Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai I. J.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbanti IĮ ,,(duomenys neskelbtini)", neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji I. J. 2023 m. gegužės 1 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančios sodybos garaže, neturėdama tikslo realizuoti, pasikėsino neteisėtai pagaminti daugiau kaip dešimt litrų naminio stipraus alkoholinio gėrimo, t. y. 2023 m. gegužės mėn. 1 d. užraugė apie 300 litrų brogos (raugalo), tinkamo naminei degtinei gaminti, kurioje yra 23 litro absoliutaus etilo alkoholio (t. y. 100 %), taip pasikėsino pagaminti 23 litrus absoliutaus etilo alkoholio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2023 m. gegužės 5 d. apie 11 val. 40 min., 300 litrų brogos (raugalo), minėtame garaže surado ir paėmė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato pareigūnai, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji kaltę pripažino visiškai. Ji patvirtino, kad 2023 m. balandžio mėnesio pabaigoje sugalvojo išsivirti naminės degtinės. Ji iš sodyboje esančių pastatų susirinko statines, jungtis ir kitus reikalingus daiktus bravorui pasigaminti. Garaže, kuris nėra rakinamas, viską susinešė ir sujungė aparatą, skirtą naminei degtinei gaminti ir paliko garaže. Tame garaže trijose statinėse, kurių vienos talpa yra 100 l, užraugė brogą. Ji susimalė iš kvietrugio miltus, į vieną statinę supylė apie 20 kg miltų ir užpylė verdančiu vandeniu. Kai pravėso vanduo sudėjo mieles, uždengė, kad šiltai būtų, nes kitaip nerūgtų. Minėtas raugas stovėjo apie savaitę, 2023 m. gegužės 1 d. užraugė. Anksčiau nebuvo virusi naminės degtinės, čia buvo pirmas jos bandymas. Niekam nesakė, kad užsiraugė brogą ir kad virs naminę degtinę. Naminę degtinę būtų virusi savo reikmėms, būtų pasidariusi užpiltines su žolelėmis. Tikrai nesiruošė pardavinėti. Ji neįsivaizduoja kiek litrų naminės degtinės būtų išsivirusi. 2023 m. gegužės 5 d. ji buvo darbe, jai paskambino jos anyta, sakė kad namuose pareigūnai atvyko ir rado bravorą. Tada atvažiavo pas ją į darbą jos vyras ir ją parvežė į namus. Gailisi dėl savo veiksmų. Prašo skirti laidavimą ir laiduotoju paskirti vyrą S. J..

Kaltinamosios kaltę patvirtina ne tik jos prisipažinimas, bet ir kiti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirti, įrodymai:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste Alytaus AVPK) Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau tekste Lazdijų RPK) veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. M. tarnybinis pranešimas ,,Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo", patvirtina, kad 2023 m. gegužės 5 d. buvo tikrinama gauta informacija apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini), V. J. priklausančios sodybos pastatuose galimai yra aparatas naminei degtinei gaminti. 2023 m. gegužės 5 d. apie 11 val. 40 min., buvo nuvykta minėtu adresu. Apžiūrėjus sodybos pastatus, už ūkinio pastato garaže rasti daiktai panašūs į aparatą naminei degtinei gaminti ir 3 talpos po 100 litrų skysčio, skleidžiančio specifinį kvapą (b. l. 1 - 6).

Įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas, patvirtina, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), V. J. priklausanti gyvenamoji sodyba. Sodybą sudaro gyvenamasis namas, viralinė, ūkinis pastatas ir už ūkinio pastato esantis pagalbinis pastatas. Pagalbinis pastatas yra medinis, juodos spalvos, juodos spalvos, asbestiniu stogu. Užėjus į pagalbinį pastatą matomos dvi mėlynos spalvos plastikinės talpos, pirmoji talpa yra tuščia, kita mėlynos spalvos plastikinė talpa yra pastatyta ant automobilinio rato, talpos apačioje yra integruotas kranas, talpos viduje yra vanduo ir spiralės formos vamzdis. Šalia šios talpos yra metalinė, stačiakampės formos talpa, pastatyta ant baltos spalvos plytų. Į stačiakampės formos talpą yra atremtas metalinis vamzdis sujungtas su plastikine žarna. Po stačiakampe, metaline talpa yra kaitinimo elementas, kuris plastikine žarna yra sujungtas su šalia stovinčiu dujų balionu. Šalia dujų baliono, kampe yra dar vienas spiralės formos vamzdis. Patalpos viduryje yra metalinė, ovalios formos talpa, kurios viršuje yra prijungta plastikinė žarna, o apačioje integruotas kranas. Šalia šios talpos yra 3 plastikinės, mėlynos spalvos talpos, kuriose yra po 100 litrų kiekvienoje, galimai raugo skirto naminei degtinei gaminti, iš kiekvienos talpos paimami 4 litrų mėginiai (b. l. 15 - 18, 19 - 29).

