- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- N1-836-926/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-01028-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Kaltinamasis
- N. P., Š. R., E. S.
- Advokatai
- Ruslanas Mazurovas, Jurgita Mačiulskienė
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, kaltinamajam N. P., jo gynėjai advokatei Jurgitai Mačiulskienei, kaltinamajam Š. R., jo gynėjui advokatui Vytautui G., kaltinamajam E. S., jo gynėjui advokatui Ruslan Mazurov, neviešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, 11 kl. išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) mokyklos 12 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d.,
Š. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą ten pat, teistas: 1) 2013-03-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus moksleivių atostogų metu, atostogaujant su tėvais ar artimaisiais giminaičiais – seneliais, suderinus su Probacijos tarnybos atstovu, tęsti mokslą ir per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2013-11-18 Kauno apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto; 2) 2015-02-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 24 str. 5 d., 178 str. 2 d. (2 veikos), 24 str. 5 d., 180 str. 1 d. (2 veikos), 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo (nuosprendis neįsiteisėjęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.
E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, 10 kl. išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. P. 2014-08-07 apie 22 val., viešoje vietoje – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, aplinkinių akivaizdoje iš chuliganiškų paskatų niokojant ir apgadinant svetimą, nukentėjusiajai D. P. priklausantį turtą – automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: dešine alkūne trenkė į galinį „VW GOLF“ automobilio stiklą, ko pasėkoje stiklas sudužo, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai D. P. 100 litų (28,96 eurų) turtinę žalą.
Š. R. ir E. S. 2014-08-07 apie 22 val., viešoje vietoje – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: Š. R., pribėgęs prie nukentėjusiosios L. J., aplinkinių akivaizdoje ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, o po to vieną kartą spyrė nukentėjusiajai L. J. į nugaros sritį, ko pasėkoje L. J. suklupo, tuo metu E. S. sudavė suklupusiai nukentėjusiajai L. J. vieną smūgį kumščiu į kairę akį, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą kaktos – kairės akies viršutinio voko srityje, po to E. S. pribėgo prie nepilnametės nukentėjusiosios G. S. ir, demonstruodamas nepilnametei nukentėjusiajai G. S. kumštį, grasino jai suduoti kumščiu į galvą, jei ši nenustos šaukti.
K. N. P. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad 2014-08-07 apie 22 val. su draugais Š. R. ir E. S. vartojo alkoholį, po to nuvažiavo iki parduotuvės, kur viskas ir įvyko. Jis pats išgėrė apie 6 butelius alaus. Dėl girtumo tiksliai įvykio aplinkybių nepamena. Prisimena tik tai, kad sėdėjo ant mašinos kapoto, išdaužė langą, po to atvažiavo policija ir jį išvežė. Buvo susitikęs su nukentėjusiąja, jos atsiprašė, žalą atlygino. Neprisimena, ką Š. R. ir E. S. tuo metu darė. Lyg ir buvo tuo metu kažkokios merginos, bet jis tik Vytautę žino. Automobilis, ant kurio jis sėdėjo, buvo VW Golf, sidabrinės spalvos. Jam nebuvo žinoma, kam tas automobilis priklausė. Tikrai neatsimena priežasties, kodėl sėdėjo ant to automobilio. Viskas vyko 22 val., daugiabučio namo kieme. Blaivus tikrai taip nebūtų pasielgęs. Priežasties stiklui išdaužti tikrai nebuvo, kaltas alkoholis. Supranta, kad toks jo elgesys yra nepriimtinas kitiems žmonėms, tačiau to tikrai nesiekė.
K. Š. R. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių, nes viskas vyko jau senai. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad pripažįsta, kad spyrė L. J. vieną kartą į nugaros sritį ir plūdo ją necenzūriniais žodžiais. Po to su nukentėjusiąja daugiau nekalbėjo. Galbūt smurtą iššaukė jo išgertas alkoholis, gal buvo priežastis, kad buvo susipykęs su V., gal norėjo pakalbėti kažką su L.. Nemano, kad blaivus taip būtų daręs. Negali pasakyti, ar kas nors tuo metu sudavė L. J. į veidą. Jis tiesiog spyrė, ji nubėgo toliau, o jis nuėjo. Ką tuo metu darė E. S., jis nematė.
