- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-583-245-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Romas Aikevičius
- Nuteistasis
- V., V. S., L.
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Advokatai
- Aušra Ručienė, Antanas Pliauga
Teisėjas A.Grauželis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1
2008 m. lapkričio 4 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Romo Aikevičiaus, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant L. G., dalyvaujant prokurorui Danai Rutkauskaitei, nuteistosioms V. S., L. T., nuteistųjų gynėjui advokatui Antanui Pliaugai, nukentėjusiajai J. M., jos atstovui advokatui Aušrai Ručienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. S. ir L. T. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008-06-25 nuosprendžio, kuriuo:
V. S. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nuteista 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant jai lankytis A. M. nuosavybės teise priklausančiuose namuose bei žemės sklype, esančiame Mackių k., Balbieriškio sen., Prienų r.
L. T. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nuteista 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant jai lankytis A. M. nuosavybės teise priklausančiuose namuose bei žemės sklype, esančiame Mackių k., Balbieriškio sen., Prienų r.
Priteista iš V. S. 1000 Lt nukentėjusiajai J. M. neturtinei žalai atlyginti.
Priteista iš L. T. 1000 Lt nukentėjusiajai J. M. neturtinei žalai atlyginti.
Priteista iš V. S. ir L. T. solidariai 3540 Lt nukentėjusiajai J. M. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. ir L. T. nuteistos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2007 m. sausio 13 d. apie 10.00 val. Mackių k., Balbieriškio sen., Prienų r., V. S. ir A. M. priklausančių sodybų sklypų ribose, kilusio tarpusavio konflikto metu, nežymiai sužalojo J. M., t.y. V. S. rankoje turėtu kastuvu, kirsdama vieną smūgį J. M. į nugarą, po ko priėjusi L. T., paimdama iš V. S. kastuvą ir juo kirsdama keturis kartus J. M. į kairę ranką, o V. S. tuo pačiu metu kumštimis suduodama keturis smūgius J. M. į veido sritį ir į dešinę ranką, tuo šiais veiksmais nežymiai sužalojo nukentėjusiąją J. M..
Šalies argumentai
V. S. ir L. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti šį nuosprendį, jas išteisinti ir priteistus civilinius ieškinius atmesti. Nurodo, kad J. M. jos nemušė. Jos nuteistos be teisinio pagrindo, neteisėtai, neteisingai ir nepagrįstai. J. M. jas apkalbėjo, jos dėstomos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Per beveik tris paras iki kreipimosi pas teismo medicinos specialistą, jos sveikata buvo sutrikdyta prie nežinomų aplinkybių. Jų parodymai nuoseklūs nuo pat pradžių. Jų dėstomas aplinkybes patvirtino liudytojai J. J. ir R. T.. Šias aplinkybes patvirtina duomenys, kurie gauti parodymų patikrinimo metu, o taip pat ir policijos pareigūnų Rimanto Plioplio ir Artūro Ališausko parodymai.
Nukentėjusiosios motina A. M., nukentėjusiosios mažametė dukra E. M., nukentėjusiosios sugyventinio sesuo R. G. įvykio aplinkybes pasakoja nenuosekliai, nedetalizuoja svarbių momentų, o tik nurodo, kad J. M. buvo mušama. Jų parodymai, aiškiai susikerta su byloje esančiais, objektyviais įrodymais, kurių niekas negali paneigti.
Nuteistosios visiškai nesutinka su teismo nuosprendyje dėstomais motyvais ir faktinių aplinkybių bei įrodymų teisiniu vertinimu, o taip pat tuo, kad teismas nuteistųjų parodymus vertina tik kaip siekimą išvengti atsakomybės. Teismas nenurodo kokioms aplinkybėms prieštarauja nuteistųjų dėstomos aplinkybės
Šalies argumentai
J. M. nurodo, kad po įvykio kreipėsi į policiją. Policijoje yra gautas jos pareiškimas, registruotas 2007 m. sausio 15 dienos data, kuriame nurodoma, kad V. S. ją išvadino necenzūriniais žodžiais, o vėliau ir apstumdė. 2007 m. sausio 18 dienos paaiškinime policijai J. M. dėsto įvykio aplinkybes, tačiau nenurodo, kad buvo apstumdyta, visiškai nenurodė, kad jos atžvilgiu buvo vartotas fizinis poveikis ar smurtas, o taip pat, kas ir prie kokių aplinkybių šį fizinį smurtą vartojo. Taip pat nurodo, kad niekas šio konflikto nematė. Policija atliko tyrimą, tačiau enustatė kokio nors teisės pažeidimo jos veiksmuose ir tyrimą nutraukė (b.l. 35 ). Policijos tyrimo medžiagoje nėra nei vienos užuominos, kad J. M. atžvilgiu vartotas smurtas ir dėl to sutrikdyta jos sveikata. Iškart po įvykio pareiškimą policijoje priėmė policijos pareigūnas Artūras Ališauskas, kuris teisme parodė, kad išorinių sužalojimų nukentėjusiosios kūne priimant pareiškimą nesimatė (b.l. 151). Nors liudytoja E. M. parodė, kad J. M. akis atrodė baisiai, o A. M. parodė, kad nukentėjusioji parbėgusi dėjo ledus bei R. G. parodė, kad ant veido matėsi tik raudonos dėmės, iš specialisto išvados matyti, jog sužalojimo ant veido nebuvo. Todėl šie parodymai neatitinka pačios nukentėjusiosios parodymų.
J. M. nurodė, kad konfliktą mačiusių asmenų nebuvo, tačiau po to juos nurodo. Šie liudytojai teismui pateikė parodymus, kurių detalėse prieštarauja kitai bylos medžiagai ir pačios J. M. parodymas, tačiau teismas šiuo aspektu šių faktinių aplinkybių neanalizavo.
Teismas nurodydamas, jog V. S. kumščiais keturis kartus sudavė į veidą, galvą ir į ranką ir taip pataikė į lūpą, poakį ir dešinę ranką ir dėl stiprių smūgių atsirado mėlynės, nuosprendyje nurodė daugiau sužalojimo vietų, o taip pat ir sužalojimų, negu jų nurodė pati nukentėjusioji ir konstatavo teismo medicinos specialistas išvadoje.
Mano, kad pirmos instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, dėl ko priimtas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas. Buvo pažeista teisė į gynybą. Susirgus ginančiai advokatei nebuvo suteikta galimybė pasirūpinti kitu gynėju. Taip pat pažeisti apkaltinamojo nuosprendžio surašymui keliami LR BPK 305 str. 1 d. reikalavimai, nes teismas nuosprendį motyvavo aplinkybėmis, kurios nebuvo įrodytos bylos nagrinėjimo metu, ėmėsi kaltintojo pozicijos. Konstatavo sužalojimus, kurių nenurodė, nei pati nukentėjusioji, nei teismo medicinos specialistas, tai yra, sužalojimai ties akimi, ant veido raudonos žymės, sumušti šonai.
Nėra konkrečiai nurodyta, kokie veiksmai yra inkriminuoti nuteistosioms ir kokias pasekmes jie sukėlė, nes tai turi reikšmės bausmės skyrimui.
Šalies argumentai
J. M. nurodo, kad ji gynėsi, tačiau faktinės aplinkybės rodo, kad ji puolė mojuodama kibirėliu ir ėjo link jų bei įėjo į V. S. sodybos teritoriją apie 8-9 metrus. Šias aplinkybes patvirtina liudytojai J. J. ir R. T. ir iš esmės neneigia pati J. M., tačiau teismas šios faktinės aplinkybės visiškai neanalizavo.
Nesutinka su priteistu ieškiniu bei advokato teisinių paslaugų apmokėjimu, nes jos nenusikalto.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąsias, gynėją, prašiusius apeliacinius skundus patenkinti, nukentėjusiąją, jos atstovą, prokurorą, prašiusius apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai tenkintini.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai yra identiški, todėl dėl šių apeliacinių skundų motyvų bus pasisakoma kartu.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiamas skundžiamas nuosprendis, laiko nustatyta, kad V. S. ir L. T. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., požymių.
Pirmos instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas nukentėjusiosios, liudytojų A. M. ir E. M. parodymais. Teismas nurodė, kad šios liudytojos patvirtino mačiusios kaip nuteistosios mušė nukentėjusiąją. Ta aplinkybė, kad sumuštą nukentėjusiąją tuoj pat po įvykio matė apklausta liudytoja R. G., teismo nuomone, patvirtina J. M. parodymus, apie jos atžvilgiu įvykdytą nuteistųjų smurtą, kurio buvimą patvirtina specialisto išvada. Teismas nurodė, kad nukentėjusiosios J. M. parodymai nuo pat skundo padavimo dienos bei teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs ir vienodi, neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams. Apylinkės teismas aiškina, kad prie bylos prijungtoje PK medžiagoje dėl J. M. sužalojimo (b.l. 35) nėra užfiksuota, kad nukentėjusioji būtų skundusis apie jos atžvilgiu naudotą nuteistųjų fizinį smurtą, nes nukentėjusiajai policijoje liepė rašyti pareiškimą tik dėl „koliojimo“, o dėl sužalojimo jai buvo nurodyta kreiptis tiesiogiai į teismą. Teismas tokią išvadą daro iš nukentėjusiosios parodymų ir to, kad tokių nukentėjusiosios parodymų nepaneigė apklausti liudytojai policijos pareigūnai R.Plioplys ir A.Ališauskas. Liudytojos J. J. parodymus apie tai, kad ji nematė muštynių, teismo vertino kaip neprieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams, kadangi nustatė, jog ji konflikto pradžios nematė, o vėliau konfliktą stebėjo iš gana tolimo atstumo - 53 metrų, matomumą užstojant augantiems medžiams. Ta,i kad ši liudytoja galėjo nematyti aiškina ir tuo, kad ji nurodžiusi, jog nei V. S., nei L. T. konflikto metu rankose nieko neturėjo, kai tuo tarpu pačios nuteistosios pripažino, kad V. S. rankose laikė kastuvą. Nuteistųjų parodymais teismas nesirėmė, nes juos vertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir prieštaraujančiais kitiems byloje surinktiems įrodymams.
Apeliacinio teismo kolegija nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais, kuriais grindžia nuteistųjų kaltę. Apylinkės teismas atmesdamas nuteistųjų parodymus nepagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindžia nukentėjusiosios bei jos šeimos narių parodymais. Nukentėjusioji parodė, kad ją mušė į poakį ir dešinę ranką ir matėsi mėlynė (b.l. 115). Liudytoja E. M. (nukentėjusiosios dukra) parodė, kad jos mama J. M. atrodė „žiauriai“, jai buvo apraudę apie akį (b.l. 134). Liudytoja A. M. (nukentėjusiosios motina) parodė, kad nukentėjusioji šaldėsi veidą, o liudytoja R. G. (nukentėjusiosios draugė) parodė, kad matėsi ant veido raudonos dėmės (b.l. 117). Iš specialisto išvados Nr. G70/07 (06) matyti, kad J. M. konstatuota kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos dešinio žasto viduriniame 1/3 vidiniame paviršiuje, kairės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, juosmens kairėje pusėje. Tačiau šioje specialisto išvadoje nėra nustatyta jokių sužalojimų veido srityje, kuriuos akcentuoja nukentėjusioji ir jos šeimos nariai bei liudytoja R. G.. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios, jos šeimos narių ir liudytojos R. G. parodymais, nustatant sužalojimų atsiradimo veide aplinkybes. Šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes yra šeimos nariai ir jau seniai nesutaria su nuteistosiomis, pykstasi. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, jų parodymų objektyvumu yra pagrindo abejoti. Be to, liudytojas R.Plioplys (policijos pareigūnas tyręs 2007-01-15 J. M. pareiškimą dėl 2007-01-13 konflikto tarp J. M. ir L. T. bei V. S. aplinkybių) parodė, kad 2007-01-18 jam surašant nukentėjusiosios J. M. paaiškinimą, sužalojimų nukentėjusiosios kūne, veide nesimatė. Pastaroji apklausos metu paaiškino, kad tarp jos ir kaimynų kilo konfliktas dėl nuleistos vandens balos, kad L. T. ir V. S. buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais, tačiau nepaaiškino, kad kas būtų ją sumušęs 2007-01-13 (b.l. 135).
Nuteistųjų V. S. ir L. T. parodymus, kad nukentėjusioji J. M. suko kibirą priešais nuteistąsias įžengusi į nuteistųjų sodybos teritoriją (b.l. 112, 114) patvirtina liudytoja J. J. (b.l. 136). Ši liudytoja parodė, kad nukentėjusioji J. M. suko kibirą prieš nuteistąją V. S., kuri atbula traukėsi nuo J. M., o išbėgus L. T., su kibiru suko ir prieš ją. Nors konfliktas ir buvo, tačiau ši liudytoja parodė, jog muštynių nebuvo (b.l. 136). Šios liudytojos parodymų šališkumu abejoti nėra pagrindo, kadangi iš jos duotų parodymų matyti, jog ji bendrauja su nukentėjusiąja J. M., kuri buvo atėjusia pas liudytoją J. J. aplankyti jos žento.
Atmestina kaip nepagrįsta apylinkės teismo išvada, kad liudytojos J. J. objektyviai galėjo nematyti visų konflikto aplinkybių, nes nematė konflikto pradžios, nuteistųjų rankose turėto kastuvo ir konfliktą stebėjo iš toli. Konfliktas vyko 2007 m. sausio 13 d., kai augmenija, kuri neva galėjo užstoti vaizdą konfliktą mačiusiai liudytojai, buvo be lapų. Iš byloje esančių parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir schemų matyti, kad liudytoja aiškiai parodė, kur vyko konfliktas, o iš duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu aiškiai matyti, kad ji atpažino konfliktuojančias šalis (b.l. 166-172). Todėl nėra pagrindo manyti, kad ši liudytoja nematė konflikto. Be to, liudytoja J. J. konfliktą matė nuo to momento, kai nukentėjusioji J. M. įžengė į nuteistųjų sodybos teritoriją ir kai išbėgo L. T., tai yra, nuo to momento, kai nukentėjusiosios teigimu ji buvo mušama abiejų nuteistųjų. Todėl šios liudytojos, kuri tiesiogiai matė įvykį, parodymai yra svarbūs vertinant sužalojimų atsiradimo aplinkybes ant J. M. kūno.
Be to, prieštaringi nukentėjusiosios ir liudytojų E. M., A. M. parodymai dėl panaudoto smurto, tai yra, kuri iš nuteistųjų, kuo ir kaip panaudojo fizinį smurtą. Nukentėjusioji parodė, kad kastuvu ją mušė abi nuteistosios, o tuo tarpu E. M. ir A. M., kad kastuvu sudavė tik L. T.. Nukentėjusiosios J. M. parodymai dėl to taip pat prieštaringi, nes 2008-06-11 teisiamojo posėdžio metu ji patikslino savo parodymus ir parodė, kad kastuvu mušė L. T. (t.1 b.l. 187). R.Plioplio (policijos pareigūno tyrusio 2007-01-15 J. M. pareiškimą dėl 2007-01-13 konflikto tarp J. M. ir L. T. bei V. S. aplinkybes) parodymais, nukentėjusioji J. M. dar kitaip paaiškino tiriamo konflikto aplinkybes, tai yra, kad fizinis smurtas nebuvo panaudotas, o nuteistosios ją tik išvadino necenzūriniais žodžiais. Tačiau nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nepradėta.
Atsižvelgiant į aukščiau pasakytą, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad J. M. specialisto išvada Nr. G70/07 (06) nustatytus sužalojimus kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nuteistosios V. S. ir L. T.. Vien tai, kad specialisto išvada Nr. G70/07 (06) J. M. yra nustatytas nežymus sveikatos sužalojimo faktas, nepatvirtina, kad šie sužalojimai atsirado dėl L. T. ir V. S. kaltų veiksmų. Todėl kolegija laiko, kad J. M. konstatuotų sužalojimų padarymo aplinkybės nenustatytos. Visos abejonės vertinamos kaltinamųjų naudai. Prielaidomis grįsti kaltę negalima.
Atsižvelgiant į tai, jog nuteistosios V. S. ir L. T. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių, J. M. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Dėl to iš kaltinamųjų nepriteistinos ir J. M. patirtos teismo išlaidos.
Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusiosios J. M. veiksmai – iškastas griovelis vandeniui nutekėti į nuteistųjų sodybos teritoriją buvo konflikto priežastis. Nukentėjusioji konflikto metu įžengė į nuteistųjų sodybos teritoriją mosikuojant kibiru, kaip teigia liudytoja J. J.. Tokie nukentėjusiosios J. M. veiksmai turi būti vertinami aktyviu veikimu konflikto metu.Todėl apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį visiškai nepagrįstai motyvavo suinteresuotų šios bylos baigtimi liudytojų, tai yra, nukentėjusiosios šeimos narių ir jos draugės parodymais, ir nepagrįstai atmetė nuteistųjų ir liudytojos J. J. parodymus.
Atmestinas apeliacinio skundo motyvas, kad susirgus nuteistųjų gynėjui ir neleidus jį pakeisti kitu, buvo pažeistos jų teisės į gynybą. Prienų rajono apylinkės teisme, vykusiame 2008-02-25 teisiamajame posėdyje, neatvyko nuteistųjų gynėja. Tačiau nuteistosios V. S. ir L. T. davė sutikimą bylą nagrinėti nedalyvaujant jų gynėjai Reginai Zakarevičienei (b.l. 133). Todėl nuteistųjų teisė į gynybą pažeista nebuvo, nes vadovaujantis LR BK 51 str., šios bylos nagrinėjime gynėjo dalyvavimas nėra būtinas.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad apylinkės teismas pažeidė apkaltinamojo nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus pagal LR BPK 305 str. 1 d., nes teismas nuosprendį motyvavo aplinkybėmis, kurios nebuvo įrodytos bylos nagrinėjimo metu, ėmėsi kaltintojo pozicijos. Kaip aukščiau jau paminėta, iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajai J. M. nebuvo sužalojimo poakyje, todėl apylinkės teismas negalėjo konstatuoti nei aprašomojoje nei motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje, kad nukentėjusiajai buvo smogiama į poakį. Teismas negalėjo remtis byloje objektyviai nepatvirtintomis aplinkybėmis, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios ir jos šeimos narių parodymais.
Konstatavo sužalojimus, kurių nenurodė, nei pati nukentėjusioji, nei teismo medicinos specialistas, tai yra, sužalojimai ties akimi, ant veido raudonos žymės, sumušti šonai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Prienų rajono apylinkės teismo 2008-06-25 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
V. S. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
L. T. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d., 1 p.).
J. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).