Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant A. S., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv., traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 2 d., apie 10 val. 50 min., LIDL „PC“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Dariaus ir Girėno g. 40AT. T. mieste, A. S., vairuodama (manevruodama) automobilį V. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, dėl ko atsitrenkė į kelio ženklą ir jį apgadino. Tokiais veiksmais pažeidė KET 5, 9, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

A. S. kalta prisipažino iš dalies: dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., kalta neprisipažįsta, teigia nesant jos veiksmuose tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Paaiškino, kad išėjus iš Lidl parduotuvės sėdo į savo automobilį, stovėjusį prie Dariaus ir Girėno gatvės. Važiuodama atbuline eiga užvažiavo ant pėsčiųjų takelio, važiavo toliau. Nematė stulpelio, važiavo tiesiai į jį ir pasigirdo bumbtelėjimas. Galvojo, kad ant kokio „bardiūriuko“ užvažiavo. Atsidarė dureles pažiūrėti kas nutiko. Pro šalį ėjo jauna šeima. Jie sake „viskas čia gerai, važiuok“. Pasitikėjo žmonėmis ir nuvažiavo. Neturėjo tikslo sąmoningai pabėgti iš įvykio vietos. Po 30-40 min. atvažiavo policija. Jos automobilio, kuris registruotas vyro vardu, užpakaliniame buferyje įvykio metu buvo nežymiai nugrandyti dažai. Vairuoja automobilį jau 19 metų ir tai pirmas įvykis, kai padarė pažeidimą. Niekur nedirba, gyvena su vyru bute. Dukra studentė. Turi antros grupės invalidumą, gauna 190 eurų išmoką kas mėnesį. Automobilis jai reikalingas, nes turi sveikatos problemų: skauda sąnariai, turi išvaržą. Net į parduotuvę važiuoja automobiliu, nes rankų nervai prispausti, nieko nepaneša. Mama gyvena Tauragėje, ji sunkiai vaikšto. Du kartus per mėnesį pas ją atvažiuoja, nuveža pas gydytojus ir dar kur reikia.

Iš fotonuotraukų (b.l. 5-9) nustatyta, kad kelio ženklas „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele „Neįgalieji“ yra nežymiai palinkęs iš vertikalios padėties į tą pusę, į kurią atbuline eiga iš stovėjimo vietos Lidl prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje važiavo A. S., o ant automobilio V. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio, šiek tiek kairiau jo vidurio matyti dažų sluoksnio nutrupėjimas nedideliame plote.

Iš UAB „Lidl Lietuva“ rašto matyti, kad A. S. padarytą 83,49 Eur žalą atlygino, pretenzijų jai neturi (b.l. 42).

Iš blaivumo testo nustatyta, kad A. S. vairavo blaivi (b.l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus bylos medžiagą konstatuotina, kad A. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Iš jos paaiškinimo teisme ir jos rašytinio paaiškinimo (b.l. 14) matyti, kad ji prekybos centro Lidl automobilių stovėjimo aikštelėje adresu Dariaus ir Girėno g. 40AT. T. mieste, važiavo atbuline eiga. Ji neneigia, kad netyčia galėjo atsiremti į kelio ženklą ir jį nulenkti. Šią aplinkybę patvirtina liudytojų policijos pareigūnų N. G. ir M. R. paaiškinimai, jog peržiūrint parduotuvės vaizdo įrašą matė, kaip automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga kliudė kelio ženklą ir jį nulenkė. Dėl šio pažeidimo A. S. skirtina administracinė nuobauda. Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padariusi šį administracinės teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, yra neįgali (turimas darbingumo lygis yra 40 procentų), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. A. S. administracinių nuobaudų neturi, todėl jai pagal ATPK 127 str. 2 d. skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda - 28 Eur bauda.

S. taip pat kaltinama padariusi teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., tai yra tuo, kad 2016 m. spalio 2 d., apie 10 val. 50 min., Dariaus ir Girėno T. T. mieste, pasišalino iš eismo įvykio su kuriuo yra susijusi apie tai nepranešusi policijai ir neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga bei įvertinęs įrodymus sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad A. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos A. T. praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

S. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek ir teisme teigė nesupratusi, jog atsitrenkė į kelio ženklą ir jį apgadino. Ji nuosekliai teigė, kad važiuodama atbuline eiga parduotuvės Lidl aikštelėje pajuto bumbtelėjimą. Norėdama išsiaiškinti kas atsitiko, atsidarė automobilio dureles ir, neišlipdama iš automobilio, bandė pažiūrėti į ką atsirėmė. Tuo metu pro šalį ėjusi ar šalia buvusi pora paaiškino kad nieko neįvyko ir patarė važiuoti. Analogiškai šią situaciją paaiškino ir liudytoja G. J., buvusi automobilyje eismo įvykio metu. Liudytojas M. R. taip pat teigė, kad peržiūrint vaizdo įrašą matėsi, kad po įvykio pro šalį ėjusi šeima kontaktavo su automobilio vairuotoja, jie lyg bendravo. Liudytojas N. G. paaiškino, kad vaizdo įraše matė po įvykio pro šalį ėjusius žmones. Ar konkrečiai su S. jie bendravo, nežino, tačiau patvirtino, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A. S. jam aiškino, kad kai ji atsitrenkė į kelio ženklą, pro šalį ėjusi moteris jai sakė, kad viskas čia gerai, gali važiuoti. Teismas, aptartų aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad po įvykio A. S. pajuto, kaip ji pati teigė, bumbtelėjimą, dėl ko prasidarė automobilio dureles ir bandė išsiaiškinti kas atsitiko. Pro šalį ėjusi pora ją nuramino kad nieko neatsitiko, todėl, būdama įsitikinusi kad nieko neįvyko, A. S. nuvažiavo. Pažymėtina, kad kelio ženklas po kontakto su automobiliu kiek nusviro į priešingą pusę, tai yra automobilio važiavimo atbuline eiga kryptimi, todėl pro galinio vaizdo veidrodėlį, net jai A. S. ir būtų pro jį pastebėjusi minimą kelio ženklą, jo apgadinimo fakto nebūtų buvę galima matyti. Nustatyta, kad įvykis įvyko šviesiuoju paros metu, pilnoje automobilių aikštelėje, taigi A. S., jei būtų supratusi, kad kliudė kelio ženklą, neabejotinai būtų suvokusi, kad atsakomybės išvengti nepavyks, juo labiau, kad viskas įvyko priešais įėjimą į modernų prekybos centrą, todėl automobilio vairuotoja neabejotinai suprato, kad tai būtų užfiksavę vaizdo kameros. A. S., išgirdusi bumbtelėjimą, sustojo ir bandė išsiaiškinti kas atsitiko praverdama automobilio dureles ir bandydama pro jas pamatyti kas įvyko. Įvertinant jos fizinę kompleksiją ir jos pačios nurodytus bei medicininiais dokumentais patvirtintus negalavimus, darytina išvada, kad jai sunku įlipti ir išlipusi iš automobilio, todėl aplinkybę, kad situaciją ji bandė išsiaiškinti neišlipus iš automobilio, negalima vertinti kaip jos nerūpestingumą ar siekį tik imituoti norą išsiaiškinti kas atsitiko. Iš liudytojų policijos pareigūnų paaiškinimų matyti, kad peržiūrėdami vaizdo įrašą tuoj po įvykio jie nenustatė, kad A. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino skubiai, kas patvirtina, kad ji neturėjo tikslo išvengti atsakomybės pasišalindama iš eismo įvykio vietos. A. S. automobilis ir jos pačios buvimo vieta po įvykio policijos pareigūnų nustatyta operatyviai, patikrinus jos blaivumą nustatyta, kad automobilį ji vairavo blaivi. Duomenų, kad automobilis būtų buvęs nedraustas, turėtų kokių tai techninių problemų, dėl ko jo negalima būtų eksploatuoti, ar pan., policijos pareigūnai nenustatė, taigi jai nebuvo jokio pagrindo bandyti nuslėpti eismo įvykį iš jo pasišalinant. Pažymėtina ir tai, kad A. S. po to, kai paaiškėjo, kad jos vairuojamas automobilis apgadino kelio ženklą, aktyviais veiksmais siekė kuo greičiau išsiaiškinti prekybos centrui padarytą žalą, atstovo pagalba siekė išreikalauti įrodymus, patvirtinančius jos versiją, kad tik pašaliniams asmenims patvirtinus, jog žalos nepadarė ir tik jiems patarus, išvyko iš prekybos centro aikštelės (b.l. 25-28), kas patvirtina, kad ji neturėjo siekio išvengti žalos atlyginimo, o gavus duomenis apie jos padarytą žalą, nedelsiant ją atlygino. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad A. S. iš įvykio vietos išvažiavo ne siekdama išvengti atsakomybės už svetimo turto apgadinimą, o tiesiog nesuprasdama, kad savo veiksmais apgadino svetimą turtą.

Abejonės dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimą vertinamos jo naudai, todėl bylos teisena dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 p., 2 p., teismas

nutaria:

Pripažinti kalta A. S. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. ir paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutraukti administracinę bylą dalyje, nesant A. S. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėties.

Išaiškinti A. S., kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jai dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią B. F.Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 16062066911.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.