- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-09
- Bylos Nr.
- 1S-313/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- N. K.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios N. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. nutarties, kuria N. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. spalio 14 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje N. K. kaltinama tuo, kad 2011 m. gegužės 13 d. laikotarpiu nuo 19 val. 00 min. iki 20 val. 00 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, tyčia suduodama ne mažiau kaip šešis kartus peiliu dūrė savo motinai G. K. į krūtinę ir nugarą, taip padarė sužalojimus, dėl ko nukentėjusioji mirė.
N. K. buvo sulaikyta 2011 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 14 d. nutartimi kaltinamajai N. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartimi suėmimo terminas N. K. buvo pratęstas trims mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartimi kaltinamajai N. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamoji N. K. būdama laisvėje ir suvokdama gręsiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamoji N. K. skundu prašo paskirti švelnesnę kardomąją priemonę ir ją iš suėmimo paleisti.
Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, iš anksto neplanavo nužudyti savo motinos G. K.
Suimtoji taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad praeityje nėra teista, augina mažamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvena kartu su sužadėtiniu M. M.
Kaltinamosios N. K. gynėja prašo skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios N. K. skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 12 d. nutartimi kaltinamajai N. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas pratęsdamas kardomąją priemonę BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio 9 dalies reikalavimų nepažeidė.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti. Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamoji N. K. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai patvirtina byloje surinktų ir kaltinamajame akte nurodytų duomenų visuma. Apeliacinis teismas pažymi, kad baudžiamoji byla šiuo metu nagrinėjama Kauno apygardos teisme, įrodymų vertinimas dėl padarytų nusikalstamų veikų yra ne Apeliacinio teismo kompetencija, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytų pagrindų.
Apeliacinis teismas pritaria Kauno apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti N. K. dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme ir nuosprendžio įvykdymą, nes už nusikaltimą, dėl kurio padarymo jai pareikštas kaltinimas, įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad Kauno apygardos teismas N. K. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykęs šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad ji, būdamas laisvėje ir suvokdama gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Apeliacinis teismas pažymi, kad N. K. kaltinama padariusi labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimą, už kurį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, jog iki suėmimo kaltinamojo neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, niekus nedirbo, bausta administracinėmis nuobaudomis, dėl elgesio ir emocijų sutrikimų yra įrašyta į (duomenys neskelbtini) centrą. Šios aplinkybės bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji būdamas nesuimta, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Apeliacinis teismas atsižvelgia į suimtosios N. K. skunde nurodytus asmeninio pobūdžio argumentus, t. y. kad kaltinamoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvena kartu su sužadėtiniu M. M., augina mažamečius vaikus, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajam priemonei panaikinti.
Suimtoji N. K. skunde prašo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę. Apeliacinis teismas pažymi, jog šiuo metu baudžiamoji byla, kaip jau buvo minėta aukščiau, yra perduota Kauno apygardos teismui, todėl kardomųjų priemonių tikslingumą ir būtinumą sprendžia teismas, kurio žinioje ši byla yra. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad N. K. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų ir toks kaltinamosios teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas, o pusiausvyra tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo, išlaikyta. Todėl šiuo atveju, be nurodytų teisių suvaržymo būtų neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamosios N. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.