Alytaus AVPK kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvada, patvirtina, kad tyrimui pateiktų objektų visuma sudaro aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. (b. l. 49 - 53).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, patvirtina, kad skysčių ėminiai trijose talpose, kurios aptiktos sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), yra broga (raugalas), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra, atitinkamai, 8,0 %, 8,0 % ir 7,0 %. Iš brogos (raugalo) paprastai gaminamas stiprus naminis alkoholinis gėrimas (naminė degtinė). Bendrasis absoliutaus (t. y. 100 %) etilo alkoholio kiekis trijose talpose, rastoje brogoje (raugale) yra 23,0 litro (b. l. 36 - 40).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, patvirtina, kad žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. J. (b. l. 61 - 63).

Liudytoja V. J. patvirtino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo adresu esanti sodyba ir pastatai nuosavybės teise priklauso jai. Minėtu adresu su ja kartu gyvena ir jos sūnus S. J. su žmona I. J. ir jų vaikais. 2023 m. gegužės 5 d. apie 11 val. 40 min., jai būnat namuose atvyko policijos pareigūnai, kurie prisistatė ir paaiškino, kokiu tikslu atvyko. Ji kartu su atvykusiais pareigūnais apžiūrėjo jai priklausančios sodybos pastatus. Kartu su policijos pareigūnais nuėjus už ūkinio pastato į garažą, kur buvo rasti daiktai panašūs į aparatą naminei degtinei gaminti ir trys talpos skysčio turinčios raugo kvapą. Šie rasti daiktai priklauso kartu gyvenančiai jo sūnaus S. žmonai I.. Kad jai priklausančiuose pastatuose buvo šie daiktai, ji nežinojo, kadangi dėl silpnos sveikatos prastai vaikščioja ir pastatų neapžiūrinėja, ūkyje tvarkosi sūnus S. (b. l. 68 - 75).

Liudytojas E. I. patvirtino, kad 2023 m. gegužės 5 d. jis kartu su kolegomis tikrino gautą informaciją, kad (duomenys neskelbtini), V. J. priklausančioje sodyboje galimai yra aparatas naminei degtinei gaminti. Nuvykus minėtu adresu, apie 11 val. 40 min. minėtoje sodyboje rado jos savininkę V. J.. Moters buvo paklausta ar namuose yra aparatas naminei degtinei gaminti. Moteris nurodė nieko nežinanti. Paprašius ji leido jiems apžiūrėti sodybą ir sodyboje esančius pastatus. Apžiūrėjus sodybą, garaže buvo rasti daiktai panašūs į aparatą naminei degtinei gaminti, tai yra rasta dvi mėlynos spalvos plastikinės talpyklos, pirmoji talpykla buvo tuščia, antroji mėlynos spalvos plastikinė talpykla buvo pastatyta ant automobilinio rato, talpos apačioje buvo pritvirtintas kranas, jos viduje buvo vanduo ir spiralės formos vamzdis. Šalia šios talpyklos buvo metalinė, stačiakampės formos talpa, pastatyta ant baltos spalvos plytų. Į stačiakampės formos talpą yra atremtas metalinis vamzdis sujungtas su plastikine žarna. Po stačiakampe, metaline talpa yra kaitinimo elementas, kuris plastikine žarna yra sujungtas su šalia stovinčiu dujų balionu. Šalia dujų baliono, kampe buvo dar vienas spiralės formos vamzdis. Patalpos viduryje buvo metalinė, ovalios formos talpa, kurios viršuje buvo prijungta plastikinė žarna, o apačioje integruotas kranas. Šalia šios talpos buvo 3 plastikinės, mėlynos spalvos talpyklos, kuriose buvo po 100 litrų raugo. Vėliau iš kiekvienos talpyklos buvo paimta po 4 l mėginio. I. J. nurodė, kad aparatas naminei degtinei gaminti ir broga priklauso jai (b. l. 78 - 81).

