Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės skundą dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Be to, atsakovė nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013, kadangi jos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos šioje administracinėje byloje.

Atsakovė CPVA atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas yra kilęs dėl CPVA Sprendimo, kuriuo atsakovė nustatė VPĮ pažeidimus, už kuriuos skyrė 5 proc. finansinę korekciją nuo sutarties, iš viso – 28 302,07 Eur.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą „Vaikų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas Šiaulių apskrityje”, projekto Nr. 08.1.3-CPVA-V-612-01-0013, atliko supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „Moters ir vaiko klinikos pastato, (duomenys neskelbtini), Vaikų ligų skyriaus ir Vaikų konsultacijų poliklinikos kapitalinio remonto darbai“ Nr. 483619, kuris atsakovės CPVA sistemoje (toliau – ir CVP IS) buvo paskelbtas 2020 m. balandžio 24 d.

- statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas;

- statinio šildymo ir vėdinimo inžinerinių sistemų įrengimas;

- statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas;

- statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas;

- statinio apsauginės signalizacijos inžinerinių sistemų įrengimas;

- procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas;

- gaisrinės saugos (signalizacijos) inžinerinių sistemų įrengimas;

- priešgaisrinio vandentiekio įrengimas.

Jei siūlomi specialistai nedirba rangovo įmonėje darbo sutarties pagrindu, pateikiamas kito dokumento, patvirtinančio specialisto sutikimą ir įsipareigojimą atlikti atitinkamus darbus, pasirašyto abiejų šalių, kopija

Pateikiama skaitmeninė dokumento kopija.

b) pridedamos sąraše nurodytiems specialistams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotų atestatų, o jei statybos vadovas arba specialiųjų statybos darbų vadovas yra iš užsienio valstybės, kilmės šalyje išduotų atestatų ar kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų tinkamai patvirtintos kopijos. SPSC išduota statybos vadovo kvalifikacijos pripažinimo pažyma (jei statybos vadovas ar specialiųjų darbų vadovas užsienio pilietis ar užsienio kompanijos darbuotojas) turės būti pateikta iki pirkimo sutarties sudarymo. Pateikiamas skenuotas dokumentas elektroninėje formoje arba skaitmeninė dokumento kopija.“.

CPVA 2020 m. vasario 27 d. raštu Nr. 2020/2-1527 „Dėl projekte Nr. 08.1.3-CPVA-V-612-01-0013 planuojamų rangos darbų pirkimo dokumentų išankstinio derinimo“ nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjos Pirkimo dokumentus. Šio rašto 5 punkte atsakovė prašė pakoreguoti 3.6 punkte nurodytus reikalavimus rangovams (be kita ko, 3.6.1 ir 3.6.3 punktus).

Dėl medžio konstrukcijų – CPVA, išnagrinėjusi Pirkimo dokumentus ir Techninius projektus nustatė, kad niekur nėra įvardinti ar numatyti jokie darbai, susiję su medžio konstrukcijomis. Projekto vykdytojas, nustatęs aukščiau minimą reikalavimą, pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Dėl netinkamų finansuoti išlaidų – CPVA, įvertinusi tai, kad: 1) buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai; 2) Pirkimu susidomėję buvo 25 tiekėjai; 3) pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai, todėl konkurencija buvo užtikrinta; 4) atmestų pasiūlymų dėl neproporcingų kvalifikacijos reikalavimų nebuvo; 5) pretenzijų nebuvo; bei vadovaudamasi Gairių 2.1 lentelės 11 punktu, taikė 5 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 566 041,39 Eur, tai sudaro 28 302,07 Eur.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai parama buvo teikta ir iš Europos Sąjungos lėšų, todėl jų panaudojimo kontrolė reglamentuota ir Europos Sąjungos teisės aktuose. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 122 straipsnyje nustatytos valstybių narių pareigos, t. y. valstybės narės užtikrina, kad veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemos būtų nustatytos laikantis 72, 73 ir 74 straipsnių, bei valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso bei susigrąžina neteisėtai sumokėtas sumas ir visus delspinigius. Jos informuoja Komisiją apie pažeidimus, kurie 10 000 EUR viršija fondų įnašą, ir nuolat ją informuoja apie tai, ar įgyvendinant susijusias administracines ir teisines procedūras daroma didelė pažanga. Reglamento 73 straipsnyje nustatyta, kad pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybės narės ir Komisija atsako už programų valdymą ir kontrolę pagal atitinkamas savo pareigas, nustatytas šiuo reglamentu ir konkrečiam fondui taikomose taisyklėse. Vadinasi, Reglamente nustatyta pareiga valstybei narei bet kuriuo momentu nustatyti ir ištaisyti pažeidimus, jei tokie egzistuoja. Vadovaujantis Reglamentu, kiekviena valstybė narė turi paskirti valdymo ir kontrolės institucijas, sukurti ir patvirtinti valdymo ir kontrolės sistemą (VKS), kuri turi būti audituota nepriklausomos audito institucijos ir, kuriai pritaria Europos Komisija (EK). VKS turi užtikrinti, kad ES biudžetui būtų deklaruojamos tik tinkamos finansuoti išlaidos, t. y. išlaidos, kurios atitinka veiksmų programos taisykles, paramos skyrimo reikalavimus ir yra patirtos nepažeidžiant ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Taigi, esant ES ar nacionalinės teisės akto pažeidimui, privalo būti nustatytas pažeidimas bei netinkamų finansuoti išlaidų suma, kuri negali būti deklaruota ir kompensuota iš ES biudžeto. Reglamento 143 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog valstybės narės visų pirma atsako už pažeidimų nagrinėjimą ir turi imtis priemonių, jei esama įrodymų, kad yra pokyčių, kurie daro poveikį veiksmų ar veiksmų programų įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui ar sąlygoms, ir jos atsako už reikiamą finansinį koregavimą.

