Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 16 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų – sąskaitos išrašo, Vivus.lt sistemą valdančios uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ vartojimo kredito sutarties ir paaiškinimo dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo – matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2012 m. gegužės 28 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 952327001, kuria atsakovei suteiktas 1 000 Lt, t. y. 289,62 Eur dydžio vartojimo kreditas. Remiantis specialiosiomis vartojimo kredito sutarties sąlygomis, atsakovė įsipareigojo jai suteiktą 289,62 Eur vartojimo kreditą grąžinti per 24 mėnesius, t. y. iki 2014 m. gegužės 28 d., metinė palūkanų norma pagal vartojimo kredito sutartį numatyta 80 procentų, o bendra kredito metinė norma 116,90 procentų. Vadovaujantis vartojimo kredito sutarties 2.10 punktu, 2012 m. gegužės 30 d. atsakovė pateikė prašymą papildomai 144,81 Eur (500 Lt) kredito sumai, 2012 m. rugsėjo 24 d. – papildomai 35,04 Eur (121 Lt) sumai, o 2013 m. kovo 15 d. – papildomai 43,44 Eur (149,99 Lt) sumai. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 punktu, atsakovė pratęsė skolos grąžinimo terminą, todėl 2015 m. gegužės 11 d. ji turėjo ieškovui grąžinti nesumokėtą 512,91 Eur kreditą.

Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio nuostatos numato, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovas sutartį įvykdė tinkamai – atsakovei suteikė, t. y. į jos asmeninę sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB, pervedė 1 771 Lt, t. y. 512,91 Eur (1 000 Lt + 500 Lt + 121 Lt + 150 Lt) dydžio kreditą, tačiau atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdė – vartojimo kredito sutartyje nustatytu laiku vartojimo kredito nesumokėjo. Kadangi, remiantis vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktu už naudojimąsi kreditu, atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti fiksuotas palūkanas, skaičiuojamas nuo kredito išdavimo dienos ir numatytas vartojimo kredito specialiosiose sąlygose (pagal paskutinę sutartį 78,18 procentai, o bendra kredito metinė norma – 113,30 procentai), todėl ieškovas už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 28 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. paskaičiavo 86,63 Eur dydžio palūkanas (78,18 procentų), o už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. iki 2014 m. gegužės 2 d. paskaičiavo 433,88 Eur dydžio palūkanas (113,30 procentų), viso paskaičiavo 530,51 Eur palūkanų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai bendrai vartojimo kredito kainai: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodytų reikalavimų, jeigu bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Ši prezumpcija gali būti nuginčyta, todėl ir dėl palūkanų dydžio, nepažeidžiant kredito gavėjo kaip vartotojo teisių, spręstina individualiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, būtina papildomai atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju, pasirašydami kredito sutartį, susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas kredito sutartį kredito gavėjas susipažino ir savo parašu patvirtino, kad su ja sutinka. Smulkusis vartojimo kreditas paprastai yra imamas trumpam laikotarpiui (pvz., mėnesiui), todėl palūkanos už tokio tipo kreditus paprastai būna didesnės. Visų pirma, kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis Nr. e3K-3-485-916/2015).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų daroma išvada, kad atsakovė vartojimo kredito sutartimis prisiimtų prievolių neįvykdė, t. y. pažeidė sutarčių vykdymo principus, pagal kuriuos sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus, todėl ieškovo prašomos priteisti palūkanos šiuo atveju nelaikytinos neprotingomis, akivaizdžiai per didelio dydžio (Lietuvos Respublikos CK 6.73 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė ieškovui 2012 m. gegužės 28 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. 9952327001 (su vėlesniais pakeitimais) prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, t. y. sumokėjo susidariusią skolą, nėra, prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų ar jų dydžio atsakovė nepareiškė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 432,65 Eur (keturis šimtus trisdešimt du eurus 65 centus) negrąžinto kredito ir 530,51 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų 51 centą) palūkanų sumos pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnis ir 6.258 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės taip pat yra pagristas ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 22 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra nedidelės (2,33 Eur), t. y. mažiau nei trys eurai, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, tokia suma iš atsakovės nepriteisiama (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 432,65 Eur (keturis šimtus trisdešimt du eurus 65 centus) negrąžinto kredito, 530,51 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų 51 centą) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. liepos 3 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.