- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-11
- Bylos Nr.
- 1A-358-579/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52004-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- M. A.
- Advokatai
- Albinas Miliauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2019 m. lapkričio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 18 (aštuoniolikos) MGL dydžio, t. y. 677,88 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 88 ct) bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, M. A. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gruodžio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. (dvi paros).
Išieškota iš M. A. konfiskuotino turto – automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 700 Eur (septyni šimtai eurų).
M. A. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams.
Uždraudimą naudotis specialia teise nuspręsta taikyti visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
2019 m. gruodžio 12 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. B. automobiliui ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nuspręsta panaikinti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. A. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 8 d., apie 9.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo R. B. vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nes 9.40 val. jam nustatytas 1,54 promilių neblaivumas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti – taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad savo kaltės bei padarytos veikos kvalifikacijos neginčija, šią veiką jis padarė neapgalvotai ir dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, tačiau, mano, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir neadekvati, prieštaraujanti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra jauno amžiaus, nors nėra vedęs, tačiau faktiškai yra sukūręs šeimą, gyvena su drauge ir turi pastovią gyvenamąją vietą. Jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė žalingų pasekmių kitiems asmenims, įstatyme numatytas ribinis alkoholio kiekis, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, buvo viršytas nežymiai. Nors anksčiau jis yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tačiau tai buvo seniai – 2015 metais.
2.2. Skunde apeliantas atkreipia dėmesį, kad yra charakterizuojamas teigiamai (pridedama (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos charakteristika), nuo 2020 m. kovo 18 d. jis planuoja pradėti dirbti (yra sudaręs sutartį su darbdaviu). Nuteistojo teigimu, šioje byloje yra visos įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Apeliantas nurodo ir tai, kad paskirtos bausmės sukeliami nepatogumai ir sunkumai turi prevencinę reikšmę, todėl atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant tam tikrus įpareigojimus, patiriami suvaržymai užtikrintų, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nes, priešingu atveju, sulauktų dar didesnių nepatogumų.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl jo kaltės, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu, t. y. prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis.
6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. A. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam jų negali būti suteikiama viršenybė.
7. Skirdamas bausmę M. A., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia pripažinta aplinkybė, jog veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors nuteistasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių kategorijai, tačiau apylinkės teismas padarė išvadą, jog M. A. yra linkęs sistemingai daryti teisės pažeidimus, ši jo nusikalstama veika nėra atsitiktinė, todėl tik realaus laisvės atėmimo bausmė gali padėti pasiekti bausmės tikslus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistajam paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdamas į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, neturi pagrindo M. A. paskirtą bausmę laikyti neteisinga.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, taip pat atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).
9. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam galutinė subendrinta bausmė paskirta septyni mėnesiai laisvės atėmimo. Taigi, formaliai M. A. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintas sąlygas, suteikiančias galimybę teismui svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. A., gim. (duomenys neskelbtini), skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau ketvirtą kartą, be to, du iš ankstesnių teistumų yra už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Pirmąjį kartą skundo autoriui nustatytas 2,52 promilių neblaivumas ir paskirta bausmė – bauda, antrąjį kartą nustatytas 2,28 promilių neblaivumas ir taikyta jau griežtesnė – arešto bausmė. Tačiau M. A. ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (dėl ko jis nubaustas skundžiamu nuosprendžiu), jam nustatytas 1,54 promilių neblaivumas ir šį kartą parinkta griežčiausia – terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Atkreiptinas dėmesys, kad visus kartus nuteistasis savo kaltę pripažino ir teigė nuoširdžiai besigailintis, tačiau akivaizdu, kad jokių išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė, nes ir toliau vykdė analogiškas veikas. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojo pažymėjimo M. A. niekada nebuvo įgijęs, todėl visus kartus jis vairavo transporto priemonę ne tik būdamas neblaivus, tačiau ir neturėdamas specialiosios teisės to daryti, kas rodo didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Tai, kad M. A. nesaikingai vartoja alkoholinius gėrimus, kas turi įtakos teisės pažeidimų darymui, patvirtina ir Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus (1 t., b. l. 149-161). Minėto išrašo duomenys liudija, kad nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka už pasirodymą viešoje vietoje būnant neblaiviam, kas įžeidžia žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę. Be to, 2015 m. sausio 11 d. jis baustas už neapdraustos, techniškai netvarkingos ir neįregistruotos transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (0,84 prom.) ir neturint teisės vairuoti transporto priemonės. Aptarti duomenys rodo, kad skiriamos švelnios nuobaudos bei bausmės M. A. jokio (teigiamo) poveikio neturi, nes savo elgesio jis kritiškai nevertina ir pasitaisyti nesistengia.
11. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos seniūnė V. G. 2020 m. kovo 12 d. rašte Nr. LM8-20 „Dėl M. A. charakteristikos“ (2 t., b. l. 6) nurodo, jog M. A. faktiškai gyvena kartu su drauge (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Nuo 2020 m. vasario 17 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Prie apeliacinio skundo yra pateikta 2020 m. kovo 12 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią M. A. nuo 2020 m. kovo 18 d. turėjo pradėti dirbti E. J. įmonėje (2 t., b. l. 7). Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas patvirtino, jog ginamasis susirado darbą, tačiau atlikus paiešką Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie M. A. darbinius santykius nuo 2020 m. sausio 1 d. nerasta. Paskutinė nuteistojo darbovietė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirbo iki 2019 m. lapkričio 26 d. Taigi, vien pateikta 2020 m. kovo 12 d. darbo sutartis nepatvirtina, jog M. A. iš tiesų pradėjo dirbti, kaip buvo numatyta šioje sutartyje.
12. Įvertinus tiek aukščiau aptartą M. A. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, buvusius teistumus bei administracinės teisės pažeidimus, praeityje taikytas švelnesnio pobūdžio bausmes, pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme nebuvimą, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti nuteistąjį ir toliau daryti nusikalstamas veikas (kas atsispindi nagrinėjamu atveju), lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog M. A. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, tai jo netinkamo gyvenimo būdo, kuris privalo būti taisomas struktūrizuotoje aplinkoje, padarinys.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde iš esmės jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Todėl daroma išvada, kad M. A. paskirtoji septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nustatant ją atlikti pataisos namuose, netaikant BK 75 straipsnio nuostatų, nėra per griežta. Ji proporcinga ir adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai. Esant nustatytoms aplinkybėms, apelianto skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.