- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-20
- Bylos Nr.
- A-717-602/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02185-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. KS-47 „Dėl A. A.“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pripažinta, jog pareiškėjas, kaip Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (toliau – ir Teatras) Renginių organizavimo skyriaus vadovas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 10 dalies nuostatas.
2. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nėra vienas iš asmenų, nurodytų Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, kuriems pagal Įstatymą privaloma teikti privačių interesų deklaracijas. Pareiškėjas sutiko, kad Teatras yra biudžetinė įstaiga, ir tai atitinka vieną iš Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų požymių, tačiau nesutiko, kad jis turi administravimo įgaliojimus. Pareiškėjas pagal pareiginę instrukciją yra atsakingas už organizacinio pobūdžio veiklos organizavimą ir kontrolę vykdant kitų atsakingų asmenų priimtus sprendimus, tačiau ne už sprendimų, kuriuos būtų galima laikyti „administravimo įgaliojimais“ Įstatymo kontekste, priėmimą. Įstatymų leidėjas nustatė pareigą deklaruoti privačius interesus ne visiems darbuotojams, kurie ką nors valdo ar tvarko, o tik tiems, kurių veikla gali būti siejama su Teatro, kaip biudžetinės įstaigos, sprendimų priėmimu. Sprendimai turi būti priimami ne dėl bet kokių ūkinių klausimų, o susiję su Teatro veikla tenkinant viešąjį interesą.
3. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija, priimdama Sprendimą, apsiribojo tik pareiginėje instrukcijoje nurodytų kai kurių funkcijų išvardinimu, tačiau nesiaiškino, ar pareiškėjas atlieka funkcijas, turinčias reikšmės viešajam interesui.
4. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, be to, Komisijos Sprendimą pasirašė Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos neatitinkantis asmuo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad Teatras yra biudžetinė įstaiga, pareiškėjas šioje įstaigoje eina Renginių organizavimo skyriaus vadovo pareigas, ir šių aplinkybių visiškai pakanka konstatuoti, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, apibrėžimą. Pareiga deklaruoti kyla ne tik iš formalaus pareigybių apibrėžimo, tačiau ir iš pareigybės aprašyme deleguotų tarnybinių funkcijų, iš kurių matyti, kad pareiškėjas nėra tik eilinis darbuotojas. Atsakovas pareiškėjo argumentus, kad jo atliekamos funkcijos nereikšmingos viešojo intereso požiūriu, vertino kaip subjektyvius ir nepagrįstus. Atsakovas nurodė, kad jei pareiškėjo atliekamas funkcijas atliktų nekontroliuojamas asmuo, būtų sunku užtikrinti viešųjų paslaugų teikimo skaidrumą. Be to, pareiga deklaruoti privačius interesus pareiškėjui buvo nustatyta ir Teatro direktoriaus 2017 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. S1-60. Pareiškėjas pateikė deklaraciją, todėl vėlesnis šio veiksmo ginčijimas nėra suprantamas. Pareiškėjo samprotavimus, susijusius su teisės aiškinimo metodais, vertino kaip nesusijusius su nagrinėjamu ginču. Sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, dalyvaujant visiems keturiems Komisijos nariams. Penktasis narys buvo atleistas, o naujasis dar nebuvo paskirtas. Posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip trys Komisijos nariai.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nurodė, kad prievolę teikti privačių interesų deklaraciją (Įstatymo 3 str. 2 d.), Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, turi asmenys, kurie dirba valstybės, savivaldybių įmonėse ar biudžetinėse įstaigose ir turi administravimo įgaliojimus.
9. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad Teatras yra biudžetinė įstaiga, tačiau pareiškėjas nesutiko su tuo, jog jis turi administravimo įgaliojimus.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Teatro Renginių organizavimo skyriaus vadovas, todėl, sprendžiant ginčą, svarbu nustatyti pareiškėjo tiesiogiai atliekamų pareigų pobūdį administravimo įgaliojimų turėjimo prasme.