Kaltinamasis E. S. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad 2014-08-07 susitiko su N. ir Š., šnekėjosi, gėrė alkoholį. Važiuodami iki Kauno marių, sustojo prie (duomenys neskelbtini) bendrabučio. Tuo metu jis jautėsi tikrai neblaivus. Kad trenkė merginai, prisipažįsta, nors dėl girtumo tiksliai nepamena, kad grasino mažametei mergaitei, tikrai neprisimena ir negali pasakyti, ar taip galėjo būti. Ką darė Š. R. jis nematė. Po įvykio bandė atsiprašyti merginų, bet jos nesileido į kalbas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų prisipažinimų, jų kaltė įrodyta:
K. Š. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., perskaitytais teisiamojo posėdžio metu. Jis nurodė, kad E. S. ir N. P. yra jo buvę draugai, gal daugiau pažįstami. Su jais kartu 2014 metais leisdavo laiką. Jo buvusi mergina yra V. Ž.. Su V. išsiskyrė iki 2014-08-07 įvykio. Kol draugavo su V., jis jos nemušė, jie sutardavo gerai, o išsiskyrė todėl, kad atsibodo vienas kitam, nesutapo charakteriai. Jis pažįsta V. sesę L. J.. Su ja jis yra bendravęs, kol draugavo su V.. Iki 2014-08-07 įvykio su L. jis nebuvo konfliktavęs, su ja sutarė gražiai, nesipyko. G. S. nepažįsta. 2014-08-07 vakare, tikslios valandos neprisimena, jis buvo kartu su N. P. ir E. S.. Kadangi ankščiau lankydavosi (duomenys neskelbtini) name, tai kartu su vaikinais nuvyko prie šio namo. To vakaro metu jis gėrė alų, daugiau nieko nevartojo. Būdamas prie (duomenys neskelbtini) namo, prie laiptinės, pamatė, kad į šį namą ateina V. sesuo L. su jam nepažįstama mergina, apie 14-15 metų amžiaus. Jis neprisimena, kuris pirmas kuriam ką pasakė, tačiau jis su L. sukonfliktavo. Gali būti, kad dėl V.. Po to jis priėjo prie L., kuri stovėjo ant laiptų prie įėjimo, ir spyrė jai dešine koja vieną kartą į nugarą, o tiksliau į kairį šoną. Kiek prisimena ir kiek matė, po šio smūgio L. nesuklupo. Konflikto metu kokiais žodžiais jis išplūdo L., neprisimena. Ar tuo metu, kai jis spyrė L., šalia stovėjo mergina, jis neprisimena. Ką tuo metu veikė E. ir N., jis nežino, nematė. Kad įvykio metu E. būtų mušęs L., jis to nematė. Jo pravardė yra ,, (duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l.17-18).
Liudytojo G. P. parodymais. Jis nurodė, kad kaltinamasis N. P. yra jo sūnus. Sūnus jam sakė, kad draugams susipykus, išdaužė langą. Dalyvavo tuo metu, kai sūnus nuvyko pas nuekinėjusiąją. Buvo susitikę su nukentėjusiosios sūnumi, atlygino žalą ir susitaikė, sūnus atsiprašė. Namuose sūnus ramus, nedažnai vartoja alkoholį.
L. R. P. parodymais. Ji nurodė, kad kaltinamasis N. P. yra jos sūnus. Kalbėjosi su sūnumi, žino, kad žala yra atlyginta. Šeimoje sūnus yra tvarkingas, ji nėra mačiusi, kad sūnus vartotų alkoholį.
L. M. K. parodymais. Jis nurodė, kad dirbant buvo gautas pranešimas, jog ties (duomenys neskelbtini) namu ar tai mušama moteris, ar tai vyksta muštynės. Vykstant į įvykio vietą pamatė, kad per kelią bėga jaunuolis. Jis minėtą jaunuolį bandė sulaikyti, bet šis pasipriešino. Sulaikius pilietį, su juo nuėjo į įvykio vietą. Ten paaiškėjo, kad išdaužtas automobilio langas ir dar buvo dvi merginos, kurios buvo iškeiktos necenzūriniais žodžiais. Teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu.
