Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis P. M. dalinai prisipažino padaręs nusikaltimus, parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus, kad 2009-12-11 susisiekus su M. K. žinutėmis, apie 16:30 val. susitarė susitikti. Nuėjus pasikalbėti į PC“ Akropolis“ trečio aukšto tualetą, pareikalavo M. atiduoti grandinėlę. Kaltinamasis grandinėlę nusegė nuo kaltinamojo rankos. Suprato, kad nukentėjusysis jo bijojo, todėl leido nuimti grandinėlę. Išėjus iš tualeto, jį sulaikė apsauga. Grandinėlę rado jo bate. Nukentėjusysis nelabai savanoriškai atidavė grandinėlę - bijojo mamos ir kaltinamojo. Nurodo smurto nenaudojęs, gal kiek stuktelėjo, o nukentėjusysis pats ištiesė ranką, gal kaltinamojo išsigandęs. Be to, 2009-12-30 kaltinamojo draugui paskambinęs kitas draugas Mantas, paprašė narkotinių medžiagų. Susitikus su M., kuris buvo su draugais, nuėjus į Stoties turgų, kaltinamasis nupirko narkotinių medžiagų - kanapių žolės vieną maišelį už 40 Lt. Nuėjus į Akropolį, išsikvietus M. draugą su mašina bei į ją įsėdus, kaltinamasis susuko iš kanapių suktinį ir padavė M.. Išlipus iš mašinos, sulaikė apsauga. Be to, 2010-10-27 su draugais buvo Ramybės parke. P. J. išėjus ir grįžus, K. K., T. (kaip nustatyta bylos duomenimis – T. L.) ir P. J. sukonfliktavo. T. L. išsitraukė ginklą ir pabėgo. Nurodė, kad, dėl šio įvykio apklaustas ikiteisminio tyrimo metu davė nelabai teisingus parodymus, jam taip sakyti, siekiant apkaltinti K. K. bei P. J., per pirmąją apklausą liepė pareigūnai, grasindami viskuo apkaltinti P. M.. Vėliau apklausiamas paliko tuos pačius parodymus. Kad buvo priverstas apkalbėti draugus, niekam nieko nesakė, skundų nerašė, tokius parodymus sugalvojo pareigūnai. Nukentėjusiojo telefoną tą pačią dieną rado kaltinamasis kartu su P. J. bei K. K.. Telefonas nebuvo pagrobtas, buvo rastas, todėl kaltinamasis telefoną pardavė, kaip nepavogtą. Jie matė, kad nukentėjusiajam T. L. bėgant, kažkas iškrito, pamanė, kad tai telefonas. Telefoną pardavė romų tautybės asmeniui. Kitą dieną sužinojo, kieno tas telefonas buvo. Tą pačią dieną taip pat siūlė telefoną pirkti E.. Kadangi telefoną surado trise, nes visi kiti išsiskirstė, tai pinigus už telefoną pasidalino trise. Ieškinį pripažįsta. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis parodė, kad paskambinęs K. K. pasiūlė kaltinamajam susitikti Ramybės parke. Atvažiavęs, parke susitiko su K. K. bei P. J.. Jie kaltinamajam pasakė, kad iš T. atims telefoną. Paklausus, kodėl jie nori atimti telefoną, pastarieji atsakė, kad T. yra jiems „prisidirbęs“. Kaltinamasis T. pažinojo daugiau nei pusę metų, kartais su juo bendraudavo. Po kiek laiko parke pasirodė T. su J.. Taip pat parke tuo metu buvo ir A. R. bei dar keli nepažįstami jaunuoliai. Tarp P. J. ir T. įvyko kažkoks žodinis konfliktas, po kurio P. J. trenkė vieną kartą T. į pilvo sritį. Po šio smūgio prie T. priėjo K. K.. Ar pastarasis nukentėjusiajam trenkė – kaltinamasis nematė, taip pat nematė, kad jis ištraukė nukentėjusiojo telefoną, tačiau tai buvo galima suprasti, nes kaltinamasis matė, kaip K. K. lyg ir kišo ranką į T. L. kišenę. Tada T. L. iš po striukės ištraukė ginklą, dėl ko visi atsitraukė, o T. nubėgo ir įsėdo į mikroautobusą. Tada K. K. kaltinamajam padavė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5130“, bei pasakė, kad jį parduoti, kadangi kaltinamasis pažinojo kelis asmenis, kurie supirkinėja telefonus. Tada kaltinamasis parašė žinutę pažįstamam E., siūlydamas šiam pirkti telefoną. Prieš susitikimą su E., prie PC „Akropolis“ vėl susitikus su K. K. bei P. J., K. K. paklausus, kieno tas telefonas, K. K. atsakė, kad telefoną jis paėmė iš T. L. kišenės dar būnant Ramybės parke. Po kiek laiko kaltinamasis tą pačią dieną susitiko su E., davė telefoną vienai dienai jam pabandymui. Kitą dieną E. telefoną grąžino. Tada kaltinamasis telefoną pardavė prie Stoties turgavietės čigonui už 60 Lt. Po kelių dienų susitikęs K. K., pasidalino už telefoną gautus pinigus – K. K. kaltinamasis padavė 40 Lt, iš kurių 20 Lt pastarasis turėjo atiduoti P. J.. Dar po kelių dienų susitikus su P. J., pastarasis prašė kaltinamojo bei J. kartu su juo eiti į policiją bei pameluoti, kad nei P. J., nei K. K. prie T. nelindo ir jam nieko nedarė, kad T. viską išsigalvoja.