Lietuvoje VKS sukurta ir nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymais ir Stebėsenos komiteto patvirtintais dokumentais. Pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės) 9.3 punktą, CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, atlieka jai pavestas funkcijas, tarp kurių – tikrinti projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustatyti mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai (Taisyklių 9.3.1 p.), atlikti projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (Taisyklių 9.3.5 p.), atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus, nustatyti pažeidimus (Taisyklių 9.3.7 p.). Be to, CPVA, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) nuostatose, susisijusiose su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigą patikrinti, kad Projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. PAFT 407 – 408 punktuose nurodyta, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Taigi, įgyvendinančiai institucijai (šiuo atveju – CPVA) pavesta įgyvendinti Reglamente nustatytą valstybės narės pareigą esant pažeidimams – juos tirti ir nustatyti. Pažymėtina, kad pažeidimų tyrimų funkcija yra priskirta išimtinai įgyvendinančioms institucijoms, t. y. nagrinėjamoje byloje – CPVA. Nei viena kita institucija pagal Taisykles neturi šios kompetencijos, todėl negali atlikti pažeidimo tyrimo ir nustatyti/nenustatyti pažeidimo. Siekiant visapusiškai įgyvendinti Reglamente nustatytas valstybės narės pareigas (nustatyti ir ištaisyti pažeidimus), PAFT 25 skirsnyje, kuris reglamentuoja pažeidimų tyrimų tvarką, 295 punkte nustatyta, kad pažeidimus gali įtarti kiekvienas ES struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais. Ši nuostata reiškia, kad visiškai nesvarbu kada, kuriuo metu ir kieno yra įtartas pažeidimas, įgyvendinančioji institucija privalo ištirti ir nustatyti yra pažeidimas ar jo nėra.

Nagrinėjamu atveju aktualus VPĮ (redakcija nuo 2020 m. kovo 19 d.), kurio tikslas – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą (VPĮ 1 straipsnio 1 dalis).

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Perkančioji organizacija turi siekti, kad: prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (1 punktas); vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose (2 punktas).

VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: teisę verstis atitinkama veikla (1 punktas); finansinį ir ekonominį pajėgumą (2 punktas); techninį ir profesinį pajėgumą (3 punktas). To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Paslaugų pirkimo atveju ji gali pareikalauti, kad tiekėjai turėtų specialų leidimą arba būtų tam tikrų organizacijų nariai, jeigu tai privaloma norint teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje.

Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas VPĮ perkančiosioms organizacijoms suteikia diskrecijos teisę nustatyti bei apibrėžti esmines užduotis, taip pat nustatyti užduotis, kurias turės atlikti pats tiekėjas, tačiau tik tuo atveju, jei toks reikalavimas pirkimo dokumentuose aiškiai ir konkrečiai nurodytas, yra proporcingas Pirkimo objektui ir pagrįstas.

