- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- e2S-1289-524/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- akcinės bendrovės SEB banko, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos inkaras“, valstybės įmonė Turto bankas, SIA „B2Kapital“, uždaroji akcinė bendrovė „Alinsta“, M. D.
- Pareiškėjas
- E. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. D. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos inkaras“, valstybės įmonė Turto bankas, SIA „B2Kapital“, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Alinsta“, M. D., antstolis A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2015 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjai iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjos mokumo atkūrimo planas.
2. Gautas pareiškėjos bankroto administratorės UAB „Atenergo“ prašymas dėl pareiškėjos patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo. Prašymo pagrindu nurodytos aplinkybės, kad beveik pusė kreditinių reikalavimų sumos, t. y. apie 173 000 EUR, buvo patenkinta. Paaiškino, kad pagal šiuo metu patvirtintą mokumo atkūrimo planą E. D. kreditorių reikalavimams per mėnesį vidutiniškai gali skirti apie 25 EUR. Tuo tarpu sutrumpintame mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad pareiškėja per pusę mažina išlaidas, skirtas būtiniesiems poreikiams tenkinti, o iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėja kreditiniams reikalavimams tenkinti skirtų ne mažiau kaip 800 EUR. Nepatvirtinus pakeisto mokumo atkūrimo plano E. D. kreditiniams reikalavimams tenkinti per likusius dvejus metus galėtų skirti 600 EUR.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. birželio 7 d. nutartimi prašymą patenkino, patvirtino pareiškėjos E. D. teismui pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo planą.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog esminis pareiškėjos patikslintame mokumo atkūrimo plane numatomas pakeitimas yra susijęs su plano įgyvendinimo termino sutrumpinimu, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Šį pakeitimą pareiškėja sieja su pasikeitusiu fizinių asmenų bankroto proceso teisiniu reglamentavimu dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino trukmės. Įstatymu pakeitus teisinį reglamentavimą, nuo 2016 m. sausio 1 d. FABĮ 7 straipsnio 5 dalies redakcijoje numatyta, jog plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas daro išvadą, jog nuo teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties (įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 7 d.), kuria patvirtintas bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas, iki kreipimosi į teismą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos E. D. įgyvendino esminę priemonę, skirtą atkurti fizinio asmens mokumui ir atsiskaityti su kreditoriais, t. y. paradavus visą E. D. ir solidariojo skolininko M. D. turtą, E. D. kreditinių reikalavimų suma sumažėjo 138 343,98 EUR – nuo 392 804,51 EUR iki 254 460,53 EUR, t. y. patenkinta 35,22 procento visų kreditinių reikalavimų sumos. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad įgyvendinus 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane numatytą pagrindinę E. D. mokumo atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais priemonę (pardavus visą bankrutuojančio asmens turtą) kreditorių AB SEB banko ir SIA „B2Kapital“ reikalavimai nebus patenkini visa apimtimi, kreditoriams turėjo būti žinoma ir suprantama, t. y., pagal 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtintą mokumo atkūrimo planą, nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma turėjo tiesiogiai priklausyti nuo lėšų, gautų pardavus E. D. ir M. D. turtą. Iš teismui pateikto patikslinto mokumo atkūrimo plano matyti, kad E. D. pajamos iš darbo užmokesčio siekia 717,68 EUR, iš kurių kreditorių reikalavimams tenkinti bankrutuojantis asmuo iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. skirtų ne mažiau kaip 800 EUR, savo būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingą sumą sumažindama iki 250 EUR (neskaitant būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams reikalingos sumos). Vadinasi, iš esmės per 3,5 mėnesio, skaičiuojant nuo prašymo gavimo teisme dienos iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., E. D. kreditiniams reikalavimams tenkinti skirtų daugiau nei 30 procentų savo gaunamų pajamų, kas per mėnesį vidutiniškai sudarytų daugiau nei po 200 EUR. Tokiu būdu iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. kreditorės AB SEB banko kreditiniams reikalavimams tenkinti būtų skirta 431,68 EUR, o SIA „B2Kapital“ – 343,80 EUR. Kito galimo parduoti kilnojamojo turto, akcijų ar vertybinių popierių E. D. neturi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į