L. M. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., perskaitytais teisiamojo posėdžio metu. Jis nurodė, kad 2014-08-07 apie 22 val. 35 min., dirbant kartu su Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 4-to būrio patruliu A. U., iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiu gyvenamuoju namu, yra mušama moteris. Nuvykę į įvykio vietą pamatė, kaip vienas vaikinas, akivaizdžiai matydamas, kad jie atvyko, bėga per (duomenys neskelbtini) namo. Išlipę iš automobilio, liepė vaikinui sustoti, bet pastarasis bėgo toliau. Tuomet jis jaunuolį ėmė vytis bėgdamas paskui, o A. U. vijosi automobiliu. Jis jaunuolį sulaikė maždaug 200 metrų atstumu nuo įvykio vietos. Sulaikomas jaunuolis aktyviais veiksmais jiems priešinosi, bandė ištrūkti, muistėsi, šaukė, kad paleistų, todėl buvo panaudoti koviniai savigynos veiksmai. Kartu su sulaikytu vaikinu nuvykus prie nukentėjusių asmenų, juos pasitiko L. J., V. Ž. ir G. Š.. Jos paaiškino, kad sulaikytas vaikinas yra vienas iš tų, kuris kartu su dviem asmenimis mušė L. J.. Taip pat jos paaiškino, kad sulaikytas jaunuolis išdaužė (duomenys neskelbtini) namo kieme stovėjusio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklą. Kadangi L. J. buvo įvykio metu sužalota, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri L. J. išvežė į KMUK. Kitos pilietės nenukentėjo. Sulaikytas jaunuolis buvo pristatytas į Dainavos P. K. jaunuolis pasivadino N. P.. Alkotesterio pagalba buvo nustatyta, jog jaunuolis yra neblaivus, todėl buvo patalpintas į Kauno apskrities VPK areštinę. Dėl įvykio N. P. jiems nieko neaiškino, tik pasakė, kad nieko nemušė, o tik išmušė automobilio stiklą (1 t., b. l. 64).
L. V. Ž. parodymais. Ji nurodė, kad jos sesuo yra L. J.. Ji, jos sesuo L. J. ir G. S. ėjo link bendrabučio „(duomenys neskelbtini)“. Eidamos pamatė tris neblaivius vaikinus. Ji atpažino Š., savo buvusį vaikiną, todėl toliau nebėjo, o sesei liepė einant nuolat kalbėti su ja telefonu, kad ji žinotų kas vyksta. Telefonu sesuo patvirtino, kad tai tikrai Š. su dviem draugais. Jai lipant laiptais, sesuo su ja nebekalbėjo, ji tik girdėjo seserį sakančią: „nemušk, prašau, už ką, kodėl“. Ji padėjo ragelį, užbėgo į viršų ir iškvietė policiją, po to kartu su tėvais nuvažiavo iki to bendrabučio. Š. su E. nerado, matė tik N.. Ji N. paklausė, ką padarė sesei, šis atsakė, kad sesei nieko nedarė. Kai ji draugavo su Š., buvo jo mušama. Po viso įvykio paklausė sesės, kodėl Š. ją primušė, tai sesė pasakė, kad su Š. susirašinėjo „Facebook“, jis prašė sesers, kad pastaroji ją atvestų pasikalbėti. Sesuo pasakojo, kad Š. spyrė jai į nugarą, o E. jai trenkė kumščiu į akį. G. jai sakė, kad E. buvo pribėgęs prie pastarosios ir klausė: „Tu irgi nori gauti?“ Merginos po šio įvykio buvo apsiverkusios, sesei buvo pamėlynavusi akis, susiėmusi už šono, G. verkė, po to mėnesį laiko gėrė valerijoną. E. grasino G.. Iki šio įvykio ji pažinojo N. ir E.. Kai pamatė grupę jaunuolių, atpažino, kad ten buvo N. ir E.. Jos sesuo iki šio įvykio pažinojo Š., o E. ir N. nepažinojo. Sesuo L. J. po šio įvykio porą savaičių gydėsi nugarą, akis jai greičiau sugijo nei nugara. Sesuo šiuo metu yra Airijoje, ji žino apie posėdžius, bet negali dalyvauti, nes ten gyvena ir nežada grįžti. Ji kalbėjosi su L. J. telefonu, ši nurodė, kad E. S. atleidžia, o Š. R. – ne.
