Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2016-02-18 · Civilinė byla Nr. e2A-64-425/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Data
2016-02-18
Bylos Nr.
e2A-64-425/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pran.), Zina Mickevičiūtė, Laimutė Sankauskaitė, Vilma Daukšienė
Ieškovas
UAB „Kvazaras“
Trečiasis asmuo
P. R. Š.
Atsakovas
R. M., R. J.
Advokatai
Kęstutis Rakauskas
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-64-425/2016

Jurgita Čiginskaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00382-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.5; 2.5.22; 3.3.1.14; 3.3.1.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

sprendimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės,teismo posėdžio sekretorė Vilma Daukšienė,

dalyvaujant ieškovo UAB „Kvazaras“ atstovams advokatui Kęstučiui Rakauskui ir direktoriui P. V.,

trečiajam asmeniui P. R. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. M., R. M., R. J. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, P. R. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-684-921/2015 pagal ieškovo UAB „Kvazaras“ ieškinį atsakovams R. M., R. M. ir R. J., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. R. Š., dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Kvazaras“ 2015-03-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovų R. M., R. M., R. J. 2 512,74 Eur sumokėtus pinigus už neperduotą beržą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, jog 2014 m. liepos 23 d. ieškovas su atsakovų įgaliotu asmeniu P. R. Š. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį. Šia sutartimi ieškovas pirko, o atsakovų įgaliotas asmuo pardavė pagal miško kirtimo leidimus Nr. 011132 ir 011133 213,24 m³ beržo medienos stačiu mišku po 28,96 Eur (100 Lt) už kubinį metrą. Sutarties pasirašymo dieną šalys nusprendė, kad ieškovas papildomai perka iš atsakovų 86,76 m³ beržo medienos, už kurią papildomai sumoka 2 512,74 Eur (8676 Lt). Ieškovas atsakovų įgaliotam asmeniui sumokėjo 8 688,60 Eur (30 000 Lt), tačiau atsakovai sutarto beržo kiekio ieškovui neperdavė. Atsakovai ieškovui viso perdavė tik 213,24 m³ , liko neperduota - 86,76 m³. Kadangi atsakovai iki šios dienos nėra perdavę ieškovui 86,76 m³ beržo, ieškovas prašė priteisti iš jų solidariai 2 512,74 Eur sumokėtus pinigus, 5 procentų metines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui UAB „Kvazaras“ solidariai iš atsakovų R. M., R. M. ir R. J. 2 512,74 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015 m. kovo 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovui UAB „Kvazaras“ iš atsakovų R. M., R. M. ir R. J. lygiomis dalimis, t.y. po 69 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. atsakovų įgaliotas trečiasis asmuo P. R. Š. sudarė su ieškovu UAB „Kvazaras“ pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – Sutartis). Sutartyje šalys susitarė, jog ieškovas perka, o trečiasis asmuo, veikiantis pagal atsakovų išduotą įgaliojimą, parduoda pagal miško kirtimo leidimus Nr. 011132 ir Nr. 011133 213,24 m³ beržo medienos stačiu mišku, po 28,96 Eur (100 Lt) už kubinį metrą. Šioje sutartyje taip pat šalys susitarė, jog ieškovas papildomai perka 86,76 m³ beržo medienos už 2512,74 Eur (8676 Lt). Trečiasis asmuo P. R. Š. pripažino, jog Sutartyje numatytą pinigų sumą, t.y. 8 688,60 Eur (30 000 Lt) gavo, šią aplinkybę patvirtina byloje esantis kasos išlaidų orderis Nr. 20 ir sutartyje trečiojo asmens prierašas, jog pinigus gavo, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas tinkamai įvykdė savo sutartines pareigas. Vertindamas atsakovų atsikirtimus į reikalavimus, teismas pažymėjo, kad pasirašyta sutartis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus Utenos teritorinis poskyrio 2014 m. gegužės 16 d. išduoti leidimai kirsti mišką privataus miško savininkui (Serija A Nr. 011133 ir Serija A Nr. 011132) savaime neįrodo, jog ieškovui buvo perduota 300 m³ beržo. Be to, teisė pagal leidimus kirsti mišką suteikta trečiajam asmeniui P. R. Š., duomenų, kad ši teisė perleista kitiems asmenims ar ieškovui, nėra. Atsakovams bylos nagrinėjimo metu neįrodžius, jog įvykdė pareigą perduoti ieškovui Sutartyje numatytą beržo kiekį, teismas ieškinį tenkino visiškai, ieškovui solidariai iš atsakovų R. M., R. J. ir R. M. priteisė 2 512,74 Eur.