Dėl Gydymo paskirties pastatų, t. y. statinių pogrupio, nenustatymo Pirkimo sąlygose

Minėta, kad pareiškėja Pirkimo sąlygų 3.6.1 punkte nustatė reikalavimą rangovui turėti teisę „<...> Lietuvos Respublikoje atlikti ypatingų statinių, priskiriamų negyvenamiesiems pastatams, darbus <...>“. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal Pirkimo sąlygų 2.3 punktą darbai atliekami pagal 2 techninius darbo projektus „Gydymo paskirties pastato (Unik. Nr.2999-1000-2010, Ligoninė) vaikų ligų skyriaus patalpų, Architektų g. 77, Šiauliai, kapitalinio remonto projektas“, projekto Nr. SS1901-01 ir „Gydymo paskirties pastato (Unik. Nr. 2999-1000-2010, Ligoninė) vaikų poliklinikos patalpų, Architektų g. 77, Šiauliai, kapitalinio remonto projektas“. Iš nurodyto darytina išvada, kad Pirkimo objektas – negyvenamųjų pastatų grupės gydymo paskirties pastato kapitalinis remontas. Tad, atsižvelgiant į Pirkimo objektą, šiuo atveju ir turėjo būti nustatytas kvalifikacijos reikalavimas dėl negyvenamosios gydymo paskirties pastato, t. y. pareiškėja privalėjo šiuo atveju nurodyti statinių pogrupį. Nėra pagrindo nesutikti su atsakovės argumentavimu, kad aktualu yra tik faktas, ar tiekėjas turi teisę verstis veikla būtent negyvenamuosiuose gydymo paskirties pastatuose, o ne, pavyzdžiui, kultūros, mokslo ar poilsio paskirties pastatuose. Tuo labiau nėra tikslinga ir reikalinga reikalauti iš tiekėjo turėti teisę verstis veikla visoje negyvenamųjų paskirties grupėje, kai reikalinga yra tik vienas pogrupis – gydymo paskirtis. Šį argumentą taip pat pagrindžia aplinkybė, kad Statinių klasifikavimo STR 7 punkte (skirsnyje „Negyvenamieji pastatai“) yra išskirti 22 negyvenamųjų pastatų pogrupiai. Pažymėtina, kad 7.12 punkte išskirti gydymo paskirties pastatai – pastatai gydymo tikslams, t. y. pastatai, kuriuose teikiama medicininė pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai ir kita) veterinarijos gydyklų pastatai. Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiškėja, vykdydama Projektą, turėtų įvertinti ir paramą administruojančios institucijos, t. y. atsakovės, pastabas apie Pirkimo sąlygas. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė pareiškėjai dar 2020 m. vasario 27 d. ir rugsėjo 17 d. raštais siūlė nurodyti statinio pogrupį (gydymo paskirties pastatai), taip sukonkretinant kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, tačiau pareiškėja į tai nereagavo, nors siekė gauti paramą, įgyvendinti Projektą. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės argumentu, kad konkretus kvalifikacijos reikalavimas, susietas su statinių pogrupiu, būtų itin tinkamas Projekto įgyvendinimui, o pareiškėjos pateikti paaiškinimai susiję su kvalifikaciją įrodančiu dokumentu, bet ne pačiu kvalifikacijos reikalavimu (pareiškėjos teiginys dėl neišduodamų atestatų). Be to, pabrėžtina, kad perkančioji organizacija turi atsižvelgti tik į perkamą objektą ir aktualų teisinį reguliavimą, o ne tai, kokie atestatai yra (ne)išduodami praktikoje. Teismas taip pat pritaria atsakovės teiginiams, kad, remiantis LAT 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013 pagal analogiją tiekėjams turėjo būti nustatomas konkretesnis kvalifikacijos reikalavimas, tačiau pareiškėja to neatliko, todėl buvo pažeistos VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatos bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proporcingumo ir nediskriminavimo principai. Atitinkamai pareiškėja, nekonkretizavusi, kad šiuo atveju darbai bus atliekami gydymo paskirties pastatuose (tinkamai nenustačiusi Pirkimo kriterijų), iš esmės apribojo tiekėjų konkurenciją bei pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus bei VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl tiekėjų kvalifikacijos.