šiuo metu gaunamas E. D. pajamas – 717,68 EUR ir pirminiame plane numatytą būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingą sumą – 500 EUR plius būsto nuomos ir komunalinių mokesčių išlaidos, nepatvirtinus patikslinto mokumo atkūrimo plano, bankrutuojantis asmuo kas mėnesį kreditiniams reikalavimams tenkinti galėtų skirti mažiau nei 100 EUR, teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad šiuo metu E. D. kreditiniams reikalavimams tenkinti kas mėnesį gali skirti 25 EUR. Atsižvelgiant į šiuo metu E. D. gaunamų pajamų dydį, būtiniesiems poreikiams reikalingą sumą, kreditinių reikalavimų sumą, darytina išvada, kad nesutrumpinus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino patenkinta kreditorių reikalavimų dalis neleistų reikšmingai sumažinti skolinių įsipareigojimų kreditoriams dydžio. Kreditorės AB SEB banko teigimu, patvirtintame plane buvo patvirtintos bankroto administravimo išlaidos visam penkerių metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiui. Šias išlaidas bankroto administratorius pasidengė anksčiau laiko. Tuo tarpu patikslintame plane nepasisakyta dėl dalies nepanaudotų bankroto administravimo išlaidų grąžinimo atsižvelgiant į tai, kad siekiama sutrumpinti plano įgyvendinimo terminą. 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane buvo numatyta, kad 2 000 EUR administravimo išlaidos, įskaitant atlyginimą administratoriui, apmokamos iš piniginių lėšų, gautų realizavus bankrutuojančiam asmeniui priklausantį turtą, o iš gaunamo darbo užmokesčio, viršijančio sumą, reikalingą būtiniesiems poreikiams tenkinti – 1 000 EUR įskaitant PVM. Pardavus E. D. priklausiusį turtą iš viso buvo gauta 42 177 EUR. Vadinasi, 2 000 EUR bankroto administravimo išlaidos nuo 42 177 EUR sumos sudaro 4,74 procento, kas atitinka FABĮ 22 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kadangi parduotas visas E. D. priklausęs turtas, todėl bankroto administratorė pagrįstai padengė 2 000 EUR administravimo išlaidas. Plane nebuvo numatyto konkretaus atlygio per mėnesį bankroto administratoriui, o patvirtinta bendra 1 000 EUR suma, kuri dengiama iš bankrutuojančio asmens gaunamo darbo užmokesčio, viršijančio sumą, reikalingą būtiniesiems poreikiams tenkinti. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, nustatančiu administravimo išlaidų apmokėjimo tvarką, ir atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad bankroto administratorė teisėtai ir pagrįstai, realizavus E. D. priklausiusį turtą, dalį gautų pajamų skyrė administravimo išlaidų padengimui, o likusią dalį padengė iš darbo užmokesčio, viršijančio būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos sumos. Teismo vertinimu, bankrutuojantis fizinis asmuo, siekiantis plano pakeitimo (jo įgyvendinimo trukmės sutrumpinimo), įrodė, kad ėmėsi visų galimų priemonių, dėjo maksimalias pastangas, siekdamas gauti pajamas, kurios leistų bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus, šiuo atveju su kreditoriais atsiskaityta pakankamai didele dalimi, todėl realiai yra pasiekti mokumo atkūrimo plano tikslai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – netvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo plano. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Kreditoriams bei teismui yra pateiktas praktiškai identiškas mokumo atkūrimo planas, kaip ir buvo teikiamas 2017 m. spalio mėnesį, tik neadekvačiai sumažintos būtiniesiems poreikiams skiriamos sumos, neva toks sumažinimas leistų iš dalies (tai yra 800 EUR) patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi buvo atsisakyta tenkinti bankrutuojančio asmens E. D. bankroto administratoriaus prašymą patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, joje buvo išaiškintos nuostatos bei pateikti argumentai, dėl ko nėra tvirtinamas patikslintas mokumo atkūrimo planas ir nėra trumpinamas jo įgyvendinimo terminas. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi buvo pripažinta pagrista. Kreditorės AB SEB banko nuomone, tai visiškai prieštarauja FABĮ paskirčiai ir aiškiai parodo bankrutuojančio asmens siekį kaip galima greičiau bei kuo mažesnėmis sąnaudomis atsikratyti prisiimtų ir neįvykdytų įsipareigojimų.
5.2. Bankrutuojantis asmuo bankroto proceso metu turi siekti gauti didesnes pajamas, tinkamai ir atsakingai naudoti būtiniesiems poreikiams skiriamas pinigines lėšas, įgyvendinti bankrutuojantiems asmenims keliamus tikslus, siekti kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o ne iki nesuprantamo ir niekuo nepaaiškinamo minimumo sumažinti būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingas lėšas, taip neva sukurdamas pagrindą trumpinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą.