11. Teismas pažymėjo, kad administravimo įgaliojimų turėjimas suprantamas kaip tam tikrų valdymo funkcijų bei tam tikrų darbų planavimo, organizavimo, derinimo, koordinavimo atlikimas, kai tai yra tiesiogiai susiję su privalomų nurodymų davimu pavaldiems ar nepavaldiems asmenims ir tokių asmenų kontrole. Iš byloje pateiktos Renginių organizavimo skyriaus vadovo pareiginės instrukcijos, patvirtintos Teatro generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. P1-42, (toliau – ir Instrukcija) turinio teismas nustatė, kad Renginių organizavimo skyriaus vadovo administraciniai įgaliojimai yra siejami su Teatro vidinio administravimo įgaliojimais, taip pat su teise kontroliuoti pavaldžius asmenis, duoti jiems privalomus vykdyti nurodymus. Instrukcijos 4 punkte nustatyta, kad Renginių organizavimo skyriaus vadovas turi įgaliojimus atlikti konkrečias užduotis ar vykdyti tam tikras Teatro funkcijas (bendrauja su užsienio teatrais, komercinėmis koncertinėmis agentūromis, valstybinėmis organizacijomis teatro pastatymų klausimais; sudaro, derina spektaklių pastatymo sąmatas; suderina honorarų klausimus; derina sutarčių sąlygas, darbo planą ir kt.); 5 punkte – jog Renginių organizavimo skyriaus vadovas taip pat atlieka funkcijas, susijusias su Teatro interesų atstovavimu (pvz., vyksta į susitikimus, susijusius teatrų bendradarbiavimo strategijos klausimais; vyksta į teatro gastroles užsienyje, kuriose yra jo organizuojami spektakliai ir kt.).
12. Iš Renginių organizavimo skyriaus nuostatų, patvirtintų Teatro generalinio direktoriaus 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. S1-166, (toliau – ir Nuostatai) teismas taip pat nustatė, kad Renginių organizavimo skyriaus vadovas turi teisę Teatro administracijai teikti pasiūlymus dėl skyriaus veiklos gerinimo, darbo organizavimo tobulinimo (6.6.1 p.); teikia pasiūlymus dėl skyriaus darbuotojų darbo apmokėjimo, skatinimo ar drausminių nuobaudų skyrimo (6.6.2 p.); skiria darbus skyriaus darbuotojams, nurodydamas darbų atlikimo terminus (6.7 p.); skyriaus darbuotojams nustato vykdomų darbų vykdymo laiką, atsižvelgdamas į Teatro vadovybės nurodymus (12 p.).
13. Teismas pažymėjo, kad tiek Instrukcijoje, tiek Nuostatuose numatytos vadovo pareigos ir atsakomybė leidžia daryti išvadą, jog Renginių organizavimo skyriaus vadovas yra asmuo, kurio vykdoma veikla tiesiogiai susijusi su Teatro vidinio administravimo įgaliojimais, su teise kontroliuoti pavaldžius asmenis, duoti jiems privalomus vykdyti nurodymus. Renginių organizavimo skyriaus vadovo teisė ir pareiga kontroliuoti jam pavaldžius asmenis įtvirtinta ir Instrukcijos 3 punkte.
14. Teismo vertinimu, pareiškėjo, kaip Renginių organizavimo skyriaus vadovo, atliekamų pareigų pobūdis, administravimo įgaliojimų turėjimo prasme, atitinka asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje sąvoką (Įstatymo 2 str. 1 d.), kuris turi pareigą teikti privačių interesų deklaraciją (Įstatymo 3 str. 2 d.). Pareiškėjas dirba biudžetinėje įstaigoje ir turi administravimo įgaliojimus, todėl pareiškėjas turėjo pareigą deklaruoti privačius interesus. Teismas pažymėjo, kad pareiga pareiškėjui deklaruoti privačius interesus buvo įtvirtinta ir Teatro direktoriaus 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakyme Nr. S1-219 „Dėl privačių interesų deklaravimo“, kuriame nurodyta privačių interesų deklaracijas taip pat pildyti ir Teatro tarnybų bei skyrių vadovams. Pareiškėjas privačių interesų deklaraciją pateikė tik 2017 m. balandžio 7 d., todėl ginčijamu Sprendimu buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas, kaip Teatro Renginių organizavimo skyriaus vadovas, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 10 dalies nuostatas.
15. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Teismas iš Sprendimo turinio nustatė, jog pareiškėjui buvo žinomi Sprendimo priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, nes jame nurodytos aiškios teisės normos, suteikiančios Komisijai teisę pripažinti Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 10 dalies nuostatų pažeidimą.
16. Teismas iš Komisijos posėdžio, vykusio 2017 m. gegužės 24 d., išrašo nustatė, kad posėdyje dalyvavo keturi Komisijos nariai, kurie vienbalsiai balsavo už Įstatymo nuostatų pažeidimą, taigi Komisija Sprendimą priėmė tinkamos Komisijos narių sudėties. Ta aplinkybė, kad Sprendimo priėmimo metu Komisijos pirmininko pareigas ėjo ir ginčijamą Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių narys, nesudaro pagrindo Sprendimo pripažinti neteisėtu, ir ginčo baigčiai jokios esminės reikšmės neturi.
