Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lagrilita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovei UAB „Lagrilita“ dėl avanso grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Lagrilita“ 1 822,86 Eur sumokėto ir nepanaudoto avanso; 328,11 Eur delspinigių; 105,13 Eur išlaidų antstolio pagalbai apmokėti; 101,37 Eur už lokalinės sąmatos parengimą; 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; turėtas bylinėjimosi išlaidas ir visas teismo išlaidas. Nurodė, kad 2014-06-20 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 2014/06-1 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė (rangovas) įsipareigojo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis pastatyti individualų gyvenamąjį namą, nutiesti inžinerinius tinklus, sutvarkyti teritoriją, atlikti kitus projekte numatytus darbus. Rangovui nepavyko išgręžti polių, todėl siekdamos aptarti tikslius darbus, kuriuos turi atlikti atsakovė, bei jų kainą, šalys sudarė Sutarties priedą, kuriame nustatyta, jog atsakovė įsipareigojo įrengti rostverką; pakloti polistireną; įvesti komunikacijas; atvežti ir sutrombuoti smėlį. Sutarties priede šalys numatė ir papildomus darbus bei paslaugas, kurias suteikti / atlikti įsipareigojo atsakovė (armatūra, matininkas, klojiniai, statybinė mediena, betonas, dyzelinis generatorius, giluminis vibratorius, karkasai ir skylės). Ieškovas už minėtus Sutarties priede įvardytus darbus įsipareigojo sumokėti 14 481 Eur (50 000 Lt). Sutarties priedo pasirašymo dieną atsakovė patvirtino, kad ieškovas sumokėjo atsakovei 8 688,60 Eur (30 000 Lt) avansą. Nuo pat Sutarties sudarymo pradžios (2014-06-20) atsakovė nepateikė nė vienos pažymos apie atliktų darbų vertę, neinicijavo nė vieno atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, faktinio darbų perdavimo, neperdavė atliktų darbų dokumentacijos, naudotų medžiagų atitikties deklaracijų, atliekamų darbų nežymėjo statybos žurnale, neteikė statybos techniniam prižiūrėtojui atliekamų darbų aktų ir nebendradarbiavo su juo. Taip pat atsakovė savavališkai pasišalino iš statybos objekto, atlikusi tik dalį sutartų darbų, ir atsisakė bendradarbiauti su užsakovu bei techniniu prižiūrėtoju nustatant faktiškai atliktų dabų kiekius po pasišalinimo iš statybos objekto.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-12 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė priteisti iš atsakovės 1822,86 Eur skolą, 328,11 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2150,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-07-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai; priteisti ieškovui iš atsakovės 53 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 1525,85 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 206,50 Eur kitas būtinąsias išlaidas. Teismas byloje nustatė, kad ieškovas – fizinis asmuo ir V. L., atstovaudamas atsakovei UAB „Lagrilita“, susitarė, kad atsakovė atliks ieškovui statybos rangos darbus – paruoš sklypą gyvenamojo namo statybai, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad pirminis šalių bendravimas dėl rangos darbų atlikimo vyko žodžiu, ieškovas pateikė atsakovei sklypo planą ir šalys preliminariai susitarė dėl atliekamų darbų kainos. Jokios atliktinų darbų sąmatos ar apskaičiavimo raštu atlikta nebuvo. 