5.3. Bankrutuojantis asmuo E. D. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir yra kvalifikuota odontologijos srities specialistė, tai paklausi ir perspektyvi specialybė, tačiau bankrutuojantis asmuo nepateikė įrodymų, jog siekia susirasti geriau mokamą darbą.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane buvo patvirtintos bankroto administravimo išlaidos visam 60 mėnesių (5 metų) mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiui. Šias 60 mėnesių (5 metų) laikotarpiui patvirtintas bankroto administravimo išlaidas (tai yra 2 000 EUR atlyginimas administratoriui bei 1 000 EUR administravimo išlaidos) bankroto administratorė pasidengė anksčiau laiko. Kreditorės AB SEB banko nuomone, turi būti dengiamos bankroto administratorės administravimo išlaidos už atliktą darbą bei suteiktas paslaugas, o ne apsimokamos į priekį už dar nesuteiktas paslaugas, kurių ateityje gali ir nebūti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašo atskirojo skundo netenkinti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
6.1. Pasikeitęs fizinių asmenų bankroto teisinis reguliavimas bei aplinkybė, jog buvo parduotas E. D. priklausantis turtas ir reikšminga dalimi atsiskaityta su kreditoriais, suteikė bankrutuojančiam asmeniui pakankamą pagrindą patikslinti savo mokumo atkūrimo planą, kuriuo pasiūlyta sutrumpinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę.
6.2. Kreditoriaus pareikšto skundo motyvai yra pagrįsti subjektyviu vertinimu – tvirtindamas, kad E. D. pagal savo turimą išsilavinimą ((duomenys neskelbtini) specialybė) turi realias galimybes gauti geriau mokamą darbą, kreditorius turėtų šias aplinkybes pagrįsti įrodymais.
Šalies argumentai
6.3. Pareiškėja nesutinka, kad jos pajamos yra neadekvačiai mažos. E. D. gaunamas darbo užmokestis sudaro kiek daugiau nei 700 EUR per mėnesį. Tai, kad pareiškėja tęsia darbą ir užtikrina stabiliai gaunamas pajamas, visiškai nesudaro pagrindo abejoti bankrutuojančio asmens sąžiningumu.
6.4. Atskirojo skundo teiginiai, kad bankrutuojančio asmens įsipareigojimai kreditoriams tenkinami tik labai mažomis sumomis, taip pat nėra pagrįsti. E. D. fizinio asmens bankroto procese kreditiniai reikalavimai buvo patenkinti net 173 233,22 EUR ir tai yra labai didelė suma. Pagal objektyviai turimas išgales pareiškėja tenkino kreditorių reikalavimus ir iš savo gaunamo darbo užmokesčio.
6.5. Pareiškėja taip pat nesutinka su AB SEB banko argumentais, jog patikslinus mokumo atkūrimo planą ir sutrumpinus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą turėjo būti išspręstas bankroto administravimo išlaidų grąžinimo klausimas. Mokumo atkūrimo plane, kuris buvo patvirtintas 2015 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, nustatyta bankroto administravimo išlaidų suma yra skirta nuo plano patvirtinimo visam likusiam bankroto procesui, neapsiribojant 3 ar 5 metų laikotarpiu. Duomenų, kad bankroto administratorius būtų netinkamai vykdęs savo įsipareigojimus, byloje nepateikta, šių aplinkybių neįrodinėja ir suinteresuotas asmuo AB SEB bankas. Atsižvelgiant į tai ir įvertinant, jog nei patvirtintame bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plane, nei FABĮ nėra įtvirtinta, kad sumokėtas lėšas bankroto administravimo išlaidoms bankroto administratorius turėtų sugrąžinti, jeigu sutrumpinama plano įgyvendinimo trukmė.
6.6. Neteisingas suinteresuoto asmens vertinimas, kad bankroto administratorė savo išlaidas neteisėtai pasidengė anksčiau laiko. FABĮ 22 straipsnio 5 dalis numato, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš visų rūšių lėšų ir yra apmokamos pirmiausia, todėl dėl to, jog visos neapmokėtos bankroto administravimo išlaidos buvo padengtos iš lėšų, gautų iš bankrutuojančio asmens turto pardavimo, nelaukiant bankroto proceso pabaigos, FABĮ reikalavimai nebuvo pažeisti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas patikslintas fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektas, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2015 m. balandžio 18 d. nutartimi E. D. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas.
10. Pirmosios instancijos teisme gautas prašymas patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Skundžiama nutartimi prašymas patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą patenkintas.
11. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad bankrutuojantis asmuo bankroto proceso metu turi siekti gauti didesnes pajamas, tinkamai ir atsakingai naudoti būtiniesiems poreikiams skiriamas pinigines lėšas, įgyvendinti bankrutuojantiems asmenims keliamus tikslus, siekti kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o ne iki nesuprantamo ir niekuo nepaaiškinamo minimumo sumažinti būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingas lėšas, taip neva sukurdamas pagrindą trumpinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.
12. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, patikslintame mokumo atkūrimo plane yra tikslinama dalis dėl plano įgyvendinimo trukmės – nustatoma 3 metų įgyvendinimo trukmė; dalis dėl bankroto metu planuojamų gauti piniginių lėšų – numatoma gauti 717,68 EUR pajamas; dalis dėl būtiniesiems poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalingų lėšų – nustatoma, jog pareiškėjos poreikiams patenkinti užteks 250 EUR plius 100 EUR būsto nuomai, išlaidos komunaliniams patarnavimams – pagal faktiškai gaunamas sąskaitas; dalis dėl kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų dydžio, kadangi pardavus bankroto proceso metu numatytą turtą buvo patenkinta dalis kreditorių finansinių reikalavimų.
13. Taigi matyti, kad pareiškėja naudojasi nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusia FABĮ 7 straipsnio 5 dalies redakcija, kurioje nustatyta, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė yra treji metai vietoj buvusių penkerių, suteikta teise fiziniams asmenims, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio pakeitimo įsigaliojimo dienos, siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę FABĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka.
14. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas neturi pareigos kiekvienu atveju trumpinti plano įgyvendinimo trukmę. Tai reiškia, kad, įsigaliojus FABĮ pakeitimo įstatymui, anksčiau pradėtose fizinių asmenų bankroto procedūrose patvirtintų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planų įgyvendinimo trukmė nėra keičiama (trumpinama) automatiškai. Esant atitinkamam prašymui dėl šios trukmės trumpinimo, šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas, paisydamas skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018).
15. Kaip matyti iš mokumo atkūrimo plano turinio, iš esmės pareiškėja per pusę mažina išlaidas, skirtas būtiniesiems poreikiams tenkinti, todėl iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. (mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo pabaigos) pareiškėja kreditiniams reikalavimams tenkinti skirtų ne mažiau kaip 800 EUR.
16. Kaip matyti iš 2015 m. patvirtinto mokumo atkūrimo plano, pareiškėjai būtiniesiems poreikiams patenkinti buvo nustatyta 500 EUR suma plius 100 EUR būsto nuomai bei papildomai komunalinėms išlaidoms pagal faktiškai pateiktas sąskaitas. Patikslintame mokumo atkūrimo plane pareiškėja susimažina savo poreikiams patenkinti reikalingą sumą iki 250 EUR plius 100 EUR būsto nuomai bei papildomai komunalinėms išlaidoms pagal faktiškai pateiktas sąskaitas. Taigi matyti, jog pareiškėja planuoja savo išlaidas susimažinti beveik per pusę.
17. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtiniesiems poreikiams patenkinti skirtų lėšų sumažinimas iš esmės yra vienas iš būdų didesne lėšų suma padengti iš dalies kreditorių finansinius reikalavimus. Tačiau pažymėtina, jog būtinosioms išlaidoms skirtiną sumą pareiškėja sumažino labai daug – 250 EUR. Be to, pirminiame mokumo atkūrimo plane pareiškėja nurodė, jog skiria apie 150 EUR nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Patikslintame mokumo atkūrimo plane dukters išlaikymui skirtų lėšų pareiškėja nebeįtraukia į būtinųjų lėšų sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors pareiškėjos dukra pateikiant prašymą patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą jau buvo pilnametė (18 metų), tačiau pažymėtina, jog tokio amžiaus jaunas žmogus dar mokosi mokyklos paskutinėje klasėje arba studijuoja ir faktiškai yra išlaikomas tėvų. Tačiau nėra aišku, iš kokių lėšų pareiškėja planuoja prisidėti prie dukters išlaikymo, šios aplinkybės leidžia abejoti, ar pareiškėja yra sąžininga nurodydama gaunamas pajamas arba nurodydama savo būtinuosius poreikius.
18. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai pardavus visą turtą iš esmės buvo įvykdyta esminė priemonė pareiškėjos mokumui atkurti. Kaip matyti iš pateikto patikslinto mokumo atkūrimo plano, pareiškėja, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, patenkino didelę dalį kreditorių finansinių reikalavimų, pardavusi bankroto proceso metu turimą turtą, jos kreditorių finansiniai reikalavimai yra sumažėję nuo 427 693,75 EUR iki 254 460,53 EUR. Mokumo atkūrimo plane numatyta visa sistema priemonių asmens mokumui atkurti, todėl tai, kad pareiškėja įgyvendino vieną iš mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių mokumui atkurti – turto pardavimą, negali būti pripažįstama pakankama priežastimi sutrumpinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą.
19. Pažymėtina, jog pareiškėja 2015 m. patvirtintame mokumo atkūrimo plane nebuvo įsipareigojusi persikvalifikuoti ir taip gauti didesnių pajamų, tačiau buvo įsipareigojusi išlaikyti gaunamą darbo užmokestį, kadangi nurodė, jog gauna nemažą darbo užmokestį Lietuvos mastu (868,86 EUR), o, pasikeitus aplinkybėms, įsipareigojo dėti maksimalias pastangas susirasti kitą gerai mokamą darbą. Patikslintame mokumo atkūrimo plane matyti, jog pareiškėjos pajamos yra sumažėjusios (717,68 EUR), tačiau įrodymų, jog pareiškėja dėtų pastangas įgyti geriau mokamą darbą, nėra pateikta. Nurodomos aplinkybės, jog pareiškėja bandė ieškotis darbo pagal savo specialybę – (duomenys neskelbtini), tačiau jai buvo pasiūlyta dirbti 0,5 etato arba už minimaliąją mėnesinę algą, nepagrįstos jokiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore gauna daugiau pajamų, nei dirbtų pagal savo specialybę, nepagrįsta. Be to, patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodyta aplinkybė, jog pareiškėja ir taip uždirba daugiau nei kiti tokį patį išsilavinimą bei profesiją turintys žmonės, nepateisina pareiškėjos nenoro siekti geriau mokamo darbo.
20. Be to, pažymėtina, jog iki sutrumpinto mokumo atkūrimo plano pabaigos pareiškėja planuoja sumokėti kreditoriams 800 EUR, tačiau, vykdydama patvirtintą mokumo atkūrimo planą 5 metus, pareiškėja kreditoriams galėtų grąžinti apie 2 800 EUR, iš kurių reikėtų išskaičiuoti faktiškai patirtas išlaidas už komunalinius patarnavimus. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mokumo atkūrimo plano vykdymas 5 metus, esant šios dienos faktinėms aplinkybėms, labiau atitinka bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesus.
21. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Aplinkybė, jog pareiškėjos pajamos ne tik kad neišliko tos pačios, o netgi sumažėjo, ir tai, jog pareiškėja negalėjimą įgyti geriau mokamo darbo įrodinėja tik deklaratyviais teiginiais, tai, jog iš esmės galimybę grąžinti didesnę lėšų sumą kreditoriams pareiškėja grindžia tik būtinųjų lėšų susimažinimu, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja nesiekia maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja, siekdama plano pakeitimo (jo įgyvendinimo trukmės sutrumpinimo), privalo įrodyti, kad ėmėsi visų galimų priemonių, dėjo maksimalias pastangas, siekdama gauti pajamų, kurios leistų iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus, tačiau pareiškėja neįrodė šių aplinkybių.
22. Be to, sutiktina su apeliante, jog pareiškėjos pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas yra praktiškai identiškas tam, kuris buvo teikiamas 2017 m. spalio mėnesį, išskyrus dalį dėl būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų. Kaip nustatyta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017 m. spalio 20 d. nutartimi netenkino prašymo dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patikslinimo, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos pajamos nuo tada, kai buvo patvirtintas pradinis mokumo atkūrimo planas, nuo 868,86 EUR sumažėjo iki 700 EUR per mėnesį, ši suma visa faktiškai skiriama pareiškėjos būtiniesiems poreikiams patenkinti, matyti, kad kreditorių reikalavimams per mėnesį patenkinti lieka labai maža suma arba visai nieko nebelieka, o sutrumpinus terminą iki 3 metų kreditorių reikalavimai būtų patenkinti daug mažesne apimtimi nei per penkerių metų terminą. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. spalio 20 d. nutartis palikta nepakeista.
23. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tai, kad pareiškėja, sumažėjus jos pajamoms, nesiekia įgyti geriau mokamo darbo ir tik sumažintų būtinųjų poreikių sąskaita siekia susitrumpinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę, pažeidžia bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesus.
24. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį naikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos E. D. bankroto administratorės prašymo patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos E. D. bankroto administratorės prašymo patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą.