- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-25
- Bylos Nr.
- e2YT-1733-1176/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21019-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Ražanauskienė
- Pareiškėjas
- L. P.
- Suinteresuotas asmuo
- J. S., valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Valdas Pumputis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, J. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pergyvenusi sutuoktinė L. S., gimusi (duomenys neskelbtini), pradėdama palikimą faktiškai valdyti.
2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjos senelė L. S., gim. (duomenys neskelbtini) L. S. 2016 m. rugsėjo 5 d. oficialiuoju testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjai. Palikimą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai kreipusis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą, paaiškėjo, kad L. S. palikimą sudarantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir butas) buvo įsigijusi santuokos su A. S. metu, o po A. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) L. S. į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl iki šiol pusė šio buto yra laikoma A. S. nuosavybe. Pažymėta, kaddėl palikimo priėmimo į notarų biurą taip pat nesikreipė pirmos eilės įpėdinis J. S. (palikėjo sūnus). Kadangi Nekilnojamojo turto registre L. S. buvo nurodoma kaip vienintelė buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, L. S. manė, jog neturi atlikti jokių papildomų veiksmų. Tačiau L. S. palikimą, atsiradusį po A. S. mirties, priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Tai patvirtina ir faktas, L. S. palikimą sudarančiame bute gyvenamąją vietą buvo deklaravusi nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties. Taigi, bute L. S. gyveno tiek iki A. S. mirties, tiek ir po jos, t. y. naudojo, prižiūrėjo ir valdė turtą kaip savą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo tenkinimui. Atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų A. S. ir L. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad L. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Teismui atsiliepimą į pareiškimą pateikė suinteresuotas asmuo J. S., nurodydamas, jog su pareiškimu sutinka, pretenzijų neturi, pareiškėjos pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės atitinka tikrovę.
5. 2023 m. sausio 25 d. teismo posėdžio (toliau – teismo posėdis) metu pareiškėjos atstovas prašė pareiškimą tenkinti ir palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad nėra išlikę rašytinių įrodymų, kurie patvirtinti, jog L. S. mokėjo mokesčius už butą.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja L. P. teismo posėdyje paaiškino, kad kai senelis A. S. mirė, ji su tėvais pradėjo gyventi su senele L. S..
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo J. S. teismo posėdyje pareiškė, jog neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui. Paaiškino, kad jis yra pareiškėjos tėvas, o mirusieji – tėvai. Patvirtino, kad mirus tėvui, gyveno su šeima motinai priklausančiame bute kartu su motina. Mokesčius už butą mokėjo motina.
8. Liudytoja V. M. teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėja yra dukterėčia. L. S. po A. S. mirties nepertraukiamai valdė butą, juo rūpinosi ir mokėjo mokesčius, susijusius su buto išlaikymu.
9. Liudytojas V. P. teismo posėdyje paaiškino, kad su suinteresuotu J. S. ir pareiškėja sieja giminystės ryšiai, L. S. yra jo sesuo. Po A. S. mirties L. S. nuolat gyveno bute ir rūpinosi juo, mokėjo mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimastenkintinas.
10. Byloje esančių rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos L. P. senelė L. S. (gim. (duomenys neskelbtini)). L. S. 2016 m. rugsėjo 5 d. oficialiuoju testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjai L. P.. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota L. S. ir A. S. santuoka. A. S. mirė (duomenys neskelbtini)
11. Iš byloje esančio 2020 m. birželio 15 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1997 m. sausio 20 d. nuosavybės teise įregistruotas L. S. vardu (įsigijimo pagrindas – 1996 m. lapkričio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartis)
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. civiliniam kodeksui. Iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-551/2006; Nr. 3K-3-30/2011). Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas bendrąja L. S. ir A. S. jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors yra įregistruotos tik L. S. vardu.
13. Pagal Lietuvos Tarybų Socialinės Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 587 straipsnį: palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti;laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.Taigi, įpėdinio valia priimti palikimą gali būti išreikšta tiek aktyviais jo veiksmais (pareiškimo padavimas), tiek ir konkliudentiniais veiksmais– pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą.
14. Kaip minėta, A. S. mirė (duomenys neskelbtini) Iš 2022 m. spalio 13 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų A. S. sudarytų testamentų, jame nėra įregistruotas po A. S. mirties likusio palikimo priėmimo faktas, nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Taigi, dėl po A. S. mirties palikimo priėmimo nebuvo kreiptasi su pareiškimu į vietos notarinį organą.
15. Pagal CK 573 straipsnį, paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Byloje pareikštu pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė L. S., pradėdama palikimą faktiškai valdyti. Suinteresuotas asmuo J. S., kuris yra A. S. sūnus, byloje neprieštarauja pareikštam pareiškimui.
16. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad po A. S. mirties ji kartu su tėvais pradėjo gyventi ginčo bute su L. S.. Suinteresuotas asmuo J. S. šią aplinkybę patvirtino ir nurodė, kad mokesčius už ginčo butą mokėjo L. S.. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog po A. S. mirties L. S., faktiškai valdė butą ir mokėjo mokesčius, nėra išlikę, nes A. S. mirė seniai, t. y. (duomenys neskelbtini) metais. L. S. faktinį palikimo (buto) valdymą po A. S. mirties pareiškėja byloje įrodinėjo liudytojų parodymais. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai (V. M., V. P.), kuriuos su pareiškėja sieja giminystės ryšiai, patvirtino, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini),išlaikymu po A. S. mirties rūpinosi būtent L. S..Byloje nėra duomenų, leidžiančių suabejoti pareiškėjos, suinteresuoto asmens J. S. duotų paaiškinimų bei liudytojų parodymų teisingumu. Priešingai, byloje yra duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, kad labiau yra tikėtina, kad butu po A. S. mirties faktiškai pradėjo valdyti būtent L. S.. Kaip antai, valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažyma įrodo, kad L. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties palikimą sudarančiame bute buvo deklaravusi gyvenamąją vietą.
17. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad L. S. po jos sutuoktinio A. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikėjo (sutuoktinio) palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK587 straipsnis). Pareiškėja pareiškime nurodo, kad šio juridinio fakto nustatymas reikalingas pavelėjimo procedūroms atlikti, nes mirus L. S., pagal 2016 m. rugsėjo 5 d. testamentą ji priėmė visą likusį po L. S. palikimą, tačiau paaiškėjo, kad po A. S. mirties L. S., kaip sutuoktinė, bei suinteresuotas asmuo J. S., kaip sūnus, nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Teismas konstatuoja, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas šioje byloje yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po L. S. mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant pareiškėjai L. P. įgyvendinti paveldėjimo teisę, mirus jos senelei L. S..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.