Šalies argumentai

Atsakovai R. M., R. M., R. J. ir tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. R. Š. apeliaciniu skundu prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudarytos sutarties dalyką, jos turinį, neatsižvelgė į sutarties sudarymo aplinkybes, subjektyviai vertino šalių pateiktus įrodymus, vienašališkai aiškino atsakovų pareigas. Byloje kilęs ginčas dėl sutarties dalyko, t. y. kokia forma atsakovai įsipareigojo parduoti ieškovui sutartą medienos kiekį (neiškirstą ar apvaliąją medieną). Šalys tiek iki sutarties pasirašymo, tiek ją pasirašydamos susitarė, kad bus parduota 300 m³ beržo medienos stačiu mišku. Pagal 2014-07-07 pirkimo-pardavimo sutartį, kurią rengė ieškovas, atsakovai įsipareigojo ieškovui parduoti augančią (stačią) beržo medieną išsikirtimui pagal konkrečius sutartyje įvardintus leidimus. Nei atsakovai, nei įgaliotas asmuo neįsipareigojo rūpintis miško kirtimo, sandėliavimo, medienos išvežimo darbais –šiuos darbus organizavo pats ieškovas. Atsakovai, įsipareigodami ieškovui parduoti 300 m³ beržo medienos perdavė ieškovui teisę išsikirsti leidimuose ir sutartyje nurodytą medienos kiekį. Ieškovas pats ieškinyje nurodė, kad šalys buvo susitarusios dėl stačios medienos išsikirtimo, bet bylos nagrinėjimo eigoje savo poziciją pakeitė, nurodydamas, kad atsakovai įsipareigojo parduoti iškirstą ir paruoštą išvežimui medieną, nors tam jokių įrodymų nepateikė. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad sutartis pasirašyta ne 2014 m. liepos 7 d., bet medieną pilnai realizavus ir žinant, koks medienos kiekis realizuotas, nepašalino prieštaravimų liudytojų parodymuose, nesiaiškino tikrosios sutarties šalių valios. Ieškovo į bylą pateiktos sąskaitos faktūros, važtaraščiai, rąstų rūšiavimo aktai neįrodo stataus beržo medienos neišsikirtimo fakto. Ieškovo atstovai dar iki kirtimo pradžios buvo atvykę apžiūrėti miško ir jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovas, užsiimantis medienos prekyba, būdamas sąžiningas ir apdairus, objektyviai galėjo numatyti medienos trūkumą, kviesti atsakovų įgaliotą asmenį aiškintis situacijos ir vietoje fiksuoti medienos kiekį. Išvežus medieną iš miško ir ją realizavus nėra jokių objektyvių galimybių ją perskaičiuoti ir nustatyti tikrąjį kiekį. Atsakovai pažymėjo, kad tik rengiant apeliacinį skundą, sužinojo, kad miško kirtimo apylinkės gyventojas A. P. iš ieškovo pirko 20 m³ beržo malkinės medienos, tačiau ieškovas šią aplinkybę nuslėpė. Taip pat pavyko nustatyti, kad ieškovui beržo kirtimo darbus atliko V. J., medieną išvilko R. S., todėl jie galėtų nurodyti, koks beržo medienos kiekis buvo iškirstas ir išvežtas.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Kvazaras“ atsiliepimu prašo apeliantų R. M., R. M., R. J. ir P. R. Š. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantų 500 EUR bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovas nurodė su apeliaciniu skundu nesutinkantis, kadangi Utenos rajono apylinkės teismas bešališkai ir objektyviai įvertino pateiktus įrodymus ir tinkamai taikydamas procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisingą sprendimą. Ieškovas pažymėjo, kad ginčo dėl sutarties dalyko nėra, kadangi sutartyje aiškiai nurodytas beržo medienos kiekis, nurodomas kubinio metro kaina. Teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir paskirstė įrodinėjimo pareigą bei padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kad savo pareigą perduoti sutartyje sutartą beržo medienos kiekį įvykdė. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad sutarties dalykas buvo teisė išsikirsti 300 kubinių metrų medienos, o ne pačios beržo medienos pardavimas, kadangi sutartyje tiesiogiai apie teisę išsikirsti medieną nekalbama. Teisę vykdyti miško kirtimus turėjo tik P. R. Š. ir jis teismo posėdyje pripažino, kad pagal šiuos leidimus pats organizavo eglės, pušies, beržo medžių kirtimus. Ieškovas beržo medienos kirtimo neorganizavo ir nevykdė. Apeliaciniame skunde nurodomi asmenys, neva vykdę ieškovui kirtimus, pateikiami siekiant vilkinti civilinės bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos medžiaga, apklaustų šalių ir jų atstovų, liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad miško savininkams atsakovams R. M., R. M., R. J. 2014-05-16 buvo išduoti leidimai kirsti mišką privataus miško savininkui Serija A Nr. 011132 bei Serija A Nr. 011133, kuriuose numatyta, kad iš visų kirstinų medžių numatomas iškirsti apytikris likvidinis beržo medienos tūris (ktm.) yra 310,75 ktm. (237 + 11,75 + 24 + 24 + 14). Ieškovas UAB „Kvazaras“ bei atsakovus R. M., R. M. bei R. J. pagal įgaliojimą atstovaujantis trečiasis asmuo P. R. Š. 2014 m. liepos-rugpjūčio mėn. sutarė ir pasirašė pirkimo pardavimo sutartį, kuria UAB „Kvazaras“ įsigijo pagal miško kirtimo leidimus Nr. 011132 ir Nr. 011133 213,24 m³ beržo medienos stačiu mišku po 100 Lt už kubinį metrą. Sutartyje pažymėta, kad 2014-07-23 UAB „Kvazaras“ sumokėjo 21 324 Lt už 213,24 m³ bei 8 676 Lt avanso už 86, 76 m³, o P. R. Š. pasirašė gavęs 30 000 Lt už 300 m³ stataus miško. UAB „Kvazaras“ 2014-07-25 – 31 UAB „Renostera“ bei UAB „Užmojai su garantijomis“ pristatė 213,24 m³ beržo medienos. Byloje ginčo dėl to, kad atsakovus atstovaujantis trečiasis asmuo P. R. Š. už parduotą medieną gavo 30 000 Lt nėra, tačiau keliamas klausimas, ar UAB „Kvazaras“ buvo perduota 86, 76 m³ beržo medienos.

Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių, todėl pareiga įrodyti, kad pirkimo-pardavimo sutarties dalyku esantis daiktas buvo perduotas, tenka pardavėjui (CK 6.317 str. 1 d.), o pirkėjas turi įrodyti, kad pinigai už sutarties dalyką buvo sumokėti (CK 6.344 str. 1 d.). Bylos dokumentai – pirkimo-pardavimo sutartis, Kasos išlaidų orderis Nr. 20 patvirtina, kad pirkėjas UAB „Kvazaras“ sumokėjo 30 000 Lt už 300 m³ beržo medienos stačiu mišku, trečiasis asmuo P. R. Š. šios aplinkybės neginčijo. Taigi atsakovai ir juos atstovaujantis P. R. Š. turi įrodyti perdavęs sutarties dalyką - 300 m³ beržo medienos stačiu mišku.

Iš byloje pateiktų leidimų kirsti mišką privataus miško savininkui Serija A Nr. 011132 bei Serija A Nr. 011133, matyti, kad atsakovams priklausančiame miško sklype leista iškirsti 310,75 ktm. beržo medienos. Pirkimo-pardavimo sutartyje šalys susitarė, kad medieną parduos stačiu mišku, taigi iš sutarties teksto analizės teismas daro išvadą, kad pirkėjas pats įsipareigojo medieną iškirsti ir ją ištempti. Nors UAB „Kvazaras“ ir nurodo, kad iš tiesų buvo sutarta, kad medienos kirtimą organizuos P. R. Š. ir iš už kubą medienos mokamos 100 Lt sumos 60 Lt buvo skirta medienai, o 40 Lt – medienos paruošimui apmokėti, tačiau jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų teismui nėra pateikta. Rašytinėje sutartyje šalys susitarė medieną pirkti ir parduoti stačiu mišku, todėl nuo 1992 m. veiklą vykdantis ir patirties šioje srityje turintis UAB „Kvazaras“ turėjo suprasti, kad įsigyja ne jau paruoštą medieną, bet teisę išsikirsti ir išsitempti 300 kub. m. beržo medienos pagal atsakovams išduotus leidimus. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sutartyje numatyta 100 Lt/m³ suma yra tiek už medieną, tiek už jos paruošimą, ar įrodymų, jog 2014 m. liepos mėn. 1 m³ beržų rinkos kaina buvo 60 Lt, juolab, kad ieškovas paruoštą medieną (rąstus, popiermedžius) pardavė vidutiniškai po 172 Lt/m³ (be PVM).

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytoju V. J., kurio įmonės darbuotojai vykdė beržų kirtimą atsakovų žemės sklype, nurodė, kad beržų kirtimas atliktas UAB „Kvazaras“ nurodymu, kad pagal pateiktą miškotvarkos projektą įmonei priklausančių medkirčių buvo išpjauta ir traktoriumi į tarpinį sandėlį išvilkta apie 300 kub. m. beržo medienos, o užsakovas UAB „Kvazaras“ liko skolingas įmonei 12 000 Lt, t.y. po 40 Lt už nupjautą ir išvilktą į tarpinį medienos sandėlį beržo medieną. Paaiškino, kad įmonės medkirčiai visada išmatuoja kiek kubinių metrų medienos paruošia, nes nuo to apskaičiuojamas jų darbo užmokestis. Liudytojas paaiškino, kad medienos pirkėjai, pirkdami medieną „stačiu mišku“, visada įvertina kiekvieną medį „taškavimo metodu“, kad žinotų kokį kiekį medienos galima išsikirsti, nes miškotvarkos projektai gali būti netikslūs. Ieškovo UAB „Kvazaras“ atstovai teismo posėdyje tokių liudytojo paaiškinimų dėl išskirsto ir išvilkto 300 kub. m. medienos kiekio neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo šiais liudytojo paaiškinimais apie nukirstą ir išvilktą į tarpinį sandėlį 300 kub. m. beržo medienos netikėti.

Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į aplinkybę, kad apvalioji mediena (t. y. jau nukirsta ir paruošta) paprastai parduodama pagal sortimentą, kaip tą padarė ieškovas“, parduodamas medieną UAB „Renostera“ ir UAB „Užmojai su garantijomis“ skirtingomis kainomis, atsižvelgęs į šios medienos kokybę ir sortimentą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovas su trečiuoju asmeniu susitarė, kad mediena parduodama pagal išduotus leidimus, nustatė vieną kainą, tačiau neaptarė medienos sortimento, todėl darytina išvada, kad pagal sutartį su atsakovus atstovaujančiu trečiuoju asmeniu būtent ieškovas UAB „Kvazaras“ buvo atsakingas už 300 kub. m. beržų išsikirtimą atsakovų miško sklype ir išvilkimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Kvazaras“ atstovas P. V. nurodė, jog ieškovo atstovai patys medžių matavimų neatliko, nes pasitikėjo specialisto leidimuose nurodytais medienos kiekiais, nors trečiasis asmuo R.P. Ž. teigė priešingai, kad ieškovo atvežti žmonės 3-4 kartus vertino perkamą mišką. Kaip jau minėta, kirtimų leidimuose nurodyta, kad apytikris beržo medienos kiekis - 310,75 ktm., o kadangi byloje nustatyta, jog beržo kirtimą atsakovų sklype atliko ieškovas ir jo samdyti darbuotojai, darytina išvada, kad atsakovai, atstovaujami trečiojo asmens, ieškovui perdavė pirkimo-pardavimo sutarties dalyką – 300 m³ beržo medienos, už kurios iškirtimą bei išvežimą buvo atsakingas ieškovas UAB „Kvazaras“. Teismo posėdyje liudytojas G. D., dirbantis R. S. individualioje įmonėje, paaiškino, kad jis traktoriumi ištraukė 49-50 priekabų beržo medienos (priekabos talpa – 6 m³) į tarpinį sandėlį, kas taip pat patvirtina, kad pagal sutartį sutartas kiekis medienos ieškovui buvo perduotas. Sutartyje pažymėta, kad pinigus už 213,24 m³ medienos bei avansą už 86,76 m³ medienos pirkėjas trečiajam asmeniui perdavė 2014 m. liepos 23 d., o iš byloje pateiktų rąstų rūšiavimo priėmimo aktų matyti, kad ieškovas medieną UAB „Renostera“ ir UAB „Užmojai su garantijomis“ vežė ir po šios datos, paskutinis atsiskaitymas su ieškovu - 2014 m. liepos 31 d., todėl teismas daro išvadą, kad po 2014 m. liepos 23 d. pinigų sumokėjimo ieškovui buvo perduotas ir sutartyje papildomai numatytas 86,76 m³ medienos kiekis, už kurį ieškiniu prašoma priteisti sumokėtą 2 512,74 EUR sumą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas UAB „Kvazaras“ užsiima medienos prekyba, todėl jis šioje srityje vertintinas kaip profesionalas, todėl būtent jam tenka pareiga tinkamai apskaičiuoti ir dokumentais fiksuoti nukertamos ir išvežamos iš miško medienos kiekius, nes nagrinėjamos bylos atveju susidarė situacija, kad ieškovas UAB „Kvazaras“, išvežamo iš miško beržo medienos kiekio nefiksuodamas su atsakovų įgaliotu trečiuoju asmeniu R. P. Š., prarado galimybę objektyviai įrodyti realiai išvežtą beržo medienos kiekį. Kodėl iš miško išvežamos medienos kiekis nebuvo fiksuojamas dalyvaujant pardavėjų atsakovų įgaliotam trečiajam asmeniui P. R. Š., apelianto UAB „Kvazaras“ atstovas apeliacinės instancijos teisme negalėjo paaiškinti.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsamiai ištyrė ir vertino bylos įrodymus ir faktines aplinkybes, netinkamai aiškino šalių sudarytą sutartį, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti. Skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, kad pardavėjas – atsakovai, atstovaujami trečiojo asmens, - perdavė pirkėjui – ieškovui – sutartyje numatytą medienos kiekį, t. y. tinkamai įvykdė savo sutartines prievoles, ieškinio reikalavimai priteisti sumokėtos sutarties kainos dalį bei procesinę paskirtį atliekančias palūkanas atmetami.

Panaikinus sprendimą ir priėmus naują, turi būti perskirstomos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Tretysis asmuo P. R. Š. pateikė įrodymus, patyręs 600 EUR išlaidų advokatės pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti (už dokumentų parengimą ir trečiojo asmens bei atsakovės R. J. atstovavimą teismo posėdžiuose). Šios išlaidos pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojančios redakcijos), todėl priteistinos iš ieškovo UAB „Kvazaras“ šias išlaidas patyrusio asmens – P. R. Š. naudai. Bylą nagrinėjant pirmąja instancija taip pat patirta 6,18 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos iš UAB „Kvazaras“ į valstybės biudžetą.

Apeliantai apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų priteisti neprašė, todėl šios išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,

nusprendžia:

Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atmesti UAB „Kvazaras“ ieškinį atsakovams R. M., R. M. ir R. J., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. R. Šeiduikis, dėl skolos priteisimo.

Priteisti iš UAB „Kvazaras“ (j. a. k. 140487054) 600 EUR advokato pagalbos išlaidų P. R. Šeduikui (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 6,18 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įtaikimu, į valstybės biudžetą.

teisėjų kolegija Zina MickevičiūtėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė