Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. B., nukentėjusiajai N. V., jos atstovui advokato padėjėjui Vykintui Bulotui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus tyrėjas 2010-12-02 V. B. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 5 dalį surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2010-11-09 apie 18 val. 00 min. Laurų Sodų 1-ojo g., Vilniuje, V. B. šuo, Kaukazo aviganių veislės, vardu „Muratas“ pabėgo iš voljero ir sukandžiojo N. V. šunį.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2010-12-02 nutarimu Nr. 12N-637604-10 V. B. pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį – 500 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi administracinės nuobaudos subendrintos, V. B. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 500 litų bauda.

Teismo posėdyje V. B. skundą palaikė, prašė panaikinti skundžiamą nutarimą arba sumažinti paskirtą baudą. Paaiškino, kad, jo manymu, incidentas įvyko dėl abipusės kaltės. Teigė, kad šunį laiko aptvertoje namų valdoje esančiame voljere. Šuo pabėgo, nes iki galo nebuvo uždarytas voljeras ir varteliai. Pažeidimo neneigia, gailisi, kad nukentėjo kaimynės šuo.

Nukentėjusiosios atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko. Paaiškino, kad nukentėjusioji N. V. negali paliudyti visų įvykio aplinkybių, nes jame nedalyvavo. Pažymėjo, kad V. B. šuo pabėga ne pirmą kartą. Sodų bendrijos gyventojai bijo šio šuns. V. B. nesutinka atlyginti padarytos žalos, todėl teigti, kad jis gailisi dėl pažeidimo, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad pagal ATPK 110 straipsnio 1 ir 5 dalis V. B. subendrinta administracinė nuobauda – 500 litų bauda paskirta už tai, kad 2010-11-09 apie 18 val. 00 min. Laurų Sodų 1-ojo g., Vilniuje jam priklausantis šuo, Kaukazo aviganių veislės, vardu „Muratas“, pabėgo iš voljero ir sukandžiojo N. V. šunį.

ATPK 110 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų, 2 dalyje numatyta, kad agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo, o pagal 5 dalį, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime konstatuota, kad V. B. pažeidė Vilniaus m savivaldybės tarybos 2009-10-07 sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6.8 ir 24 punktų reikalavimus.

Taisyklių 6.8 p. gyvūnų savininkams, gyvūnus prižiūrintiems asmenims nustatyta pareiga užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Šių taisyklių 24 p. įtvirtinta, kad viešosiose vietose visi asmenys privalo vedžioti (vesti) šunis su pavadėliu ir antsnukiu, išskyrus Taisyklių 25 ir 26 punktuose nurodytas išimtis. Laikoma, kad šuo vedamas su pavadėliu, kai vienas pavadėlio galas prisegtas prie šuns, o kitą pavadėlio galą šunį vedantis (vedžiojantis) asmuo tvirtai laiko rankoje, kad galėtų bet kuriuo momentu valdyti šunį. Prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo negalėtų įkąsti, pasiekti, paliesti kito asmens, jo daiktų ar ant asmens, jo daiktų užšokti ar kelti jiems grėsmę.

Tai, kad V. B. pažeidė Taisyklių 6.8 punkto nuostatas, byloje patvirtina administracinio teisės pažeidimo (b. l. 12), UAB „Jakovo veterinarijos centras“ pažyma ir išrašas iš ligos istorijos (b. l. 14, 15), nukentėjusiosios pareiškimo (b. l. 13) duomenys, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimas (b. l. 20), liudytojų parodymai.

Nukentėjusiosios V. V. 2010-11-09 pareiškime nurodyta, kad 2010 m. lapkričio 9 d. jos dukra R. V. vedžiojo šunį, kuris buvo su pavadžiu. Dukra vaikščiojo sodų bendrijoje „Šilelis“. Prie jos pribėgo palaidas šuo be antsnukio ir sukandžiojo jų šunį. Šuniui prakasta krūtinės ląsta, sulaužyti šonkauliai. Po kiek laiko atbėgo kaimynų šuns šeimininkė M. B.. Šuns savininkai yra S.B. „Šilelis“ gyventojai B. Nukentėjusioji pareiškime pažymėjo, kad tai ne pirmas kartas, kai šuo laksto palaidas ir be antsnukio. Šuo labai didelis ir piktas. Apie įvykį nukentėjusioji įspėjo sodų bendrijos pirmininką, kuris jai pasakė, kad jau buvo gavęs nusiskundimų dėl šio šuns (b. l.13).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. B. 2010-12-02 paaiškinime nurodė, kad turi Kaukazo aviganių veislės šunį vardu „Muratas“, kurį laiko namo kieme, voljere. Šuo 2010-11-09 pabėgo iš voljero, todėl jis nusiuntė dukrą jį sugrąžinti. Dukra šunį rado už 500 metrų nuo namų ir norėjo uždėti pavadėlį. Tuo metu pasirodė R. V. su savo šunimi, kuris buvo be antsnukio. Šis šuo staiga pradėjo agresyviai loti, todėl jo šuo „Muratas“ reagavo į tai kaip į agresiją jo dukrai ir puolė ją ginti. V. B. teigimu, jo dukra nesugebėjo išlaikyti šuns, todėl šunys „susipjovė“. Nukentėjo kaimynės šuo. Pats įvykio nematė. Pažeidimą pripažįsta ir dėl įvykusio nuoširdžiai gailisi.

