Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – ta pati, teistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 7 mėnesių 26 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. smurtavo prieš savo artimą giminaitį, o būtent: 2019-11-16 apie 12.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu su motina N. L., tris kartus ranka sudavė jai į kairįjį žandą, tuo sukeldamas N. L. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. L. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019-11-16 apie 13 val. adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir motinos įvyko konfliktas, ko pasekoje motinai galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus. Tuo metu buvo neblaivus, todėl gerai visko neprisimena. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Dėl savo elgesio gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Ateityje planuoja nebevartoti alkoholio, užsiimti darbine veikla. Sutiktų, kad jam būtų taikoma probacija.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes A. L. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, A. L. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2019-11-16 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulio E. A. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji N. L. pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, bet jos apklausti dėl jos fizinės būklės nebuvo galima. Ant N. L. skruosto matomas patinimas. N. L. buvo labai susijaudinusi bei akivaizdžiai neblaivi, kuriai nustatytas 1,55 promilių girtumas. Smurtu įtariamas jos sūnus A. L.. Šeimoje nepilnamečių vaikų nėra. Įvykio aplinkybes gali paaiškinti liudytojas G. P., kuris paties konflikto nematė, bet apie jį girdėjo. Nuvykus į įvykio vietą, pasitiko nukentėjusioji N. L., kuri verkė ir paaiškino, kad į namus grįžęs neblaivus sūnus A. L., su kuriuo ji kartu gyvena, žodinio konflikto metu dėl pinigų trenkė tris kartus savo motinai N. L. į kairį skruostą, dėl ko N. L. patyrė fizinį skausmą. A. L. po konflikto pasišalino. Įvykio vietoje buvo matomas sulaužytas stalas. Apvažiavus gretimas gatves, A. L. nebuvo rastas, todėl į policijos įstaigą nebuvo pristatytas (b. l. 8-11);

- 2019-11-16 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietose, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėtas buto kambarys, kuriame buvo smurtauta. Kambario viduryje matomas sulaužytas stalas. Durų, vedančių į balkoną, stiklas yra suskilęs. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 12-19);

- 2019-11-17 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota N. L. kūno apžiūra, kurios metu po kaire N. L. akimi matoma mėlynė. Taip pat matoma mėlynė ant kairio žando. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 40-44);

- 2019-11-16 alkoholio matuoklio parodymų kvitas, kuriame užfiksuota, jog 2019-11-16 16.38 val. buvo patikrintas A. L. girtumas, kurio metu buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas (b. l. 56);

- nukentėjusiosios N. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad A. L. yra jos sūnus, kuris susipyko su žmona, todėl apie mėnesį laiko jis gyvena pas ją bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2019-11-16 apie 12.45 val. jis grįžo į namus girtas. Jie sukonfliktavo, nes ji jam nedavė pinigų ir neleido išeiti iš namų, todėl jie apsistumdė. Sūnus jai ranka sudavė tris kartus į kairę veido pusę, po ko jai skaudėjo bei liko mėlynė po kaire akimi ir ant žandikaulio. Po to, kai jis sudavė jai, A. pabėgo. Dar jam nepabėgus, ji spėjo išsikviesti policiją, tačiau, atvažiavus policijos pareigūnams, jis jau buvo pasišalinęs. Stalas buvo sulaužytas tada, kai konflikto metu sūnus jį apvertė. Dėl stalo sūnui pretenzijų ji neturi, nes kaimynas jį jau suklijavo. Po kažkiek laiko į namus grįžo A., pavalgė ir nuėjo miegoti. Jai paskambino policijos pareigūnas, kuriam ji pasakė, kad sūnus jau namuose. Atvažiavęs policijos pareigūnas padavė jai dokumentus ir sulaikė A.. Dėl to, kas įvyko, ji sūnui atleidžia ir tikrai žino, kad grįžęs jis jos atsiprašinės, nes, kai jis yra blaivus, yra geras žmogus. Dėl visko kaltas alkoholis. Ji sūnui atleidžia, žalos atlyginti neprašo, nes žalos jis jai nepadarė. Į medikus nesikreipė ir nesikreips, nes neturi tam laiko. Apklausiama papildomai N. L. parodė, kad konflikto tarp jos ir sūnaus niekas nematė. Kaimynas G. P. atėjo tik tada, kai jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Ji pati šiam pasiskambino, kad šis pas ją ateitų ir padėtų sutvarkyti stalą. Konflikto metu ji su sūnumi bute buvo dviese (b. l. 25-31);