Dėl Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkto pasisakytina, kad jo atitikimui, jei statybos vadovas arba specialiųjų statybos darbų vadovas yra iš užsienio valstybės, sudaryta galimybė pateikti kilmės šalyje išduotų atestatų ar kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų tinkamai patvirtintą kopiją. Vadinasi, jei užsienio šalyje tiekėjo specialistas turi teisę ir patirtį atlikti statinio statybos darbus negyvenamuosiuose gydymo paskirties pastatuose, jis ir pateiks tokią teisę suteikiančio dokumento kopiją. Tačiau, įvertinus nurodytą Pirkimo sąlygų punktą, toks tiekėjas būtų atmestas, kadangi jis būtų pateikęs teisės vertis veikla negyvenamųjų grupės kitų pogrupių pastatuose. Todėl Teismas sutinka su atsakovės Sprendime nustatytomis aplinkybėmis, kad Pirkimo sąlygų 3.6.1 ir 3.6.3 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai apriboja teikėjų konkurenciją, jie buvo nustatyti neatsižvelgiant į Pirkimo objektą ir jam neproporcingi.

Dėl Pirkimo sąlygose keliamo kvalifikacijos reikalavimo tiekėjui turėti teisę atlikti medžio konstrukcijų darbus.

Pirkimo sąlygų 3.6.1 punkte pareiškėja įtvirtino reikalavimą rangovui turėti teisę atlikti darbus šiose darbų srityse: pirkimo objekto dalyje (Vaikų ligų skyriaus kapitalinio remonto darbai): bendrieji statybos darbai: statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio) statyba ir montavimas, hidroizoliacija, apdailos darbai; <...>. Teismas, detaliau nepasisakydamas ir nevertindamas gipso kartono plokščių ir pertvarų konstrukcijų darbų, pažymi, kad nekyla abejonių, jog gipso kartono pertvarų įrengimas su mediena susijęs tik tiek, kad mediena kartais gali būti naudojama kaip gipso kartono ir karkaso sudedamoji dalis, tačiau tai nėra ir negali būti laikoma medžio konstrukcijų darbais. Atitinkamai atsakovė pagrįstai nustatė, kad Pirkimo dokumentuose ir techniniuose projektuose niekur nėra įvardinti ar numatyti jokie darbai, susiję su medžio konstrukcijomis. Taigi, pareiškėja, įgyvendindama Projektą, nesugebėjo tinkamai parengti Pirkimo dokumentų ir techninių projektų (kaip pati nurodo – klaida), todėl negalėjo nurodyti ir kvalifikacinio reikalavimo, kurio pagal dokumentus nebuvo būtina ir galima nurodyti. Dar daugiau, atsakovė skundžiamame Sprendime pagrįstai įvertino, kad ir faktiškai Projekto įgyvendinimui nebuvo atliekami darbai su medžio konstrukcijomis, nes medinės jungtys su gipso plokštėmis nėra medžio konstrukcijos. Be to, negalima ignoruoti aplinkybės, kad apie šį neatitikimą dėl medžio konstrukcijų pareiškėjai buvo pranešta, be kita ko, CPVA 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu. Vadinasi, ir šiuo aspektu Sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas.

Pareiškėja nesutinka su pritaikyta finansine korekcija ir pažymi, kad atsakovė nepateikė argumentų, kodėl nusprendė, kad 4 rangovų dalyvavimas Pirkime užtikrino tik minimalų konkurencijos lygį.

Teismas pabrėžia, kad viešųjų pirkimų principai yra itin svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir vykdymui, nes jie yra Direktyvos 2014/24/ES bei ją įgyvendinančio VPĮ normų pagrindas (ESTT 1993 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Storebaelt, C-243/89). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principai reiškia, kad perkančiajai organizacijai apibrėžta pareiga nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, remiantis proporcingumo pirkimo objektui principu, pagrįstu nediskriminavimo ir skaidrumo imperatyvu, ribojančiu perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo laisvę. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad būtent viešųjų pirkimų principai – tos imperatyviosios teisės nuostatos, dėl kurių perkančiajai organizacijai kyla pareiga elgtis tam tikru būdu arba nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti (kai jos elgesio modelis VPĮ neįtvirtintas), taip pat iš kurių aiškėja tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisių ir pareigų, įtvirtintų VPĮ, turinys konkrečioje jų tarpusavio santykių situacijoje (LAT 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (LAT 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Viešųjų pirkimų principų turinys turi būti atskleidžiamas analizuojant paskelbtas Pirkimo sąlygas, kuriose buvo apibrėžti kvalifikacijos reikalavimai, t. y., vertinant konkrečias Pirkimo sąlygas ir jų atitiktį viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui.

Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvos bei jas aiškinanti teismų praktika aiškiai įtvirtina, kad konkurencijos užtikrinimas yra vienas iš fundamentinių viešųjų pirkimų teisės principų. Pagal Europos Sąjungos ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES „Dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama direktyva 2004/18/EB”, priimtos 2014 m. vasario 16 d., 18 straipsnio 1 dalį pirkimai negali būti parengti siekiant išvengti šios direktyvos taikymo arba dirbtinai sumažinti konkurenciją. Teisingumo teismas yra pažymėjęs, kad vienas iš Europos Sąjungos tikslų viešųjų pirkimų srityje yra atsivėrimas kuo platesnei konkurencijai (ESTT 2017 m. gruodžio 13 d.) sprendimas byloje Nr. C-337/06). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie yra pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę tiems, kurie reikiamos kompetencijos neturi (LAT 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008). LAT išaiškinta, kad perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, šiame įstatyme nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (LAT 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).

Šiuo atveju atsakovė finansinę korekciją taikė vadovaudamasi Gairių 2.1 lentelės 11 punktu, kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai buvo taikyti ribojimo kriterijai, sąlygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus, taikytina 5 proc. pataisos norma. Svarbu pabrėžti, kad aptariamame Gairių 11 punkte nurodyta, kad 25 proc. finansinė korekcija taikoma tuomet, „kai dėl draudimo dalyvauti procedūroje, atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijų susidarė situacija, kurioje tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas galėjo pateikti pasiūlymą“. Šiuo atveju atsakovė vertino, kad aplinkybė, jog Pirkime dalyvavo 4 rangovai parodo, kad „vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis“, todėl ir pritaikė mažiausią finansinę korekciją. Paminėtina, kad finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, jog nustatyti pažeidimai laikytini esminiais, kadangi pažeidžia VPĮ nuostatas, tame tarpe ir įtvirtintus pagrindinius viešųjų pirkimų principus, todėl negali būti vertinamas mažareikšmiu ir (ar) formaliu pažeidimu, o pareiškėjai tokiu atveju išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, nebūtų laikoma, jog nepadaryta žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui. Šiuo atveju teismas, įvertinęs pareiškėjos padarytų VPĮ pažeidimų pobūdį bei atsakovės nustatytas bei Sprendime pateiktas aplinkybes, vertina, kad šiuo atveju 5 procentų finansinė korekcija nustatyta pagrįstai, atsižvelgus į tai, kad pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai, tad konkurencija (vis dar minimaliai, kaip tai nurodyta Gairių 2.1 lentelės 11 punkte), buvo užtikrinta. Šiuo atveju iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovei buvo kilęs klausimas dėl didesnės korekcijos skyrimo, tačiau ji, teismo įsitikinimu, pagrįstai nustatė 5 proc. finansinę korekciją.

Papildomai paminėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2016 m. liepos 14 d. prejudiciniame sprendime byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14), kalbėdamas apie Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje numatytą finansinio koregavimo mechanizmą, pažymėjo, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, jog valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas. Taigi, nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra. Atitinkamai pareiškėjos teiginiai dėl finansinės korekcijos (ir jos dydžio), jos taikymo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Pareiškėjos skundo argumentas, kad Sprendimas neatitinka (tuo metu galiojusios redakcijos) Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, yra priimtas nesilaikant gero administravimo principo, taip pat nepagrįsti.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs Sprendimo turinį, vertina, kad Sprendime yra nurodytos visos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti pareiškėjos Pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, Projekto vykdytojo veiksmai Pirkimo vykdymo metu, tiekėjų pateikti paklausimai, pasiūlymai ir kiti veiksmai, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuotų pažeidimų, tinkamai apibrėžta pažeidimų sudėtis, pateiktos aktualios teisės aktų nuostatos, įvertinta pažeidimų įtaka ES bendrajam biudžetui, todėl, remiantis nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo laikyti, jog Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, –jis yra aiškus, suprantamas, motyvuotas, priimtas pagal galiojantį ir aktualų ginčo situaciją reglamentuojantį teisinį reguliavimą, remiantis aktualia ginčui teismų praktika.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog CPVA tinkamai vertino faktines aplinkybes, išsamiai nurodė pareiškėjos pažeidimus skundžiamame Sprendime ir už VPĮ pažeidimus pagrįstai nustatė 5 proc. finansinę korekciją. Atitinkamai pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų pagrindu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti skundžiamo Sprendimo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.