UAB „Jakovo veterinarijos centras“ išraše nurodyta, kad Lietuvos skaliko vardu D. savininkas 2010-11-09 kreipėsi į minėtą įstaigą, nes jo šuo buvo užpultas ir apkandžiotas Kaukazo aviganio veislės šuns. Apžiūros metu nustatyta: kastinė žaizda dešinėje krūtinės pusėje, sulaužytas šonkaulis, pradurtas plautis. Gyvūnui suteikta veterinarinė pagalba, atliktas operacinis gydymas (b. l. 14).

Liudytoja M. B. teismo posėdyje parodė, kad išėjo į lauką ir pamatė, kad atidaryti varteliai. Pasiėmė antsnukį ir nuėjo ieškoti šuns. Kas atidarė vartelius ir kiek laiko jie buvo atidaryti, nežino.

Liudytoja R. V. parodė, kad su kaimyne vedžiojo šunį. Netoli namų išgirdo šaukiant M. B., kad jos šuo pabėgo. Iš pradžių M. B. šuo užpuolė A. V. šunį, po to jos. M. B. paėmė šunį, bet jis vėl ištrūko. Liudytoja taip pat parodė, kad jo šuo lietuvių skalikų veislės ir buvo vedžiojamas su pavadėliu, bet be antsnukio. A. V. šuo smulkesnis, nei Kaukazo aviganių veislės šuo. Grįžus namo pamatė, kad šuo sužeistas. Liudytoja teigia, kad jai žinoma, jog B. šuo iš anksčiau lakstė palaidas, tačiau to ji pati nematė.

Liudytoja A. V. teismo posėdyje parodė, kad apie 18 val. su R. V. ir šunimis išėjo pasivaikščioti. M. B. sušuko, kad ištrūko jos šuo. M. B. šuo iš pradžių puolė jos šunį, po to R. V.. M. B. negalėjo nulaikyti šuns, todėl jis vėl ištrūko. Kai šuo prie jų pribėgo, jis buvo su antkakliu.

Liudytoja R. Z. parodė, kad A. V. yra jos anūkė. Aptariamo įvykio ji pati nematė, apie įvykį žino iš anūkės pasakojimo. Anūkė jai papasakojo, kad ją užpuolė B. šuo. Liudytoja matė, kad B. šunį vedžioja be antsnukio.

Liudytojas L. B. parodė, kad apie įvykį žino iš pasakojimo. Kaip B. prižiūri šunį nežino, tačiau 2009 m. Kaukazo aviganių veislės šuo jį buvo užpuolęs. Šuo buvo be pavadžio ir antsnukio.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad V. B. šuo buvo laikomas pažeidžiant ne Gyvūnų laikymo taisyklių 24 punkto reikalavimus, o nurodytų Taisyklių 36 punkto reikalavimus. Taisyklių 36 punktas nustato, kad privačioje uždaroje teritorijoje šunys gali būti nepririšti, tačiau vartai į privačią teritoriją bet kuriuo paros metu turi būti užrakinti.

Liudytojos M. B. parodymais neginčytinai nustatyta, kad šuo į atvirą sodininkų bendrijos teritoriją pateko pro neuždarytus vartus į privačią teritoriją. Šios aplinkybės neneigė ir pats pareiškėjas. Liudytojų R. V. ir A. V. parodymai taip pat patvirtina, kad M. B. šuns nevedžiojo, o šuo iš privačios teritorijos pabėgo.

Todėl V. B. veiksmai vertintini kaip Taisyklių 6.8 punkto ir 36 punkto pažeidimas. Iš V. B. inkriminuotos veikos pašalinamas Taisyklių 24 punkto pažeidimas.

Taisyklių 6.8 punkto ir 36 punkto pažeidimas ir lėmė žalos padarymą nukentėjusios V. V. priklausančiam turtui – šuniui. Todėl V. B. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį.

ATPK 110 straipsnio 5 dalies dispozicijoje nurodytas veikos kvalifikuojantis požymis - žalos asmens sveikatai ar turtui padarymas veikomis numatytomis šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse. Todėl pripažinus, kas asmuo pažeidė Gyvūnų laikymo taisyklių reikalavimus, ir dėl to buvo padaryta žala asmens turtui, veika kvalifikuojama tik pagal vieną ATPK 110 straipsnio dalį, t. y. ATPK 110 straipsnio 5 dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes , administracinio teisės pažeidimo byla V. B. atžvilgiu dalyje nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktas).

Kitų aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 straipsnis), nenustatyta. Administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo ir V. B. administracines nuobaudas paskyrė tam įgaliotas pareigūnas.

Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas, pripažino V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad V. B. nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius.

Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Ypatingų aplinkybių, sąlygojusių administracinio teisės pažeidimo padarymą, byloje nenustatyta. Todėl teisinio pagrindo taikyti V. B. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 128 straipsniu,

nutarė:

V. B. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2010-12-02 nutarimą Nr. 12N-637604-10 panaikinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą V. B. atžvilgiu dalyje nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktas).

V. B. už Gyvūnų laikymo taisyklių, patvirtintų Vilniaus m savivaldybės tarybos 2009-10-07 sprendimu Nr. 1-1251, 6.8 ir 36 punktų pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 5 dalį paskirti 500 litų baudą be gyvūno konfiskavimo.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.