2014-06-20 ieškovas ir atsakovė raštu sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2014/06-1, kuria atsakovė (rangovas) įsipareigojo žemės sklype savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis pastatyti individualų gyvenamąjį namą, nutiesti inžinerinius tinklus, sutvarkyti teritoriją, atlikti kitus projekte numatytus darbus. Tai patvirtino ir atsakovės atstovas bei liudytojos A. L., A. F. teismo posėdžio metu, nurodė, kad tai buvo kaip priedas prie šalių raštu sudarytos pagrindinės Statybos rangos sutarties Nr. 2014/06-1. Iš pasirašytos Sutarties matyti, kad joje yra įrašas apie tai, kad bendra darbų kaina yra 50 000 Lt, kad užsakovas (ieškovas) sumokėjo vykdytojui (atsakovei) 30 000 Lt avansą. Atsakovės atstovas negalėjo tiksliai nurodyti, už kokią sumą jis faktiškai atliko darbų ieškovo naudai, ir paaiškino, kad atliko viską, ką buvo sutarę, ir 38 000 Lt (11 005,56 Eur) būtų protinga kaina. 2014 m. spalio 20 d. ieškovas informavo atsakovę raštu apie vienašalį rangos sutarties su UAB „Lagrilita“ nutraukimą. Nustatė, kad atsakovė neinicijavo nė vieno atlikto darbo perdavimo ieškovui ir nepateikė ieškovui atliktų darbų aktų. Teismas sprendimą dėl ginčo dėl atliktų darbų vertės ir kainos motyvavo tuo, kad atsakovė neinicijavo atliktų darbų priėmimo, kad byloje nebuvo pateikti UAB „Lagrilita“ ieškovo naudai atliktų darbų aktai, iš kurių būtų galima nustatyti faktiškai atliktų darbų vertę ir kiekius. Nesant rangovo atliktų darbų aktų ir rangovo atstovui nepateikus duomenų apie jo atliktų darbų kiekius ir kainas, kaip į įrodymas, iš kurio būtų galima nustatyti atliktų darbų vertę, vertintina ieškovo pateikta lokalinė sąmata, kurią atliko UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, todėl konstatavo, kad pagal pateiktą lokalinę sąmatą atsakovės atliktų darbų vertė yra 23 706,03 Lt (6865,74 Eur) (LR CK 6.679, 6.662, 6.653, 6.671, 6.253, 6.213 str., 6.694 str. 4 d.). Teismas sprendimo dalį dėl aplinkybės, jog ieškovas sumokėjo atsakovei 30 000 Lt (8688,60 Eur) dydžio avansą, motyvavo tuo, kad iš byloje esančios rašytinės ieškovo ir atsakovės vardu pasirašiusios A. L. sutarties matyti, kad joje yra įrašas apie tai, kad bendra darbų kaina yra 50 000 Lt, kad užsakovas (ieškovas) sumokėjo vykdytojui (atsakovei) 30 000 Lt avansą. Taip pat įvertino tą aplinkybę, kad praktikoje, kai rangos sutartis sudaroma su fiziniais asmenimis, rangovai net nepradeda rangos darbų, kol užsakovai nesumoka avanso. Taip pat nei liudytoja A. L., nei atsakovės atstovas V. L. negalėjo tiksliai nurodyti, kada ir kokio dydžio skola ieškovui yra įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą, o atsakovė nėra pateikusi ieškovui apmokėti sąskaitos už atliktus darbus ar siuntusi raginimų sumokėti skolą. Taigi teismas nusprendė, kad aplinkybė, kad ieškovas sumokėjo atsakovei 8688,60 Eur dydžio avansą, bylos nagrinėjimo metu paneigta nebuvo (LR CK 6.38, 6.59 str., 6.63 str. 1, 2 d., 6.256 str. 2 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 2014-06-20 statybos rangos sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta, ieškovui susipažinti buvo pateiktas šablonas, ruoštas kitam užsakovui. 30 000 Lt avanso ieškovas nėra sumokėjęs. Ieškovo žemės sklype darbų atlikta už ne mažesnę nei 38 000 Lt (11 005,56 Eur) sumą, tam įrodyti pateikė kelių statybos rangovų atitinkamų darbų kainas. Nurodė, kad ieškovo pateiktoje sąmatoje nėra nurodyti sklypo paruošimo darbai, kuriuos jis yra atlikęs, t. y. krūmų žemės sklype iškirtimas, augalinio sluoksnio nuėmimas ir sandėliavimas, atvežto grunto išlyginimas ir sutankinimas vibrovolu. Atsakovė nurodo, kad pasirašytoje Sutartyje nėra jokių esminių sutarčiai sudaryti būtinų elementų – nurodytas kito objekto adresas, nėra numatyta darbų kaina, atsiskaitymo tvarka, nebuvo sudarytas nė vienas Sutartyje numatytas priedas. Atsakovė pripažįsta buvus rangos teisinius santykius, tačiau ne pagal nurodytą rašytinę sutartį.Dėl atliktų darbų masto atsakovė nurodo, kad su ieškovu buvo susitarta, kad atsakovė paruoš ieškovo žemės sklypą statybai, taip pat atliks geodezinius darbus, įrengs rostverką, įves komunikacijas. Teismas vertino atsakovės atliktus darbus pagal ieškovo pateiktą lokalinę sąmatą, tačiau šioje sąmatoje nėra įtraukti sklypo paruošimo darbai, kurių neatlikus, neįmanomi tolesni darbai dėl rostverko įrengimo ir komunikacijų įvedimo. Atsakovė iškvietė geodezininkus pagal 2014-05-15 rangos sutartį ir darbai buvo atlikti 2014-06-20, 2014-06-26, 2014-07-01. Taigi sklypo paruošimo darbai buvo atlikti ne kieno nors kito, o atsakovės. Ieškovas neneigė atsakovės atliktų sklypo paruošimo darbų, o tai patvirtina ieškovui pateikti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai, tarp jų ir aktas apie sklypo paruošimo darbus. Nors aktai nebuvo pasirašyti, nes ieškovas kėlė klausimą dėl darbų kiekio ir kainos, bet neneigė darbų atlikimo fakto. Dėl atliktų darbų kainos atsakovė nurodo, kad su ieškovu buvo sudaryta iš esmės žodinė sutartis ir nebuvo patvirtinta pastato statybos sąmata, sutartyje be datos nurodyta bendra 50 000 Lt visų darbų vertė, todėl kiekvieno darbo kainą reikėtų vertinti atskirai (LRCK 6.198 str., 6.653 str.). Įprastus kainų kriterijus atitinka atsakovės pateikti įrodymai byloje dėl darbų kainų, ieškovo pateiktoje sąmatoje nėra apskaičiuoti nei sklypo paruošimo, nei geodeziniai darbai (nebuvo ginčo, kad pastarieji buvo atlikti atsakovės sąskaita). Dėl delspinigių ir palūkanų atsakovė nurodo, kad rangos sutartis nebuvo sudaryta, todėl ja remtis negalima; antra, šios negaliojančios sutarties 9.2 p. numato netesybas už laiku neatliktus darbus, neatiduotą vertinti objektą, trūkumų ištaisymą, o ne už tarpusavio atsiskaitymus, nutraukiant sutartį; 6 proc. palūkanos pagal LR CK 6.210 str. 2 d. mokamos tik tada, kai abi šalys yra verslininkės ar privatūs juridiniai asmenys, kitais atvejais taikoma 5 proc. metinių palūkanų norma pagal LR CK 6.210 str. 1 d.Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime ieškovas nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Papildomai nurodo, kad nesutinka su atsakovės nurodyta darbų kaina, taip pat atsakovė neprašė skirti ekspertizės dėl atliktų darbų įvertinimo. Nurodo, kad jei atsakovas iš tiesų atliko visus darbus, tuomet turėtų tiksliai žinoti jų kainą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Taip pat nurodo, kad byloje šalys teismo posėdžio metu patvirtino, jog rašytinė rangos sutartis tarp šalių buvo sudaryta, todėl nėra pagrindo nesiremti ginčo Sutartimi.Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė savo poziciją, išreikštą apeliaciniame skunde, ir prašė skundą tenkinti.Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo poziciją, išreikštą atsiliepime į apeliacinį skundą, ir prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl dalies avanso grąžinimo už neatliktus statybos rangos darbus.

Dėl rašytinės statybų rangos sutarties

Apeliantė nurodo, kad ieškovo nurodytoje 2014-06-20 pasirašytoje Sutartyje nėra jokių esminių sutarčiai sudaryti būtinų elementų, – nurodytas kito objekto adresas, nėra numatyta darbų kaina, atsiskaitymo tvarka, nebuvo sudarytas nė vienas Sutartyje numatytas priedas. Atsakovė pripažįsta buvus rangos teisinius santykius, tačiau ne pagal nurodytą rašytinę sutartį. Nurodo, kad šalis siejo žodinė statybos rangos sutartis.Ieškovas ieškinį grindžia Statybos rangos sutartimi Nr. 2014/06-1, sudaryta 2014-06-20, bei nurodo, kad atsakovė įsipareigojo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis pastatyti individualų gyvenamąjį namą, nutiesti inžinerinius tinklus, sutvarkyti teritoriją, atlikti kitus projekte numatytus darbus. Nurodė, kad šalys taip pat pasirašė Sutarties priedą, juo ieškovas už įvardytus darbus įsipareigojo sumokėti 14 481 Eur (50 000 Lt), o Sutarties priedo pasirašymo dieną atsakovė patvirtino, kad ieškovas sumokėjo atsakovei 8 688,60 Eur (30 000 Lt) avansą. Nagrinėjamu atveju abi šalys sutinka, kad tarp šalių yra susiklostę rangos sutartiniai santykiai, tačiau šalys nesutaria – buvo sudaryta rašytinė ar žodinė rangos sutartis. Asmenų veiksmai pagal sutarčių aiškinimo taisykles gali būti kvalifikuojami kaip jau sudaryta sutartis, jeigu jie atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Pagal įstatymą, sutarčiai sudaryti būtini keli elementai: pirma, šalių veiksnumas, antra, šalių susitarimas, trečia, įstatymo numatytais atvejais – sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl klausimo – ginčo šalys sudarė susitarimą ar ne. Susitarimas sudaromas, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Vienas iš bet kokios prievolės būtinų elementų yra jos dalykas, todėl kiekviena sutartinė prievolė privalomai turi turėti dalyką (CK 6.3 straipsnis). Tai vienintelė esminė sąlyga, kurią turi turėti visos sutartys. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.). Pažymėtina, jog CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).Šioje byloje iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys sutarė dėl statybų rangos, kadangi atsakovė įsipareigojo atsakovei atlikti žemės sklypo paruošimo gyvenamojo namo statybai darbus. Pagal LR CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Analizuojant ginčo Sutarties turinį, matyti, kad Sutarties dalykas yra rangovo įsipareigojimas pastatyti individualų gyvenamąjį namą, nutiesti inžinerinius tinklus, sutvarkyti teritoriją, atlikti kitus projekte numatytus darbus (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Taigi matyti, kad sutarties dalykas yra numatytas, tačiau akivaizdu, kad šį projektą sutarta vykdyti ne ieškovo prašomoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, todėl negalima daryti neabejotinos išvados, kad šalių valia šia sutartimi yra suderinta. Be to, vertinant kitus kriterijus, būtinus statybos rangos sutarčiai sudaryti, pažymėtina, kad šalys turi susitarti dėl termino, per kurį bus atliekami rangos darbai. Šiuo atveju yra numatyta bendroji sąlyga, kad darbai yra pradedami nuo sutarties pasirašymo dienos ir baigiami per penkis mėnesius nuo avanso gavimo dienos. Minėtoje sutartyje nėra susitarta dėl darbų kainos bei atsiskaitymų tvarkos. Pažymėtina, kad kaina pagal statybų rangos sutartį yra vienas iš būtinų kriterijų (LR CK 6.681 str.). Taip pat prie sutarties nėra pridėta nė vieno Sutartyje nurodyto priedo. Atsakovė nurodo, kad tokie priedai net nebuvo sudaryti. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad ginčo Sutartis neatitinka rašytinei statybos rangos sutarčiai keliamų reikalavimų, todėl šalių ši Sutartis nesieja.Dėl sutarties, kuria šalys susitarė, kad bendra darbų kaina numatyta 50 000 Eur, o ieškovas sumokėjo 30 000 Lt avansą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši sutartis yra be datos, todėl nėra aišku, kada ši sutartis buvo pasirašyta. Taip pat ši sutartis neturi kitų statybos rangos sutarčiai būdingų elementų – termino, per kurį darbai turi būti atlikti, preliminarių rangovo atliekamų darbų kainų, todėl darytina išvada, kad ir ši sutartis neatitinka statybos rangos sutarčiai keliamų reikalavimų. Tačiau šios bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, kad ginčo dėl 30 000 Lt avanso gavimo vis dėlto nėra. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, kadangi ginčo Sutartis, kuria remiasi ieškovas, neatitinka rašytinei statybos rangos sutarčiai keliamų reikalavimų.

Dėl atliktų darbų masto

LR CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos LR CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. LR CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (LR CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (LR CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais. Sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Ta aplinkybė, jog statybos rangos sutartis nėra sudaryta įstatymo nustatyta forma, nesant imperatyvaus nurodymo įstatyme dėl tokios sutarties negaliojimo, nedaro statybos rangos sutarties savaime negaliojančios. LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Sutarties laisvės principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. Pagal LR CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. LRCK 6.198 straipsnio 1 dalis numato, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, pripažįstama, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.Byloje nesant rašytinės vartojimo rangos sutarties, šalių susitarimo dėl statybos darbų kainos turinys turi būti nustatomas pagal šalių paaiškinimus, byloje esančius netiesioginius rašytinius įrodymus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2012).Pirmosios instancijos teismas byloje, vertindamas atliktus darbus, vadovavosi vien ieškovo pateikta lokaline sąmata. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad toks teismo vertinimas yra nevisapusiškas, kadangi sąmatoje nėra įtraukti sklypo paruošimo darbai, kurių neatlikus, neįmanomi tolesni darbai dėl rostverko įrengimo ir komunikacijų įvedimo. Dėl ieškovo pateiktos lokalinės sąmatos tikslumo teisėjų kolegija nurodo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų – antstolio A. S. atlikto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, surašyto 2014-10-17, matyti, kad plotas aplink namą yra sutvarkytas. Teismo posėdžio metu 2016-03-23 geodezinius matavimus atlikęs asmuo patvirtino, kad 2014-06-20, kai buvo atliekami geodeziniai matavimai, žemės sklypas dar nebuvo sutvarkytas. Atsakovė taip pat nurodo, kad darbus pagal žodinę rangos sutartį pradėjo dar iki žemės sklypo paruošimo statyboms, o geodezininkus iškvietė pati atsakovė, todėl paruošimo darbai buvo atlikti atsakovės. Tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – darbų priėmimo – perdavimo aktas, surašytas 2014-08-08, pagal kurį rangovė UAB „GEO vakarai“ pateikė medžiagą bei atliko darbus pagal užsakovės UAB „Lagrilita“ užsakymą. Byloje pateikta sąskaitą – faktūra, patvirtinanti, kad už šiuos darbus buvo atsiskaityta. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme tą aplinkybę, kad atsakovės atstovas V. L. atliko žemės paruošimo darbus namo pamatų statybai, patvirtino ir liudytoja K. Š.. Taigi įvertinus byloje esančią įrodymų visumą, sutiktina su apeliantės pozicija, kad ji atliko ir žemės sklypo paruošimo darbus, kadangi ieškovas nepateikė duomenų, jog šiuos darbus atliko kiti asmenys. Be to ir teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme 2016-10-26 ieškovas vis dėlto patvirtino, kad minėtus darbus atliko būtent V. L. (atsakovės direktorius). Papildomai pažymėtina, kad ieškovas duomenų, jog už šiuos darbus V. L. buvo sumokėta atkirai, taip pat nepateikė. Įvertinus rašytinių ir žodinių įrodymų visetą byloje, darytina išvada, kad atsakovė atliko tiek žemės sklypo paruošimo darbus, tiek įrengė ir rostverką žemės sklype. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atliktų žemės sklypo darbų masto, remiantis vien tik ieškovo pateikta lokaline sąmata, yra neteisėta, todėl naikintina.

Dėl atliktų darbų kainos.

Apeliantė į bylą pateikė ieškovui atliktų darbų kainas, kurių jis neįtraukė į lokalinę darbų sąmatą, kadangi vadovaujantis LR CK 6.198 straipsniu, kai sutarties kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta, pripažįstama, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį patį įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis.Sutiktina su tokia apeliantės pozicija. Byloje nustačius, kad ieškovo teismui pateikta lokalinė darbų sąmata yra netiksli, iki galo neatspindi atsakovės atliktų darbų masto ir kainos, negalima teigti, kad atsakovė neatliko darbų už 30 000 Lt, todėl yra pagrindas grąžinti ieškovui 1 822,86 Eur duoto, bet nepanaudoto avanso. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų dėl darbų, kuriuos atlieka kitos statybos rangos paslaugas teikiančios įmonės, kainų matyti, kad UAB „Domuva“ žemės sklypo paruošimo, geodezinius darbus, rostverko įrengimą atlieka už 11 254 Eur (be PVM); UAB „Ecida“ tapačius darbus atlieka už 8 485 Eur (be PVM); UAB „Kasmitra“ – už 8 109 Eur (be PVM). Darytina išvada, kad panašaus pobūdžio darbai kainuoja apie 11 584,80 Eur (40 000 Lt) (be PVM), todėl sutiktina su atsakovės pozicija, kad atliktų darbų kaina ieškovui yra apie 11 005,56 Eur (38 000 Lt) (su PVM). Ieškovas nesutinka su atsakovės pateiktu darbų vertinimu, remiantis vidutine rinkos kaina regione, tačiau pats ieškovas taip pat į bylą nepateikė tai paneigiančių įrodymų iš kitų statybos darbus atliekančių įmonių. Dėl ieškovo argumento, kad atsakovė neteikė prašymo teismui skirti ekspertizę atliktų darbų vertei nustatyti, apeliacinis teismas pažymi, kad abi šalys turi teisę siūlyti tokią ekspertizę skirti, tad ieškovui išreiškus prieštaravimą dėl atsakovės pateiktų darbų vertinimo, taip pat galėjo teikti pasiūlymą tokią ekspertizę skirti. Taigi įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad atsakovės atliktų darbų kaina viršijo 30 000 Lt, todėl teiginys, kad atsakovė yra skolinga ieškovui 1 822,86 Eur nepanaudoto avanso, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių parodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą byloje. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Atsakovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, yra pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.Atsakovė pateikė įrodymus dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atstovavimą teismo posėdžiuose 2016-02-09 ir 2016-03-23. Kadangi duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės, tačiau jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl yra pagrindas jas mažinti. Taigi atsakovei UAB „Lagrilita“ priteistina 140 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės (Rekomendacijų 7 p., 8.17 p.) (LRCPK 98 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovė pateikė prašymą priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo paruošimą, bei 200 Eur už atsakovės atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl prašymo priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų konstatuotina, kad duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl yra pagrindas jas priteisti. Taigi atsakovei UAB „Lagrilita“ priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo.Dėl prašymo priteisti 220 Eur bylinėjimosi išlaidų konstatuotina, kad duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės, tačiau jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytą maksimalų dydį (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl yra pagrindas jas mažinti. Taigi atsakovei UAB „Lagrilita“ iš ieškovo priteistina 76 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą 2016-10-26 teismo posėdyje Klaipėdos apygardos teisme. Iš viso priteistina 676 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Lagrilita“ iš ieškovo A. I. (A. I.) 140 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei UAB „Lagrilita“ iš ieškovo A. I. (A. I.) 676 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.