17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl diskriminacinių veiksmų, nes buvo tikrinami tik Teatro darbuotojai, nesigilinant į kitų teatrų ar kitų panašių institucijų padėtį, yra subjektyvūs ir nagrinėjamo ginčo kontekste neturi teisinės reikšmės.
18. Teismas apibendrino, kad Komisija, priimdama Sprendimą, laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jį naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
III.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Pareiškėjas nurodo, kad šios bylos apeliacijos esmė yra patikrinti, ar Komisija ir pirmosios instancijos teismas tinkamai apibrėžė sąvoką „administraciniai įgaliojimai“, ar Komisijos Sprendimo priėmimas neturi būti pripažintas neteisėtu dėl Komisijos Sprendimo neišsamumo (ar Komisija nesaistoma teisės aiškinimo taisyklių), ar viešojo administravimo proporcingumo principas nereikalauja viešojo administravimo subjekto paaiškinti teisės normą ir tik tada taikyti sankcijas, ar Komisijos narys V. K. neveikė ultra vires ir, jei veikė – ar tai turi įtakos priimtam Komisijos Sprendimui.
Žemesnės instancijos teismas
22. Komisija Sprendime nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-809/2003, kurioje, be kita ko, buvo aiškinamasi, ar asmuo, dirbęs akcinės bendrovės grūdų sandėlio vedėju, buvęs materialiai atsakingu, vykdęs ūkines funkcijas gali būti laikomas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu Baudžiamojo kodekso prasme.
23. Pareiškėjas pažymi, kad Teatro darbuotojai neatlieka vidaus administravimo veiklos Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies požiūriu, nes vidaus administravimo veikla yra tada, kai ja užtikrinamas viešasis administravimas. Teatras nėra nei viešojo administravimo subjektas, nei viešojo administravimo įstaiga.
24. Pareiškėjo vertinimu, biudžetinėse įstaigose dirbantys asmenys turėtų įgyti pareigą deklaruoti privačius interesus, kai jų veikla atitinka šiuos kriterijus: asmuo vykdo vidaus administravimą, kaip tai apibrėžta Viešojo administravimo įstatyme; asmuo atlieka biudžetinės įstaigos valdymo išorines funkcijas.
25. Pareiškėjas neturėjo jokių įgaliojimų priimti sprendimus, turinčius įtakos viešiesiems interesams, pavyzdžiui, veikti Teatro vardu, priimti ar atleisti pavaldžius darbuotojus, skirti jiems nuobaudas ar paskatinimus, sudaryti sutartis ar jų nesudaryti, leisti įsakymus ar jų neleisti, pasirinkti, su kokiais užsienio atlikėjais sudaryti sutartis, o su kuriais ne ir t. t.
27. Pareiškėjas privalėjo būti įspėtas apie pareigą deklaruoti privačius interesus ir, tik jam šios pareigos neįvykdžius, galėjo būti konstatuotas Įstatymo pažeidimas.
28. Pareiškėjas remiasi Viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsniu, kuris numato, kad valstybės pareigūnams ir tarnautojams viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami tik įstatymais, todėl, pareiškėjo teigimu, turėjo būti laikomasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad Komisijos pirmininko pareigas turi eiti vyriausias pagal amžių Komisijos narys. Komisija, kaip kolegiali institucija, neturi teisės priimti sprendimų, jei tyrimas organizuotas, sprendimo projektai parengti, kolegialios institucijos posėdis sušauktas, viešojo administravimo subjekto, kuris neturi teisės šių funkcijų vykdyti. Nėra jokių teisės norminių aktų, kuriais V. K. būtų paskirtas laikinai einančiu Komisijos pirmininko pareigas. Negali būti asmenims (pareiškėjui) teikiamas Sprendimas, pasirašytas neturinčio tokios teisės asmens. Nepasirašytas Sprendimas yra negaliojantis ab intio, ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių.
Atsiliepimas
29. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
30. Atsakovas pažymi, kad motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas, išdėstyti raštu Komisijos Sprendime, atsiliepime ir pakartoti jos atstovo žodžiu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Komisija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame pateiktais motyvais, taip pat palaiko savo šioje administracinėje byloje jau išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
31. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-47 „Dėl A. A.“, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad pareiškėjas, kaip Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Renginių organizavimo skyriaus vadovas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis laiku nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisėtumas ir pagrįstumas.
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2006 m. vasario 14 d. eina Teatro, kuris yra biudžetinė įstaiga, Renginių organizavimo skyriaus vadovo pareigas (b. l. 37–40); privačių interesų deklaraciją pareiškėjas užpildė ir pateikė Komisijai 2017 m. balandžio 6 d. (b. l. 27–34).
33. Komisija ginčijamu Sprendimu konstatavusi, kad pareiškėjui, kuriam einant Renginių organizavimo skyriaus vadovo pareigas Teatre yra suteikta teisė, be kita ko, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti skyriaus veiklą; sudaryti ir derinti spektaklių statymo sąmatas; duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams; turi būti tiesiogiai taikomos Įstatymo nuostatos, tarp jų – ir pareiga teisės aktų nustatyta tvarka pateikti privačių interesų deklaraciją. Komisija nusprendė, kad pareiškėjas, turėjęs pareigą iki 2012 m. rugsėjo 30 d. pateikti privačių interesų deklaraciją elektroninėmis priemonėmis, tačiau to nepadaręs, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.
34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjui, kaip Renginių organizavimo skyriaus vadovui, Teatro Renginių organizavimo skyriaus nuostatais bei pareigine instrukcija suteiktus įgaliojimus (b. l. 41–44), padarė išvadą, kad pareiškėjui turėjo būti taikoma Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis; jis yra priskirtinas prie asmenų, turinčių administravimo įgaliojimus; aplinkybė, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu Komisijos pirmininko pareigas ėjo ir ginčijamą Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių narys, nesudaro pagrindo teigti, jog Sprendimas yra neteisėtas.
35. Pareiškėjas apeliaciniame nurodo, jog Komisija ir pirmosios instancijos teismas netinkamai apibrėžė sąvoką „administraciniai įgaliojimai“; Komisijos Sprendimas turi būti pripažintas neteisėtu dėl šio Sprendimo neišsamumo; viešojo administravimo proporcingumo principas reikalauja viešojo administravimo subjekto paaiškinti teisės normą ir tik tuomet taikyti sankcijas; Komisijos narys V. K. veikė viršydamas savo įgaliojimus.
36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
37. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymu (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 straipsnis).
38. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad asmenimis, dirbančiais valstybinėje tarnyboje, be kita ko, laikomi <...> asmenys, dirbantys <...> biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus <...>.
39. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, pretenduojantys dirbti ir dirbantys valstybinėje tarnyboje, taip pat kiti asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaruoti privačius interesus.
40. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. <...>
41. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje pažymėta, jog asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse (išskyrus asmenis, pretenduojančius į pareigas valstybinėje tarnyboje, ir asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), privalo pateikti deklaraciją elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaraciją pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos.
42. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nekilo ginčo dėl to, jog Teatras yra biudžetinė įstaiga, tačiau keliamas klausimas, ar pareiškėjas gali būti laikomas asmeniu, turinčiu administracinius įgaliojimus. Ginčijamame Komisijos Sprendime nustatyta, jog pareiškėjas yra priskiriamas asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus. Tokią pačią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
43. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2896-624/2018, kuriame buvo nagrinėjamas ginčas dėl Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-45 teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo nuspręsta, jog pareiškėja, būdama Teatro vieno iš skyrių vadove, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, be kita ko, yra nurodyta, kad:
43.1. Įstatyme nėra pateikiamas sąvokos „administravimas“ ar „administravimo įgaliojimai“ reikšmė, tokia sąvoka nėra naudojama ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose juridinių asmenų veiklą. Sąvokos „administravimo įgaliojimai“ reikšmė negali būti tapatinama su sąvokos „viešojo administravimo įgaliojimai“ reikšme, kurios turinys pateikiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme;
43.2. Įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, pareiga deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant privačių interesų deklaraciją, kuri nustatyta tvarka gali būti viešinama, yra susijęs su konstitucinės asmens teisės į privatumą ribojimu, todėl jo nuostatos, susijusios su asmenų, kurie turi pareigą deklaruoti privačius interesus, identifikavimu, turi būti aiškios ir negali būti aiškinamos plečiamai;
43.3. Apibrėžtumo, susijusio su Įstatyme vartojamos sąvokos „administravimo įgaliojimai“ turinio reikšme, stoka yra minėtos nuostatos aiškinimo ir taikymo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendime, atsisakydamas priimti teismo prašymo dalį ištirti, ar iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiam teisinio aiškumo principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio (su 2014 m. gegužės 8 d. pakeitimais) 1 dalis tiek, kiek joje įtvirtinta, kad asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, priskiriami asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, nurodė, kad teismas prašo išsiaiškinti jam kilusius minėtos nuostatos aiškinimo ir taikymo klausimus, kurie gali būti išspręsti, be kita ko, teismams nagrinėjant konkrečias bylas;
43.4. Valstybinė lietuvių kalbos komisija žodį „administruoti“ įvardija kaip vartotiną tarptautinį žodį (plg. lot. administrare – valdyti, tvarkyti) (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4178-administruoti). „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2013) teikiamos tokios žodžio „administruoti“ reikšmės: 1. valdyti, tvarkyti; 2. (perkeltinė r.) valdyti, tvarkyti nesigilinant į dalyko esmę, biurokratiškai (p. 8). Žodis įtrauktas ir į el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (LIETUVIŲ KALBOS IŠTEKLIŲ INFORMACINĖ SISTEMA>E. ŽODYNAI>VIENAKALBIAI ŽODYNAI>DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS), kuriame pateikiamos jo reikšmės atitinka „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2013) nurodytas. El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamos tokios žodžio „įgaliojimas“ reikšmės: 1. įgalioti (veiksmas); 2. raštas, kuriuo suteikiama teisė kam nors atlikti kito asmens ar įstaigos vardu: Įgaliojimas pinigams paimti iš pašto. Taigi, bendrinėje lietuvių kalboje sąvokos „administravimo įgaliojimai“ reikšmė – įgaliojimai kažką valdyti, tvarkyti;
43.5. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas nedetalizuoja, kokie asmenys, dirbantys biudžetinėse įstaigose, laikomi turinčiais administravimo įgaliojimus, tokiems priskirtini asmenys, kurie pagal teisės aktus, reglamentuojančius tokių juridinių asmenų veiklą, turi įgaliojimus juos valdyti;
43.6. Teisės aktai, reglamentuojantys biudžetinės įstaigos – Teatro – veiklą, numato tik vieną organą, įgaliotą valdyti tokią įstaigą – biudžetinės įstaigos vadovą, tokios nuostatos įtvirtintos ir į bylą pateiktuose Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ĮV-252 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. ĮV-753 redakcija);
43.7. Atsižvelgiant į tai, kad asmenims, dirbantiems biudžetinėse įstaigose ir turintiems administravimo įgaliojimus, priskirtini asmenys pagal teisės aktus, reglamentuojančius tokių juridinių asmenų veiklą, turintys įgaliojimus juos valdyti, biudžetinėje įstaigoje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, priskirtini asmenys, turintys įgaliojimus vykdyti šios įstaigos vadovo funkcijas ar jų dalį.
4. Analogiškos išvados minėtajam sprendimui padarytos ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose (žr., pvz., 2019 m. liepos 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-656-525/2019; 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1475-624/2019).
5. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. <...> Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
6. Nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra iš esmės analogiška pirmiau minėtajai (žr. šio Sprendimo 43 p.), todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis).
7. Iš į bylą pateiktų Teatro Renginių organizavimo skyriaus nuostatų, patvirtintų Teatro generalinio direktoriaus 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. S1-166 (b. l. 43–44), Teatro Renginių organizavimo skyriaus vadovo pareiginės instrukcijos, patvirtintos Teatro generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. P1-42 (b. l. 41–42), negalima teigti, kad Renginių organizavimo skyriaus vadovui yra pavesta vykdyti biudžetinės įstaigos vadovo funkcijas ar jų dalį: visos jo funkcijos nukreiptos į pagrindinio uždavinio įvykdymą – vadovauti Teatro Renginių organizavimo skyriaus darbui bei jį organizuoti, todėl toks asmuo nėra priskirtinas biudžetinėje įstaigoje – Teatre – dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, ginčijamame atsakovo Sprendime nėra išsamiau paaiškinta ir motyvuojama, kodėl toks asmuo (šiuo atveju pareiškėjas, kaip Teatro renginių organizavimo skyriaus vadovas) yra priskirtinas biudžetinėje įstaigoje – Teatre – dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme.
8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas, kaip Teatro Renginių organizavimo skyriaus vadovas, pagal ginčui reikšmingu laikotarpiu galiojusį reguliavimą nėra priskirtinas biudžetinėje įstaigoje – Teatre – dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, todėl jis, nedeklaravęs privačių interesų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl ginčijamas Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. KS-47 „Dėl A. A.“ yra naikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
9. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės siekiant teisingai išnagrinėti šią bylą, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliacinis skundas yra tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, o Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. KS-47 „Dėl A. A.“ naikinamas.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas. Byloje yra pateikti duomenys, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pareiškėjas iš viso sumokėjo 41,25 Eur žyminio mokesčio (b. l. 30, 118), todėl minėta suma priteisiama pareiškėjui iš atsakovo (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjas kitų bylos nagrinėjimo išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl jos pareiškėjui nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. KS-47 „Dėl A. A.“.
Priteisti pareiškėjui A. A. iš atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 41,25 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 25 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas neskundžiamas.