Liudytojos G. Š. parodymais. Ji nurodė, kad buvo vakaras, kai dukra L. J. paskambino ir paprašė pagalbos, nes ją užpuolė Š. su dviem draugais. Ji su vyru sėdo į mašiną, nuvažiavo iki bendrabučio, ten nieko neberado, bet, pasisukusi į kitą kelio pusę, pamatė bėgantį žmogų. Tuo metu privažiavo pareigūnai, ji parodė į kurią pusę nubėgo vaikinas ir šie jį nusivijo. Po to tą vaikiną atsivežė iki įvykio vietos. Jis buvo kruvinas, jo rankos buvo kruvinos. Ji vaikino paklausė, ar jis jos dukrą taip sumušė, bet jis pasakė, kad nemušė. Tuo metu atėjo automobilio savininkas, nes vaikinai išdaužė automobilio stiklą. Policija iškvietė greitąją, apžiūrėjo jos dukrą ir išsivežė. D. L. sakė, kad Š. ją mušė ir dar vienas kažkuris draugas jai trenkė. L. gydėsi gal savaitę. Jai virš antakio buvo guzas, buvo išsigandusi. Ji pati Š. pažinojo. Š. visą laiką mušdavo jos dukrą V.. Mano, kad Š. iš keršto sumušė L., negalėdamas pasiekti V.. E. ji nepažįsta. Jos dukra L. dabar yra Airijoje, laukiasi, turi gimdyti rugpjūčio gale – rugsėjo pradžioje, neplanuoja grįžti, nes blogai jaučiasi. L. nenori gauti jokių pinigų, neketina reikšti jokių turtinių pretenzijų nei dabar, nei ateityje.
Liudytojos J. S. parodymais. Ji nurodė, kad apie patį įvykį žino tik iš tyrėjų. Sūnus pasakojo, kad jis nieko nedarė, buvo išgėręs alaus, o „(duomenys neskelbtini)“ mosikavosi. Ką pats darė, sūnus nesakė. Su sūnumi ji sutaria gerai, bendrauja. Sūnui yra 19 m. Jos sūnus klauso. Per mėnesį ji uždirba 492 Eur. E. nebuvo pabėgęs į Vokietiją, jis tik buvo išvažiavęs, nes vairavo mašiną, o po to grįžo atgal.
Liudytojos nukentėjusiosios L. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui ir, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d., perskaitytais teisiamojo posėdžio metu. Ji nurodė, kad tą kartą iš savo mamos ėjo su savo sese V. ir G. S.. Ties pėsčiųjų perėja V. pamatė Š. R. ir pasakė, kad toliau neis, nes bijojo, kad Š. gali ją primušti. Toliau ji nuėjo kartu su G.. Matė, kad prie laiptinės stovėjo Š. R., E. ir N.. S. Š. R., nieko nesakęs, spyrė jai į nugarą, o E. davė kumščiu į akį. Po to E. pribėgo prie G. S. ir grasino šiai suduoti kumščiu. Š. ją koneveikė necenzūriniais žodžiais. N. ten buvo, bet nieko nedarė, o tik stovėjo ir žiūrėjo, ką darė Š. ir E.. Ji matė, kad N. spyrė į tamsios mašinos padangas. Š. užsipuolė ją dėl sesės. Š. keršija jai už tai, kad ji nesuorganizuoja susitikimo su sese V.. V. bijo Š., kad ją primuš arba užmuš, Š. anksčiau mušė V.. Po šito įvykio iki šiol negali ramiai miegoti, jaučia nerimą, baimę. Įvykio metu visi trys vaikinai buvo išgėrę ar girti, nes nuo jų sklido kvapas. Įvykis įvyko 2014-08-07, apie 22 val., (duomenys neskelbtini) namo. Savo teisėmis neketina pasinaudoti dėl žalos atlyginimo, nes išvyksta į Airiją, kur pastaruosius 2 metus nuolat gyvena. Atvykti daugiau neketina. Prašo vadovautis jos parodymais duotais šioje apklausoje, o taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kadangi negalės atvykti į teismo posėdžius. Turtinių pretenzijų nereiškia ir ateityje nereikš (1 t., b. l. 24-25).