Kaltinamasis P. J. neprisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad 2010-10-27 apie 13 val. buvo Ramybės parke, prie paminklo. Kartu buvo K. K., P. M., A. R., bei dar keletas asmenų. Bestovint atėjo pažįstamas J. ir nukentėjusysis T. (kaip nustatyta bylos duomenimis – T. L.). Tada kaltinamasis kartu su T. L. nuėjo į Akropolio 4-tą aukštą. Tuo momentu atbėgo apsaugos darbuotojai, pasakė, kad buvo iškviesta apsauga. Kaltinamajam paklausus T. L., ar šis kvietė apsaugą, jis sakė, kad nekvietė. Grįžus į parką, kaltinamasis su J. draugiškai pajuokaudami apsikumščiavo. T. L. stovėjo toliau ir kažką necenzūriškai pasakė kaltinamojo atžvilgiu. Tada kaltinamasis, kadangi buvo įžeistas, atsisukęs, trenkė jam į pilvo sritį. Tuo momentu T. L. išsitraukė ginklą ir kaltinamasis bei kiti nuo T. L. atsitraukė. Tada T. L., pasakęs, kad jiems dar „atsirūgs“ nubėgo ir nuvažiavo mikroautobusiuku. Nurodo neturėjęs jokio tikslo atimti telefoną. Anksčiau su T. L. pažįstami nebuvo, susipyko įvykio metu. Išgirdę, kad T. L. dingo telefonas, pagalvojo, kad jis galėjo jį pamesti bėgdamas į mikroautobusiuką. Kitą dieną kaltinamasis kartu su K. K. parke ieškojo telefono.

Kaltinamasis K. K. neprisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad 2010-10-27, buvo Ramybės parke, kai P. J. kartu su nukentėjusiuoju nuėjo į „Akropolį“. Kartu buvo P. M., J., A. R. ir dar jaunuolių, gal apie šešis asmenis. P. J. su nukentėjusiuoju po 10-15 min. grįžus iš „Akropolio“, P. J. pasakė, kad pas P. J. ir nukentėjusį buvo atėjusi apsauga, nors nukentėjusysis sakė, kad apsaugos nekvietė. Staiga pamatė, kad P. J. trenkė nukentėjusiam į šoną. Kaltinamasis taip pat nukentėjusiajam trenkė į pilvą, nes šis negražiai pavadino P.. Tada nukentėjusysis išsitraukė ginklą, kažką pasakė ir nubėgo. Kitą dieną iš P. J. sužinojo, kad dingo nukentėjusiojo telefonas. Atvažiavęs pas kaltinamąjį į namus, P. J. pasikvietė kaltinamąjį eiti telefono ieškoti. Telefono ieškoti ėjo dar A. R. ir dar kažkas. P. M. pažinojo iš matymo, nesipyko, santykiai buvo geri.

Nors kaltinamieji neigė padarę jiems inkriminuojamus nusikaltims, tačiau jų kaltė įrodyta bylos teisminio tyrimo metu ištirtais ir išanalizuotais įrodymais.

DĖL PLĖŠIMO ARŪNO M. K. ATŽVILGIU

Nukentėjusysis A. M. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė, kad 2009-12-11 apie 16.30 val. jis kartu su pusbroliu N. ir draugu E. atvyko į PPC “Akropolis“, kur buvo susitaręs susitikti su pažįstamu P. M.. Susitikus šis pasiūlė nueiti į vyrų tualetą pakalbėti. Nuėjus į trečiajame aukšte esantį tualetą, P. M. pareikalavo atiduoti ant rankos turimą grandinėlę. Atsisakius P. M. užlaužė nukentėjusiajam ranką ir, nusegęs grandinėlę, įsidėjo ją į kišenę ir išėjo. Apie nusikaltimą išėjęs iš tualeto papasakojo pusbroliui N. V. bei pranešė prekybos centro apsaugos darbuotojams. Nurodė, kad atiduoti grandinėlės nenorėjo, P. M. bijojo, nes pastarasis buvo vyresnis už nukentėjusįjį. Taip pat paaiškino, kad P. M. jis buvo skolingas 200 Lt, todėl P. M. už skolą ir paėmė grandinėlę.

Nukentėjusioji N. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė, kad 2009-12-11 paskambinę policijos pareigūnai pranešė, kad iš sūnaus buvo atimta grandinėlė. Sūnus A. M. K. apie skolą jai nieko nepasakojo, tik pasakojo, kad iš matymo pažįstamas jaunuolis P. M. jam užlaužė ranką ir atėmė grandinėlę. Grandinėlės kaina 180 Lt, ji buvo pirkta tais pačiais metais. Grandinėlė grąžinta, jokių pretenzijų ji neturi.

Liudytoja V. N. parodė, kad 2009 m., žiemą, gruodžio mėn., du vaikinai kreipėsi į apsaugos darbuotojus, kad prie „Mambo picerijos“ esančių tualetų buvo atimta grandinėlė. Atvesti į monitorinę vaikinai apibūdino asmenį, atėmusį grandinėlę. Žiūrint per kameras, vaikinai nurodė grandinėlę atėmusį vaikiną. Buvo sulaikyti keli vaikinai. Iškvietus policiją, sulaikytieji buvo nuvesti į laikino sulaikymo patalpas. Liudytoja per kamerą pamatė, kaip P. M. iš bato išsitraukė grandinėlę. Įbėgusi į patalpą, liudytoja grandinėlę iš jo paėmė. P. M. iš pradžių aiškino, kad nukentėjusysis grandinėlę jam davė. Paklausus nukentėjusio, ar jis pats atidavė, jis pasakė, kad jam liepė grandinėlę nusiimti, patvirtino, kad grandinėlę iš jo atėmė. Vaikinai buvo išsigandę, pasimetę. Nukentėjusysis konkrečiai pasakė, kad iš jo atėmė grandinėlę ir buvo susistumdymas.

2009-12-11 UAB „Eurocash1“ pranešime nurodyta, kad 2010-12-11 PPC „Akropolis“ A.M. K. apsaugos darbuotojams pranešė, kad tualetuose, kurie yra netoli picerijos „Mambo pica“, P. M. nuo rankos jam nuplėšė sidabrinę grandinėlę. Sulaikius P. M., šis po kiek laiko, nematant apsaugos darbuotojams, grandinėlę išsitraukė iš bato (3 t., 34 b.l.).

Daiktų pateikimo metu T. S. pateikė 1 CD su vaizdo įrašu (protokolas, 3 t., 38 b.l.).

Peržiūrėjus vaizdo įrašą, užfiksuota, kaip P. M., sėdėdamas apsaugos posto kambaryje, iš bato kažką ištraukia ir tą daiktą iš jo paima įėjusi apsaugos darbuotoja (Apžiūros protokolas, 3 t., 40 b.l.).

Daiktų pateikimo metu N. K. pateikė sidabrinę grandinėlę (3 t.,41 b.l.), kurios apžiūra, požymiai (nustatyta, kad ji yra 15 cm ilgio) fiksuoti apžiūros protokole (3 t., 42-44 b.l.). Grandinėlė po apžiūros pakvitavimu grąžinta N. K. (3 t., 45 b.l.).

Nors kaltinamasis P. M. dalinai pripažino atlikęs jam inkriminuojamus veiksmus, jo kaltė, padarius BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, yra visiškai įrodyta. Nukentėjusysis A. M. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2009-12-11 PPC “Akropolis“ tualete, P. M. pareikalavo atiduoti ant rankos turimą grandinėlę, o, atsisakius tai padaryti, užlaužė nukentėjusiajam ranką ir grandinėlę nusegė. Kad prievarta iš nukentėjusiojo buvo atimta grandinėlė, patvirtino ir liudytojai - V. N. (apsaugos darbuotoja), nurodžiusi, kad į apsaugą kreipęsi išsigandę, pasimetę vaikinai nurodė, jog buvo atimta grandinėlė, o pats nukentėjusysis patvirtino, kad jam buvo liepta grandinėlę nusiimti ir atiduoti, kad buvo susistumdymas; N. K. (nukentėjusiojo mama) patvirtinusi, jog sūnus A. M. K. pasakojo, kad iš matymo pažįstamas jaunuolis P. M. jam užlaužė ranką ir atėmė grandinėlę. Liudytoja V. N. taip pat nurodė per stebėjimo kamerą pamačiusi, kaip P. M. iš bato išsitraukė grandinėlę, kuri liudytojos buvo nedelsiant iš kaltinamojo paimta (CD su vaizdo įrašu protokolas). Taigi, šiais įrodymais buvo nustatyta, kad kaltinamasis P. M., panaudodamas fizinę prievartą, atėmė grandinėlę iš nukentėjusiojo, kuris šios prievartos, sukeltos baimės pasėkoje kaltinamajam net nesipriešino, negynė savo nuosavybės. Nors kaltinamasis P. M. teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad nukentėjusysis leido, kad kaltinamasis jam grandinėlę nusegtų, visgi, suprato, kad tai nukentėjusysis padarė bijodamas P. M., tačiau, net ir remiantis kaltinamojo parodymais, matyti, kad kaltinamojo veiksmuose yra BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai (jei tikint nukentėjusiojo versija, šis tariamai savanoriškas daikto atidavimas buvo įtakotas kaltinamojo grubaus elgesio, amžiaus skirtumo - kaltinamasis buvo žymiai vyresnis, aplinkos - nukentėjusysis patalpoje su kaltinamuoju buvo vienas. Taigi nukentėjusysis buvo bauginančioje, keliančioje nerimą ir nesaugumo pojūtį situacijoje, kuri rodė netiesioginį kaltinamojo grasinimą panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, šiam pasipriešinus ir atsisakius vykdyti kaltinamojo reikalavimus).

Kita vertus, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis atidavė savo grandinėlę už skolą. Šią kaltinamojo versiją bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir nukentėjusysis, nurodęs, kad jis tikrai iš kaltinamojo buvo pasiskolinęs pinigų dviračiui, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, tyrėjui apie tai nesakė, nes bijojo apklausoje dalyvavusios mamos. Vienok, liudytoja N. K. parodė, kad sūnus jokio dviračio įsigijęs neturėjo. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, ir pats kaltinamasis šią versiją pateikė tik teisme. Todėl teismas laiko, kad ši kaltinamojo versija buvo sugalvota, siekiant pateisinti savo veiksmus bei palengvinti savo atsakomybę, kartu kažkokiu būdu įtakojant nukentėjusįjį (su kuriuo, kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis buvo neblogai pažįstamas) šią kaltinamojo versiją palaikyti. Taigi, teismas nesiremia šiais kaltinamojo, taip pat nukentėjusiojo šioje dalyje teisme duotais parodymais ir laiko, kad nukentėjusysis geriausiai ir teisingiausiai įvykio aplinkybes atsiminė iš karto po įvykio, ką jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.

Taigi, teismas laiko esant neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis P. M., panaudodamas prievartą, tokiu būdu neutralizavęs nukentėjusiojo norą pasipriešinti, ginti savo nuosavybę, pagrobė svetimą turtą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė, jog grobia nukentėjusiojo turtą, palaužęs nukentėjusiojo valią, numatė atitinkamus padarinius ir jų norėjo. Todėl kaltinamasis P. M. padarė nusikaltimą, teisingai kvalifikuotą pagal BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu kaltinamasis turėjo visas galimybes elgtis bei disponuoti pagal savo valią.

Liudytojas A. S. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2009-12-30 apie 15-15:30 val. vaikščiojant po PPC „Akropolis“, priėjo du nepažįstami vaikinai ir pasiūlė užsidirbti 10 Lt - merginai nunešti daiktą, nes nori ją nustebinti. Sutikus padėti, liudytojui su vaikinais nuėjus į ketvirtame aukšte esančią automobilių stovėjimo aikštelę, jie įsėdo į tamsios spalvos automobilį. Po maždaug dviejų minučių gale sėdėjęs vaikinas jam padavė cigarečių pakelį ir pasakė, kad mergina lauks prie boulingo. Beeinant netrukus juos sulaikė apsaugos darbuotojai bei perdavė policijos pareigūnams.

Daiktų pateikimo metu R. P. pateikė cigarečių pakelį „Kent“ su dvejomis suktinėmis, CD su vaizdo įrašu (3 t., 79, 80 b.l.).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota CD peržiūra (3 t., 81-86 b.l.): CD esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip trys jaunuoliai 16.03 val. prieina prie automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsėda į minėtą automobilį, jame prabūna apie 7 minutes bei iš automobilio išlipa ir nueina.

LP KTC specialisto išvadoje Nr. 140-(486)IS1-2337 nurodoma, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagų mišinių, kuriais užpildytos dvi savadarbės cigaretės, esančios cigarečių pakelyje su užrašu „Kent“, rastos pas A. S., yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė 0,189 g. Ant bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio, rasto pas P. M., vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) pėdsakai (3 t., 92-94 b.l.). Kanapės (ir jų dalys), cigarečių pakelis „Kent“, polietileniniai paketai saugomos Kauno AVPK Kauno m. Licenzijavimo skyriuje (3 t., 96 b.l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-05-04 ekspertizės akte Nr. 11-762(12) nurodoma, kad tirti pateiktose kanapėse yra psichotropinės medžiagos - ?-9-tetrahidrokanabinolio, kurio koncentracija yra 7,6 proc. Tirti pateiktos kanapės yra narkotinė medžiaga (4 t., b.l. 100-101).

Tokiu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu nustatyta, kad kaltinamasis P. M. įgytas narkotines medžiagas neteisėtai perdavė kitiems asmenims. Liudytojas A. S. patvirtino, kad ketvirtame aukšte esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje esančiame automobilyje gale sėdėjęs vaikinas (kaip nustatyta bylos duomenimis – P. M.) padavė jam cigarečių pakelį (kuriame, kaip buvo nustatyta buvo dvi suktinės su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis), kurį liudytojas turėjo perduoti turėjusiai prie boulingo laukti merginai. Specialisto išvada ir ekspertizės aktas patvirtino, kad suktinėse buvo narkotinės medžiagos. Nors kaltinamasis P. M. tvirtino, kad jis nupirko narkotines medžiagas kitam asmeniui, to asmens paprašytas, šie jo parodymai paneigti liudytojo A. S. parodymais, taip pat kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Tuo tarpu teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojo parodymais.

Tačiau bylos tyrimo metu nėra nustatyta aplinkybių, kokiu tiksliai metu, iš ko šias medžiagas kaltinamasis įgijo, kada, kokiu būdu jas laikė. Nustačius, kad kaltinamasis perdavė, taigi neteisėtai platino narkotines medžiagas, galima daryti tik prielaidą, kad jis tas pačias medžiagas buvo ir kažkokiu būdu įgijęs bei jas laikė ar kėsinosi perduoti kitiems asmenims, tačiau prielaidomis nei nuosprendis, nei tuo pačiu ir asmens kaltė negali būti grindžiami. BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti procesinį įrodinėjimą, o ne išvedamos iš kitų BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų veikų. Todėl teiginiai, kad P. M. įgijo bei laikė narkotines medžiagas šalintini jam iš kaltinimo.

Liudytoja O. D. L. parodė, kad ji buvo anūko globėja, kol jo tėvai buvo išvykę į užsienį. Dabar jie visi – ir anūkas, ir jo tėvai yra išvykę į užsienį ir nuo 2010 m. rugsėjo mėn. ji nebėra anūko globėja. Prisimena, kad buvo įvykis, kai iš jos anūko Ramybės parke buvo atimtas telefonas.

Liudytojas E. Š. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad galimai 2009-10-27 P. M. parašė sms pranešimą ir pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną. Susitikus su juo apie 18 val. prie PPC „Akropolis“, P. M. parodė bei vienai dienai davė pasinaudoti mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5130“, kuris kainavo 100 Lt. Liudytojas telefono nepirko, nes neleido tėtis. P. M. nieko neaiškino, iš kur jis tą telefoną turi.

Liudytojas T. V. parodė, kad yra dirbęs Centro PK Aleksoto PN tyrėju. Apklausiamus asmenis jis įspėja dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, leidžia išsipasakoti apie įvykį ar įvykiui reikšmingas aplinkybes, užduoda klausimus patikslinimui, viską surašo, po ko duoda perskaityti, susipažinti ir pasirašyti, ar teisingai surašyta. Būna, kad parašomos pastabos, tada jis arba taiso, arba perrašo, taip pat leidžiama patikslinimus prirašyti ranka. Šioje byloje prisimena, kad nukentėjusysis buvo nepilnametis, bendravo su iš matymo pažįstamais jaunuoliais, tarp jų kilo konfliktas. Vaikas apie įvykį pirmiausia pasipasakojo tėčiui, ir šis patvirtino nepilnamečio parodymus. Nepamena, ar buvo kilęs įtarimas, kad vaikas fantazuotų.

Daiktų pateikimo metu I. L. pateikė mobilaus ryšio telefono „Nokia 5130 Xpress Music“ dėžutę su telefono dokumentais (1 t., 20 b.l.), kurie apžiūrėti kaip daiktai turintys reikšmės bylai (1 t., 21-23 b.l.) ir pakvitavimu gražinti I. L. (1 t., 24 b.l.).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu T. L. atpažino K. K. kaip asmenį, kuris 2009-10-27 Ramybės parke kartu su asmeniu, pravarde „Šovinys“, sudavė kelis smūgius į pilvo sritį bei atėmė mobilaus ryšio telefoną (1 t., 25, 26 b.l.).

Nors kaltinamieji neprisipažino padarę jiems inkriminuojamus nusikaltimus, teismas laiko, kad jų kaltė yra visiškai įrodyta.

Nukentėjusysis T. L. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 15) parodė, kad, būnant Ramybės parke, jaunuoliai, pravarde „Šovinys“ (kaip nustatyta pagal bylos duomenis – P. J.) ir „Karka“ (kaip nustatyta pagal bylos duomenis K. K.) sudavė jam du smūgius kumščiais į pilvą, bei K. K. iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Grįžęs namo apie įvykį iškart papasakojo savo tėvui T. L., su kuriuo Centro mikrorajone sulaikė asmenį, buvusį įvykio vietoje, pažinojusį nukentėjusįjį užpuolusius asmenis. Taip pat nukentėjusysis, patvirtinęs savo anksčiau duotus parodymus, patikslino, kad minėti jaunuoliai jam sudavė po vieną smūgį, po ko K. K. ištraukė iš nukentėjusiojo kišenės telefoną (1 t., b.l. 18). Liudytojas T. L. – nukentėjusiojo T. L. tėvas - taip pat ikiteisminio tyrimo metu nurodė (1 t., b.l. 16-17), kad sūnus papasakojo, jog jam būnant Ramybės parke, du jaunuoliai jį negražiai išvadino, o vienas iš jų – „Karka (kaip nustatyta pagal bylos duomenis – K. K.) pagrobė sūnui priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Jis pats su sūnum nuvyko ieškoti užpuolikų ir sulaikė vieną asmenį, buvusį to įvykio vietoje.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas T. V. (byloje atlikęs tyrėjo pareigas), nurodė, kad jo apklausiami asmenys yra įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, liudytojas surašo jų parodymus, užduoda klausimus patikslinimui, apklausiamiems asmenims duoda susipažinti su protokolu, ar viskas teisingai surašyta, leidžia pareikšti pastabas bei duoda protokolą pasirašyti. Nepamena, ar buvo kilęs įtarimas, kad šioje byloje apklausinėjamas nukentėjęs vaikas fantazuotų.

Iš byloje surašytų nukentėjusiųjų T. L. (vaiko), T. L. (tėvo) parodymų matyti, kad jie buvo apklausiami tą pačią dieną po įvykio, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, protokolus minėti asmenys pasirašė, patvirtindami, kad juos perskaitė ir protokolai surašyti teisingai. Be to, nukentėjusysis T. L., patikslinant įvykio aplinkybes, buvo dar kartą apklaustas po keleto dienų po įvykio, ir nukentėjusysis dar kartą patvirtino jo pirmoje apklausoje nurodytas esmines įvykio aplinkybes. Taip pat nukentėjusysis asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu atpažino K. K. kaip asmenį, kartu su P. J. sudavusį smūgius nukentėjusiajam į pilvo sritį ir atėmusį mobilaus ryšio telefoną (1 t., 25, 26 b.l.).

Ir nors kaltinamasis P. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dėl šio įvykio apklaustas ikiteisminio tyrimo metu davė nelabai teisingus parodymus, kad jam taip sakyti, siekiant apkaltinti K. K. bei P. J., per pirmąją apklausą liepė pareigūnai, grasindami viskuo apkaltinti P. M., tačiau kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas pakartotinai – 2010-09-28 (2 t., b.l. 40), tačiau ir vėliau jis nurodė, kad patvirtina pirmos apklausos metu duotus parodymus bei daugiau kuo juos papildyti neturi bei 2011-03-31 vėl buvo apklaustas, ir šios apklausos metu vėlgi parodė, kad patvirtina abiejų ankstesnių apklausų metu duotus parodymus bei dar kartą nurodė tas pačias aplinkybes. Nors, pasak kaltinamojo, tokius jo parodymus sugalvojo pareigūnai, tačiau kaltinamasis dėl pareigūnų tariamos prievartos, grasinimų niekam nieko nesakė, skundų nerašė, apklausų metu sulaikytas ar suimtas nebuvo, vienodus parodymus davė viso, netrumpai užtrukusio ikiteisminio tyrimo laikotarpiu. Todėl teismas laiko, kad kaltinamojo P. M. visiškai skirtingi parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti siekiant tiek pačiam, tiek kitiems kaltinamiesiems padėti išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Tuo labiau, kad jau ikiteisminių apklausų metu kaltinamasis P. M. buvo nurodęs, kad po kelių dienų po įvykio sutiktas P. J. prašė kaltinamojo bei kito asmens nueiti į policiją bei pameluoti, kad nei P. J., nei K. K. prie T. L. nelindo ir jam nieko nedarė, kad T. L. viską išsigalvoja. Taigi teismas remiasi kaltinamojo P. M. parodymais ikiteisminio bylos tyrimo metu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.