laikytina, kad atsakovas įgijo teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-846-320/2016, atlyginimą.Atsakovas pateikė kelionių vykimo A. P. nuosavybės teise priklausančiu automobiliuišlaidas patvirtinančius dokumentus (2015 m. gruodžio 2 d. mokėjimo kvitą, patvirtinantį degalų (benzino) įsigijimą už 20Eur, transporto priemonės registracijos liudijimą ir sunaudotų degalų apskaičiavimą). Teismas sprendžia, kad šie atsakovo pateikti įrodymai yra tinkami, proceso dalyviui įrodinėjant jo patirtas išlaidas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. eI-846-320/20162015 m. gruodžio 2 d. vykusiame teismo posėdyjeatsakovo interesus atstovavo A. P. (įgaliojimas dėl atstovavimo 2015 m. vasario 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir M. M. (2015 m. gruodžio 1 d. įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš atsakovo pateikto transporto priemonės registracijos liudijimo nustatyta, kad A. P. nuosavybės teise priklausančio automobilioToyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio darbinis tūris 1398 cm³, kuro rūšis – benzinas. Iš atsakovo pateiktosunaudotų degalų apskaičiavimo nustatyta, kad šio automobilio bazinė degalų sunaudojimo norma yra 7.80 l/100 km. Atsižvelgus į nuvažiuotą kelią (ridą), kurį atliko automobilį vairavusi A. P., taip pat įvertinus degalų (benzino) įsigijimo kainą, darytina išvada, jog atsakovas, dėl jo atstovų vykimo į 2015 m. gruodžio 2 d. teismo posėdį ir atgal patyrė 15,45Eurišlaidų. Minėtos išlaidos laikytinos būtinomis, realiai turėtomis išlaidomis, jos pagrįstos aukščiau aptartais dokumentais. Išdėstytų argumentų pagrindu, Utenos apskrities VPK prašymas tenkintinas, atsakovui iš pareiškėjo priteistina 15,45 Eur turėtų transporto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija Nr. XII-2399) 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir kompensacijos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš pareiškėjo E. K. 15,45 Eur (penkiolika eurų 45 euro centus) nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-846-320/2016 turėtų išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.