Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovei N. B. ir jos atstovui advokatui Irmantui Ruželei, atsakovui K. G. ir jo atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, institucijų, teikiančių išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame parengiamajame teismo posėdyje rengiantis žodinio proceso tvarka nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui K. G. ir pagal atsakovo K. G. priešieškinį ieškovei N. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucijos, teikiančios išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustato:

Institucija, teikianti išvada, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kuria siūlė šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakovu.

Institucija, teikianti išvada, - Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad patikrinus buitines –moralines ieškovės gyvenimo sąlygas, yra galimybė šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti ir kartu su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla nutrauktina.

Teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2d.), kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (LR CK 3.169 str. 1d.). Kilusį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šalys išsprendė gera valia, atsižvelgę į jų sūnaus išsakytą nuomonę, kad jis šiuo metu pageidauja gyventi kartu su tėvu. Institucijos, tyrusios abiejų šalių gyvenimo sąlygas, nustatė, kad abu vaiko tėvai turi tinkamas sąlygas vaikui gyventi, jį auklėti bei išlaikyti, todėl vaiko gyvenimas kartu su kiekvienu iš tėvų, jiems gyvenant skyrium, neprieštarautų vaiko interesams, kad atsakovas, kartu su kuriuo vaikas gyvena jau nuo 2010 m. vasario 14d., sudaro geras gyvenimo sąlygas ir tinkamai vaiku rūpinasi, o jo sutuoktinė neprieštarauja, kad vaikas gyventų kartu su juo ir pati prisideda prie vaiko priežiūros.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. LR CPK 380 str. 2 d. nustato, kad vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Nepilnamečio D. G. nuomonė buvo išklausyta betarpiškai teismo posėdžio metu, jis pageidavo likti gyventi kartu su tėvu, nes yra įpratęs prie tos gyvenamosios vietos ir aplinkos, kuri jį tenkina, jam patogu lankyti mokyklą, juo tinkamai rūpinamasi (LR CK 3.183 str. 3d.).

Šis šalių ginčas, atsižvelgiant į iki šio laiko susiklosčiusią faktinę padėtį, t.y., kad šalių sūnus daugiau kaip vienerius metus gyvena kartu su tėvu, kad jis pageidauja nekeisti jo gyvenamosios vietos, nagrinėjamas vaiko interesais (LR CK 3.3 str.) ir, tėvams gyvenant skyrium, taikos sutartis dalyje dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, kuria šalys susitarė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakovu bei susitarė, kad ieškovei nebus kaip nors kliudoma bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime (taikos sutartimi taip pat aptarė ir bendravimo bei dalyvavimo vaiką auklėjant tvarką), tvirtintina, nes tokia padėtis atitinka šalių nepilnamečio vaiko tiek pageidavimus, tiek jo interesus (LR CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad šalių nepilnamečio sūnaus teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus užtikrintos jam gyvenant kartu su tėvu.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, siekiama užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai.

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokio, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, būtini.

Nors sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi šie teisiškai reikšmingi faktai: 1) konkretaus vaiko poreikiai; 2) abiejų tėvų turtinė padėtis, tačiau atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma tai įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgia, užtikrina jų apsaugą, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri nuo 2008 m. yra 800,00 Lt. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Šalių šūnus D., kuriam šiuo metu yra sukakę 9 metai, gyvena kartu su atsakovu ir jo sutuoktine bei jos sūnumi, ieškovė gyvena skyrium, šalių sūnus lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 3 klasę. Ieškovė priešieškinį dėl išlaikymo dydžio pripažino iš dalies. Abu vaiko tėvai yra darbingo amžiaus ir sveikatos, dirba.

Šalys – ieškovė N. B. ir atsakovas K. G., - atsižvelgdami į sūnaus poreikius, savo turtinę padėtį, pasiekė abiems šalims priimtiną susitarimą dėl nepilnamečiam vaikui – sūnui D. priteistino išlaikymo formos ir dydžio bei laikotarpio, tai aptarė taikos sutartimi.

Šalys jų sudarytą taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, dėl išlaikymo vaikui teikimo prašė patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Šalys nurodė, jog jiems yra žinoma civilinės bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės, numatytos LR CPK 294 str., t.y., kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, šalims taip pat paaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, kad pasikeitus aplinkybėms, vaiko gyvenamoji vieta, su juo bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, išlaikymo nepilnamečiam vaikui forma ar dydis gali būti keičiami (LR CPK 293 str. 5 p., 294 str. 2 d., 584 str. 1d. 4 p., LR CK 3.169 str., 3.170 str., 3.201 str.).

Šalių sudaryta taikos sutartis, atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, tvirtintina, nes šis šalių veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, civilinė byla nutrauktina (LR CPK 293 str. 5p., 294 str. 2d.).

Šalims esant atleistoms nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio ir priešieškinio reikalavimus priteisti išlaikymą vaikui, taikos sutartimi ieškovei įsipareigojus teikti išlaikymą 250,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis, iš jos į valstybės biudžeto pajamas priteistina 22,50 Lt žyminio mokesčio ( 250,00 Lt x 12 mėn. = 3.000,00 Lt x 3 proc. = 90,00 Lt x 25 proc. = 22,50 Lt) (LR CPK 87 str. 2d., 96 str.). Iš ieškovės taip pat išieškotina 17,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1d. 3p., 96 str.).

