Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-05-20 · Civilinė byla Nr. e2-6239-1031/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-20
Bylos Nr.
e2-6239-1031/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02644-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernestas Šukys
Ieškovas
NEO Finance
Atsakovas
R. L.
Civilinė byla Nr. e2-6239-1031/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02644-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5.; 3.2.6.6.1
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASPRIIMTAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės NEO Finance, AB ieškinį atsakovei R. L. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė NEO Finance, AB kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės R. L. 4769,57 Eur negrąžinto kredito, 391,65 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki 2019-04-18 kreipimosi į teismą dienos, 21 procentų dydžio mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos 4769,57 Eur vartojimo kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1410,00 Eur administravimo mokesčio, 350,67 Eur tarpininkavimo mokesčio, 7,10 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018-11-25 iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė – tarpusavio skolinimo platformos operatorius NEO Finance, AB ir atsakovė 2017-09-13 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K460644594 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 5605,44 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti visus sutartyje nustatytus mokesčius: 3493,56 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 21,00 procentas), 454,95 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022-09-24. Atsakovei laiku nemokant mėnesinių įmokų bei nereaguojant į ieškovės siųstus raginimo laiškus, ieškovė 2019-04-10 atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovė įsiskolinimo nepadengė ir liko skolinga ieškovui 4769,57 Eur vartojimo kredito. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 391,65 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos bei 21,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 350,67 Eur tarpininkavimo mokestį bei 1410 Eur administravimo mokestį. Pažeidus sutarties sąlygas, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 7,10 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018-11-25, iki kreipimosi į teismą dienos.

Atsiliepimas

Atsakovei ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nurodytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2019-04-25 asmeniškai. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – 2017-09-13 vartojimo kredito sutarties Nr. K460644594 (9-18 b. l.), vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų (19-28 b. l.), pranešimo dėl sutarties nutraukimo (31 b. l.), raginimo (30 b. l.), vartojimo kredito suteikimą patvirtinančio išrašo (29 b. l.) – vertinimą bei atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įsiskolinimas apmokėtas, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies. Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė byloje atsiliepimo neteikė, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir kredito sutarties nutraukimo neginčijo, todėl vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 4769,57 Eur negrąžinto kredito dalis.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 391,65 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki 2019-04-18 kreipimosi į teismą dienos, ir 21,00 procentą mokėjimo palūkanų už negrąžintą 4769,57 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-04-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalyje. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003).

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi paimto kredito, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 391,65 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, ir 21,00 procentą palūkanų už negrąžintą 4769,57 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-04-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.872 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 350,67 Eur tarpininkavimo mokesčio. Kaip matyti iš kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkto, ieškovė, sudarydama Kredito sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti sutarties mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike. Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 350,67 Eur tarpininkavimo mokesčio yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1410,00 Eur sutarties administravimo mokesčio. Pagal Vartojimo kredito sutarties 1.30 punktą, Sutarties administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.4 punkte numatyta tvarka. Tokios nuostatos nurodytos ir Sutarties specialiojoje dalyje. Sutarties 5.4 punkte nustatyta tokia šio mokesčio apskaičiavimo tvarka: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį, ir yra ne daugiau nei 30 eurų per mėnesį. Šalys susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, Sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, Sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14. punktu. Pastarajame punkte numatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Kitaip tariant, prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip sutarties pažeidimo pasekmė. Teismas vertindamas tokią sutarties sąlygą, kad administravimo mokestis šiuo konkrečiu atveju yra mokamas tik atsakovei pažeidus sutarties nuostatas, sprendžia, jog sutarties administravimo mokestis yra tam tikra netesybų forma. Pažymėtina, jog šiuo klausimu jau yra susiformavusi teismų praktika kitose civilinėse bylose pagal ieškovės analogiško pobūdžio ieškinius (pvz. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019), kuriose nurodyta, kad tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis), t. y. atitinka netesybas. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti šaliai nuostolius, taigi, netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita; teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir kt.).

Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ir jos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. O jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo negali būti tenkinamas. Nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu, yra pareiškusi reikalavimą dėl 7,10 Eur sutartinių palūkanų, kurias paskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018-11-25 iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl tai, kad paminėtame įstatyme įtvirtinta, jog už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos ir kitos netesybos bei kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindu vertinti, kad Sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai ieškinys šioje dalyje dėl administravimo mokesčio priteisimo atmestinas.

Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas netesybas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovės ieškovei priteistina 7,10 Eur kompensacinių palūkanų už prievolės įvykdymo praleidimo terminą, paskaičiuotų nuo 2018-11-25 iki kreipimosi į teismą dienos (2019-04-19) (Sutarties 6.1. punktas).

Iš atsakovės, laiku neatsiskaičius su ieškove, priteistinos ieškovei 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 5518,99 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-04-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė priteisti iš viso 6928,99 Eur, o sprendimu už akių priteisiama 5518,99 Eur, t.y. 79,65 procentai ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovei priteistina 320,20 Eur ((156,00 Eur žyminio mokesčio + 246,01 Eur už advokato teisinę pagalbą) x 79,65 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei NEO Finance, AB, juridinio asmens kodas 303225546, 4769,57 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 57 ct) negrąžinto kredito, 391,65 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt vieno euro 65 ct) mokėjimo palūkanas, 21 (dvidešimt vieno) procento dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4769,57 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. balandžio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 350,67 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų 67 ct) tarpininkavimo mokestį, 7,10 Eur (septynių eurų 10 ct) sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 5518,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. balandžio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 320,20 (trijų šimtų dvidešimties eurų 20 ct) Eur bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Ernestas Šukys