Liudytojos nukentėjusiosios G. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d., perskaitytais teisiamojo posėdžio metu. Ji nurodė, kad L. J. yra jos sesers draugė. L. gyvena užsienyje, Airijoje, tačiau 2014 m. vasarą buvo grįžusi į Kauną. Žino, kad L. turi sesę V.. 2014-08-07 vakare, maždaug apie 22 val., ji, L. ir V. ėjo į jos namus. Joms perėjus Draugystės gatvę, prie autobusų stotelės, V. sustojo ir pasakė, kad daugiau su jomis neis. Prisimena, kad L. su V. kalbėjo telefonu, tačiau apie ką jos kalbėjo, ji negirdėjo. Jai su L. priėjus prie jos namo, prie įėjimo į laiptinę, pamatė vaikinų grupelę. Jų buvo apie šešis. Iš vaikinų ji pažinojo tik vieną – V. buvusį vaikiną, pravarde „N.“. Kitų vaikinų ji nepažinojo, matė juos pirmą kartą. P. L. priėjęs „N.“ pasakė, kad „atkeršys, nes paožino jį“, vadino L. necenzūriniais žodžiais. Po to „N.“ L. įspyrė du kartus į stuburą. Tada priėjo kitas vaikinas ir L. kumščiu trenkė vieną kartą į kairę akį. Ji išsigandusi pradėjo šaukti, kad vaikinai baigtų mušti L.. L. „N.“ sakė, kad jam nieko blogo nepadarė. Tada „N.“ pasakė: „viskas, nustojam mušti, paleidžiam jas“. Jai nepažįstamas vaikinas, kuris su „N.“ mušė L., priėjęs prie jos liepė nustoti šaukti, ir pasakė „nori ir tu gauti į galvą“. Vaikinas jos nesumušė, tik pasakė šiuos žodžius. Po to visi vaikinai išsilakstė į skirtingas puses. Tada į kiemą atvyko L. tėvai su V., policija ir greitoji medicinos pagalba. K. L. buvo sumušta, ją gydytojai išvežė į Klinikas. Kai atvyko policija, ji matė, kad policininkai vieną iš vaikinų sugavo, tai nebuvo nei „Naitas“, nei kartu su „N.“ L. mušęs vaikinas. Po įvykio iš kaimynų išgirdo, kad įvykio metu, kai „N.“ su draugu sumušė L., kažkuris iš vaikinų išdaužė kieme stovėjusio automobilio stiklą, tačiau ji to nematė. Jos asmeniškai įvykio metu nei vienas iš vaikinų nesumušė, ji nepatyrė jokių sužalojimų, tik labai išsigando. Po šio įvykio, apie mėnesį laiko, jai buvo baisu išeiti į lauką, bijojo sutikti „N.“ ar kitą vaikiną, kuris mušė L.. Dėl šio įvykio ji nukentėjo, nes labai išsigando, negalėjo ramiai miegoti, bijojo išeiti į lauką (1 t., b. l. 41-42).
Šie liudytojos G. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui, yra reikšmingi tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste, tačiau savarankiškos įrodomosios galios neturi.
Protokolu – pareiškimu, kuriame L. J. nurodo, kad 2014-08-07 apie 22 val. ji išėjo iš savo mamos G. Š., adresu (duomenys neskelbtini). Ėjo link bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini). Paprašė, kad sesuo V. Ž. ją palydėtų. Ties namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), V. pastebėjo ateinantį savo buvusį draugą Š. R., kartu su juo buvo dar du vaikinai. Vienas jų – E. S., o trečią žino tik pravarde „N.“. Kadangi jos sesuo nenorėjo susitikti su Š., sesuo nuėjo atgal link namų. Ji, eidama link namo, telefonu paskambino sesei pasakyti, kad tai tikrai Š. ir pamatė jį atbėgantį link jos. Š. pribėgęs spyrė jai į nugarą, ji susilenkė ir tuo metu pribėgęs E. S. kumščiu sudavė vieną kartą į kairę akį. Abu buvo neblaivūs, trečias vaikinas taip pat. Ji nubėgo į namus ir matė pro langą, kaip tas trečiasis vaikinas pradėjo spardyti stovėjusio automobilio padangas. Atvykę policijos pareigūnai šį vaikiną sulaikė. Kad jis būtų išdaužęs automobilio stiklą, ji nematė (1 t., b. l. 1).