- liudytojo G. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2019-11-16 apie 13 val. jis sulaukė kaimynės N. skambučio. Jis su N. anksčiau dirbo kartu. Ši neturi vyro, todėl kartais jo paprašo ką nors sutvarkyti jos bute, nes namuose kartais reikia vyriškų rankų. N. paskambino ir pasakė, kad sulūžo stalas, todėl prašė ateiti sutvarkyti. Kadangi jis turėjo laiko, tai apsirengė, susidėjo įrankius ir nuėjo pas ją. Užėjęs į jos butą, jis pamatė policijos pareigūnus. Jis paklausė N., kas atsitiko, o ji jam liepė nesigilinti ir eiti žiūrėti stalą, ką jis ir padarė. Kol jis tvarkė stalą, policijos pareigūnai išvažiavo. Jis po policijos pareigūnų išvažiavimo užtruko 10 minučių ir, sutvarkęs stalą, išėjo namo. Kol tvarkė stalą, N. sūnaus bute nebuvo ir jis nebuvo grįžęs. Konflikto tarp N. ir jos sūnaus jis nematė, nes atėjo jau tada, kai viskas buvo įvykę. Apie konfliktą N. jam nieko nepasakojo (b. l. 47-49).

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo A. L. visiškas prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 96-98), tiek teisme, nukentėjusiosios N. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie A. L. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, asmens apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog A. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo motinai N. L.. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus motinos atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). A. L. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš motiną teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas vieną kartą teistas (b. l. 64-67). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kita atsakomybę sunkinanti aplinkybės – veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 63), yra nedirbantis (b. l. 62), registruotas Užimtumo tarnyboje. Nusikalto praėjus pakankamai neilgam laiko tarpui po lygtinio paleidimo taikymo. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. L., kaip recidyvistui, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnio nuteisimo, už naujos smurtinės nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė nustatytina kaip artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pastebėtina, kad A. L. savo kaltę pripažino visiškai jau ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 96-98), taip palengvindamas nusikaltimo ištyrimą. Teisme neigiamai įvertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiosios. Yra jauno amžiaus, iki tol teistas tik vieną kartą. Jo atžvilgiu nėra iškelta kitų baudžiamųjų bylų, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika nėra ir negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), į valstybės siekiamybę ir pastangas mažinti kalinčių asmenų skaičių, teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 8 mėnesiams (LR BK 75 str. 1 d.), t. y. trumpesniam terminui nei prašė prokurorė, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą (nesunkus nusikaltimas), sukeltas pasekmes (fizinio skausmo sukėlimas), ankstesnių nuteisimų skaičių (vienas), neturėjimą galiojančių administracinių nuobaudų ir kt. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 5 p., 8 p., 10 p.).

Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus, kad nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., kaltinamasis įvykdė prieš motiną, tikslinga A. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 722 str.).

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas A. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. lapkričio 16 d. 16.35 val. iki 2019 m. lapkričio 18 d. 16.05 val.. bei nuo 2019 m. gruodžio 3 d. 18.32 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 4 d. (trys paros) (b. l. 87-88, 99-100, 130).

A. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (b. l. 127-128) panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-12-04, A. L. paleidžiant teismo posėdžių salėje.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. nustatyti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. L. atidėti 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams ir paskirti jam šiuos įpareigojimus:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti A. L. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką 2019 m. lapkričio 16 d. 16.35 val. iki 2019 m. lapkričio 18 d. 16.05 val. bei nuo 2019 m. gruodžio 3 d. 18.32 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2019 m. gruodžio 4 d. (viso tris paras).

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-12-04, A. L. paleidžiant teismo posėdžių salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.