Pagal LR CPK 87 str. 2 d., šalims sudarius taikos sutartį, grąžinama 75 proc. jų sumokėto žyminio mokesčio.

Ieškovė ieškinį apmokėjo 139,00 Lt žyminiu mokesčiu (Lietuvos pašto kvitai 2011-08-01 5-6 b.l.), o atsakovas priešieškinį apmokėjo 139,00 Lt žyminiu mokesčiu ( Swedbank, AB mokėjimo kvitas 2011-11-08, 63 b.l.), todėl, vadovaujantis LR CPK 87 str. 2 - 5 dalių nuostatomis, atsakovui grąžintina 104,00 Lt žyminio mokesčio, o ieškovei - 64,00 Lt žyminio mokesčio ( užskaičius 22,50 Lt išieškotinų iš ieškovės už ieškinio reikalavimą priteisti išlaikymą ir 17,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (104,25 Lt - 22,50 Lt - 17,40 Lt ir gautą sumą suapvalinus)). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (LR CPK 87 str. 2-5 dalys), pateikus prašymą ir šios nutarties kopiją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 42 str., 140 str. 3d., 87 str. 2-5 dalimis, 94 str., 96 str., 290 str., 291 str., 293 str.5p., 294 str., 295 str., teismas

nutaria:

1. Patvirtinti šalių - ieškovės N. B. ir atsakovo K. G. - sudarytą taikos sutartį tokio turinio:

1.1. ieškovė N. B. ir atsakovas K. G. susitaria sūnaus D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo tėvu K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

1.2. ieškovė N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja nuo 2011 m. spalio 15 d. mokėti nepilnamečio sūnaus D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pinigus pervesti iki einamojo mėnesio 20d. į atsakovo K. G. asmeninę sąskaitą, esančią AB DnB banke Nr.(duomenys neskelbtini);

1.3. atsakovas K. G. įsipareigoja netrukdyti sūnaus motinai N. B. maksimaliai bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, kiek tai neprieštaraus vaiko interesams, tvarka nustatoma nuo 2011m. lapkričio 21 d., ji yra tokia:

1.3.1. ieškovė N. B. turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį vaiko gyvenamojoje vietoje, iš anksto telefonu apie tai pranešusi vaiko tėvui K. G.;

1.3.2. ieškovė N. B. turi teisę kiekvieną pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį lankyti vaiką ir su juo bendrauti auklėjimo ir mokymosi įstaigose, auklėtojui ar soc. pedagogui leidus, o vaikui nelankant mokslo įstaigos tokia teisė bendrauti išlieka sūnaus gyvenamojoje vietoje esant tėvui ar jo sutuoktinei;

1.3.3. ieškovė N. B. su vaiku turi teisę bendrauti ir savaitgaliais (šeštadieniais ir sekmadieniais) sūnaus gyvenamojoje vietoje, iš anksto suderinusi telefonu su vaiko tėvu K. G., ir kas antrą mėnesio savaitgalį turi teisę pasiimti sūnų D. G. iš jo gyvenamosios vietos (pasiima šeštadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir atveža vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val.);

1.3.4. vaiko atostogų metu ir motinos atostogų metu pusę atostogų laiko vaikas gyvens su savo motina N. B.. Prieš pasiimant vaiką pas save atostogų metu, ieškovė N. B. informuoja atsakovą šiuo elektroniniu paštu: kastytis73@mail.ru, ne vėliau, kaip prieš 5 kalendorines dienas;

1.3.5. vaikui susirgus, N. B. ir K. G. vienas kitą informuoja nedelsiant;

1.4. ieškovė N. B. ir atsakovas K. G. su taikos sutartimi sutinka, ieškovė atsisako nuo ieškinio reikalavimų, o atsakovas atsisako nuo likusių priešieškinio reikalavimų dalies;

1.5. ieškovė N. B. prašo teismo, patvirtinus taikos sutartį, sugrąžinti 75 procentus jos sumokėto žyminio mokesčio. Likusios 25 procentų žyminio mokesčio sumos ieškovė neprašo atsakovo jai kompensuoti;

1.6. ieškovė N. B. ir atsakovas K. G. pareiškia, jog neprašo vienas kito padengti turėtų bylinėjimosi išlaidų, įskaitant advokatų pagalbai apmokėti turėtų išlaidų. Byloje susidariusias pašto išlaidas įsipareigoja padengti ieškovė N. B.;

1.7. ieškovė N. B. ir atsakovas K. G. susitaria, kad jei sutartiniai įsipareigojimai nebus vykdomi gera valia, jie bus vykdomi priverstine tvarka, išduodant vykdomąjį raštą;

2. grąžinti ieškovei N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 64,00 Lt žyminio mokesčio;

3. grąžinti atsakovui K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 104,00 Lt žyminio mokesčio;

4. civilinę bylą Nr.2-1558-356/2011 nutraukti;

5. šios nutarties kopijas įteikti šalims ir institucijoms.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.