Liudytojas S. J. paaiškino, kad kaltinamoji yra jo sutuoktinė, šeimoje gyvena 23 metus. Mano, kad gali teigiamai paveikti savo žmoną, kad ji daugiau nenusikalstų. Jų tarpusavio santykiai yra geri. Šeimoje užaugino du vaikus, vaikai pilnamečiai, tačiau gyvena kartu su jais. Abu su žmona dirba. Jam nebuvo žinoma apie žmonos ketinimus daryti naminę, nes jis daugiau dirba naktinį darbą, ji turi daugiau laisvo laiko, kad sugalvojo gaminti naminę jam nesakė. Žmona pasielgė blogai, jos veiksmai prieštarauja teisei, taip elgtis negalima. Jis prisiima atsakomybę už žmoną, ji pasižadėjo, kad daugiau tokių minčių neturės. Mano, kad jis gali žmoną paveikti teigiamai ir tokie veiksmai ateityje nesikartos. Per mėnesį gauna minimumą. Gyvena ūkiškai, iš ūkio pajamų neturi. Pajamos per mėnesį šeimai 1300 eurų.

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamosios kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Kaltinamosios nusikalstama veika pagal BK 201 straipsnio 3 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi nustatyta, jog ji suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, pasikėsino neteisėtai pagaminti daugiau kaip dešimt litrų naminio stipraus alkoholinio gėrimo, neturint tikslo jo realizuoti.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji padarė nusižengimą, nėra teista (b. l. 115 -117), administracine tvarka, nebausta (b. l. 118 - 119), savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, atsa­ko­my­bę sun­ki­nan­čių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrin­do daryti iš­vadą, jog pas kaltinamąją būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad ji turi polinkį nusikalsti ar pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų da­ryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas kaltinamosios elgesys.

Kaltinamosios sutuoktinis S. J. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios at­sakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą.

Prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir kaltinamosios asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jos elgesiui koreguoti. Šiuo atveju padarytas nusižengimas, už jį yra skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už pirmą kartą padarytą veiką net ir neskiriant kriminalinės bausmės.

Nagrinėjamu atveju laiduotojas yra kaltinamosios sutuoktinis, jis nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka, charakterizuojamas labai gerai. Todėl įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teis­mas sprendžia, kad S. J. yra vertas teismo pasitikėjimo būti kaltinamosios lai­duotoju, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeimyninio ryšio jis gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką, kad ji ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus vien dėl jų ryšio su kaltininku, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus ar nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima ir savo artimaisiais ir pan.). Šiuo atveju laiduotoju prašoma paskirti kaltinamosios sutuoktinį, kuris yra artimiausias žmogus kaltinamajai, kuris niekada nebuvo teistas ar baustas ir įstatymų nepažeidinėja, todėl jis yra būtent tas asmuo, kuris kaltinamajai turi galimybę daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumo laipsnį, į kaltinamosios asmenybę, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nė­ra aplin­kybių, kliudančių atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios at­sa­ko­mybės pagal laidavimą ir bau­džia­mąją bylą jai nutraukti paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamoji pirmą kartą padarė nusižengimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamoji nėra linkusi pažeidinėti įstatymų, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir pagal laidavimą) gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Todėl atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės jai skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus (BK 75 straipsnio 2 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 105 -108), pa­nai­kin­tina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. J. dėl nusižengimo, nu­ma­tyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti ją sutuoktinio S. J. atsakomybei vieneriems metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, I. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL, 500 (penkių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmokos sumokėjimo terminą nustatyti 2 mėnesius

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pa­nai­kin­ti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: stačiakampio formos metalinė talpa, plastikinė talpa, kurios viduje yra spiralės formos vamzdis, ovalios formos metalinė talpa su plastikine žarna, spiralės formos metalinis vamzdis, perduoti saugojimui į Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyrių, sunaikintini, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti I. J., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

I. J. ir laiduotojui S. J. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.