Tarnybiniai pranešimais, kuriuose patrulis M. K. ir A. U. nurodo, kad 2014-08-07, apie 22 val. 35 min., buvo gautas iš Kauno AVPK OVS pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) namu yra mušama moteris. Jiems privažiavus prie minėto namo, pamatė, kaip vienas vaikinas juos akivaizdžiai matydamas, nuo jų bėga per gatvę. Jiems išlipus iš tarnybinio automobilio buvo garsiai pareikšta, bėgančio piliečio atžvilgiu žodis „stok policija“, bet pilietis toliau bėgo, nevykdydamas policijos teisėtų reikalavimų sustoti. Tada šį pilietį pasivijo ir sulaikė dviejų šimtų metrų atstumu nuo įvykio vietos. Pilietis sulaikymo metu aktyviais veiksmais priešinosi, todėl buvo panaudoti koviniai savigynos veiksmai, tai yra užlaužtos rankos bei panaudota spec. priemonė – antrankiai. Nuvykus prie nukentėjusių asmenų, juos pasitiko merginos: L. J., G. Š., V. Ž., kurios paaiškino, kad sulaikytasis pilietis yra tas pats asmuo, kuris buvo su kitais dvejais asmenimis kartu, kai į galvos sritį rankomis buvo mušama L. J.. Taip pat sulaikytasis asmuo išdaužė automobilio Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklą. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitojo medicinos brigada, kuri L. J. išsivežė į Kauno medicinos universiteto ligoninės Kauno klinikas. Minėtą pilietį sulaikė ir pristatė į Dainavos P. P. prisistatė, kaip N. P. (1 t., b. l. 10-11).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo. Apžiūrėtas automobilis ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus nustatyta, kad automobilio galinis langas yra išdaužtas, ant žemės ir salone matyti prikritusių stiklo šukių (1 t.,b. l. 13-16).
VĮ ,,Regitra“ duomenimis, kuriuose nurodyta, kad automobilis ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. P. (1 t., b. l. 37).
D. P. apklausos protokolu, kuriame ji nurodo, kad turtinė žala dėl išdaužto automobilio stiklo jai pilnai atlyginta, pretenzijų niekam neturi (1 t., b. l. 34).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad L. J. padaryta poodinė kraujosruva kaktos – kairės akies viršutinio voko srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja, ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2014-08-07 (1 t., b. l. 29).
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Teismų praktikoje baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, niokojamas svetimas turtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.
Byloje nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamųjų nusikalstami veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – gyvenamojo namo kieme, kur buvo kitų asmenų. Tai patvirtina liudytojų M. K., V. Ž., nukentėjusiųjų L. J., G. S. parodymai. Tiek N. P. svetimo automobilio niokojimas, tiek Š. R. ir E. S. smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją L. J., bei E. S. grasinimas panaudoti fizinį smurtą G. S. atžvilgiu, buvo padaryti dėl menkavertės priežasties, iš chuliganiškų paskatų. Pažymėtina, kad fizinio smurto vartojimas ir turto niokojimas viešoje vietoje be aiškios ir pateisinamos priežasties, matant kitiems asmenims, neabejotinai yra įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nes jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais pripažintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės, taip elgdamasis asmuo priešpastato save visuotinai priimtoms moralės ir dorovės normoms. Taigi, kaltinamieji tokiu savo įžūliu elgesiu šiurkščiai pažeidė visuomenėje nusistovėjusias normalaus bendravimo taisykles, prieš kitus asmenis demonstravo jėgą, kas vertinama kaip nepagarba aplinkiniams ir visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymu. Taigi, įvertinus įvykio vietą, chuliganiškas kaltinamųjų veiksmų paskatas, veiksmų pobūdį ir intensyvumą, nukentėjusiųjų reakciją, kitas aplinkybes, darytina išvada, kad tokie kaltinamųjų N. P., Š. R. ir E. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
Apsvaigimas nuo alkoholio kaip vartojusio alkoholį asmens būsena nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes Baudžiamojo proceso kodekse nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik pagal alkoholio kiekio matuoklio rodmenis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012 ir kt.). Kaltinamieji neneigia įvykio vakarą vartoję alkoholį, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl girtumo negali tiksliai prisiminti visų įvykio aplinkybių, blaivūs taip nebūtų pasielgę. Tai, kad N. P. buvo neblaivus, patvirtina ir pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas, kuriame nurodyta, kad N. P. 2014-08-07 22.40 val. nustatytas 1,35 prom. girtumas (1 t., b. l. 83). Liudytoja L. J. nurodė, kad nuo kaltinamųjų sklido alkoholio kvapas, jų būseną apibūdino kaip „ išgėrusių ar girtų“ (1 t., b. l. 24-25). Taigi, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog įvykio metu N. P., Š. R. ir E. S. buvo apsvaigę nuo alkoholio. Todėl nemotyvuotą, agresyvų, kaltinamųjų elgesį negalima paaiškinti niekuo kitu, kaip tik alkoholio įtaka padarant viešosios tvarkos pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad N. P., Š. R. ir E. S. atsakomybę sunkina tai, kad veiką jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Remiantis nukentėjusiųjų L. J. ir G. S., liudytojos V. Ž., kaltinamųjų Š. R. ir E. S. parodymais, nustatyta, kad po to, kai Š. R. ir E. S. pamatė L. J. ir G. S., abu kartu puolė prie merginų. Š. R. spyrė L. J., o E. S. smogė kumščiu nukentėjusiajai į veidą, po to pagrasino G. S.. Tai reiškia, kad Š. R. ir E. S. veikė sutartinai kaip bendrininkai ir suprato, jog bendrais tyčiniais veiksmais sukelia nukentėjusiosioms labai stiprų baimės jausmą ir sukelia emocinį stresą, smurtaudami prieš L. J. sukelia jai fizinį skausmą, numatė, kad dėl to jų atliktų veiksmų gali būti sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata ir to norėjo, abu kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, todėl buvo padaryto nusikaltimo bendrininkai – nusikaltimo vykdytojai, Š. R. ir E. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamieji N. P., Š. R. ir E. S. pripažino esmines jiems inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes, prisipažino padarę nusikalstamą veiką, neigiamai vertino savo poelgį, krimtosi dėl padarytų veiksmų, todėl BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, teismas pripažįsta kaltinamųjų N. P., Š. R. ir E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamieji N. P. ir E. S. savo noru pilnai atlygino padarytą žalą, todėl BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta aplinkybė pripažintina, kaip jų atsakomybę lengvinanti.
Dėl bausmės
Kaltinamasis N. P. yra neteistas (1 t., b. l. 93), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 92), padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, VšĮ Kauno Šančių poliklinikos psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitoje neužregistruotas (1 t., b. l. 89), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 91), nedirbantis (1 t., b. l. 95), Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šančių seniūnijos seniūnas nurodo, kad N. P. auga pilnoje šeimoje, tėvas G. P. neįgalus, bet dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, mama R. P. išrinkta Šlaito seniūnaitijos seniūnaite, dirba. Jos pačios teigimu, tėvai randa su sūnumi bendrą kalbą, sūnus teigia tą patį, neigiamos informacijos seniūnija neturi (1 t., b. l. 98), (duomenys neskelbtini) mokyklos – daugiafunkcinio centro charakteristikoje nurodoma, kad N. P. mokėsi patenkinamai, juo rūpinosi tėvai, lankėsi mokykloje, domėjosi jo elgesiu bei mokymosi (1 t., b. l. 102), Kauno Šančių vidurinės mokyklos charakteristikoje nurodoma, kad tėvai rūpinasi sūnumi. N. P. mokosi silpnai, nerodo didesnės motyvacijos tobulėti, siekti žinių, prastai lanko pamokas, su klasės draugais sutaria gerai, su mokytojais nekonfliktuoja, užklasinėje veikloje pasyvus (1 t., b. l. 105).
Pažymėtina, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis N. P. nesunkų nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, pilnai atlygino padarytą žalą, jį prižiūri ir auklėja tėvai, kurie stengiasi jam padėti spręsti problemas, kad jis elgtųsi tinkamai, lankytų mokyklą. Be to, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis N. P. teismui paaiškino, kad savo veiksmus vertina labai blogai, gailisi, padarė išvadas, todėl, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog N. P. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog yra visos BK 93 str. numatytos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąjį N. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 str. 2 d. nuostatomis, kaltinamajam N. P. skirtinos dvi auklėjamojo poveikio priemonės: nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai ir elgesio apribojimas. Teismo nuomone jam skirtos aukščiau paminėtos auklėjamojo poveikio priemonės turėtų padėti pakeisti N. P. gyvenimo būdą bei padėti pašalinti jo neteisėto elgesio priežastis.
K. Š. R., teistumui neišnykus, padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas. Jis, būdamas nepilnametis, buvo teistas vieną kartą, šiuo metu jo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris yra neįsiteisėjęs (1 t. b. l. 140-150, 2 t., b. l. 1-3), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 137-139), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b. l. 134), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 136), nedirbantis (2 t., b. l. 6), yra jo atsakomybę dvi sunkinančios aplinkybės ir viena lengvinanti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam Š. R. skirtina, teismo nuomone, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį bei padėsianti sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – areštas.
Kadangi 2015-02-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, paskirta bausmė su šiuo nuosprendžiu nebendrintina.
Kaltinamasis E. S. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas. Jis neteistas (2 t., b. l. 36), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 35), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., b. l. 32), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b. l. 34), nedirbantis (2 t., b. l. 37).
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas J. S. prašymas (2 t., b. l. 130) perduoti jai kaltinamąjį E. S. jos atsakomybei pagal laidavimą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas gali asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, kai yra visų šio straipsnio 2 d. nurodytų sąlygų visuma, t. y. kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, kai ji buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
E. S. pirmą kartą padarė nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, atlygino padarytą žalą (3 t., b. l. 3).Lietuvos Respublikos BK 40 str. 3 d. numatyta, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. J. S. yra kaltinamojo mama, ji neteista (2 t., b. l. 131), dirbanti (2 t., b. l. 132), darbovietės charakterizuojama, kaip kruopšti, draugiška, atsakinga darbuotoja, kuri stengiasi išspręsti problemą visom pusėm priimtinu būdu (2 t., b. l. 133), kaip pati nurodė teisiamojo posėdžio metu, jos artimi santykiai su sūnumi, todėl darytina išvada, kad J. S. gali paveikti kaltinamąjį, kad jis ateityje nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog yra visos BK 40 str. numatytos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąjį E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. nuostatomis, kaltinamajam E. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.
Dėl civilinio ieškinio
Šioje byloje yra pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys Š. R. ir E. S. 34,02 Eur, kadangi nukentėjusiajai L. J. LSMU ligoninėje Kauno klinikose 2014-08-07 buvo suteiktos ambulatorinės radiologo konsultacijos, 2014-08-08 konsultuota vidaus ligų gydytojo. Už L. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų kaina 34,02 Eur.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. S. teismui pateikė mokėjimo nurodymą (3 t., b. l. 3), patvirtinantį, kad padaryta žala buvo atlyginta pilnai. Atsižvelgiant į tai, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.
Dėl antrinės pagalbos išlaidų
Teismui Kauno Valstybinė garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas, kuriose prašo priteisti iš kaltinamųjų Š. R. 131,20 Eur (3 t., b. l. 27) ir N. P. 180,54 Eur (2 t., b. l. 148). Pažymose nurodoma, kad kaltinamajam Š. R. buvo suteikta garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro advokato užmokestis: advokato atstovavimas ikiteisminiame tyrime 50,14 Eur, advokato atstovavimas pirmosios instancijos teisme 81,06 Eur. K. N. P. buvo suteikta garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro advokato užmokestis: advokato atstovavimas ikiteisminiame tyrime 92,64 Eur, advokato atstovavimas pirmosios instancijos teisme 86,85 Eur, kitos su antrine pagalba susijusios išlaidos 1,05 Eur, viso 180,54 Eur.
Š. R. nedirbantis, jokio turto neturintis, šiuo metu yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, nuteistas laisvės atėmimo bausme nuosprendžiu, kuris yra neįsiteisėjęs. N. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo nepilnametis, procesiniuose veiksmuose gynėjo dalyvavimas buvo privalomas, teisminio nagrinėjimo metu jis buvo sulaukęs pilnametystės, tačiau yra moksleivis, jį pilnai išlaiko tėvai, jokio turto neturi. Atsižvelgiant į išdėstytą, šios išlaidos kaltinamiesiems nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., 4 d.,
nusprendžia:
N. P., vadovaujantis BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 85 str. 1 d., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., skirti auklėjamojo poveikio priemones – 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.
Š. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmę atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Š. R. sulaikymo dienos bausmės atlikimui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
E. S., vadovaujantis BK 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. ir perduoti J. S. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str., skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse bei nevalstybinėse organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.
Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paskelbus nuosprendį – panaikinti.
E. S. Lietuvos Respublikos pasą, esantį byloje, grąžinti E. S..
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
Nepriteisti iš Š. R. ir N. P. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.