Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-05-03 · Civilinė byla Nr. 2A-172-102/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-03
Bylos Nr.
2A-172-102/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pirm.), Romualdas Januška (pran.), Ramunė Čeknienė
Pareiškėjas
A., S. K., A. K., R. K., V. K., R.
Suinteresuotas asmuo
V. K., A. K., Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Algimantas Kolpertas, Vida Leonovienė
Civilinė byla Nr.2A-172-102/2007Procesinio sprendimo kategorija (S) 34.5; 128.2
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė), Romualdo Januškos (pranešėjas) ir Ramunės Čeknienės, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjams A. K., S. K., jo atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, suinteresuotiems asmenims V. K. ir V. K., jų atstovei advokatei Vidai Leonovienei, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-754/2007 pagal pareiškėjų A. K., R. K. ir S. K., V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., A. K. ir Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Pareiškėjai A. K., R. K., S. K. ir V. K. kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą prašydami turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė palikimą, atsiradusį po jų motinos V. K. mirties. Nurodė, kad V. K. mirė 2004 m. spalio 14 d. Jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Mirties faktą patvirtina Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas mirties liudijimas Nr. 47. Po motinos mirties atsirado palikimas, kurį sudaro gyvenamasis namas, klėtis, tvartas, klojimas ir kiemo įrenginys – šulinys, 5,3 ha miško ir 4,48 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktai, šaldytuvas, televizorius, spinta, stalas, lovos, savadarbis traktorius ir kiti žemės ūkio padargai. Nurodė, kad po motinos mirties dėl paveldėjimo liudijimo gavimo jie į notarų biurą kreipėsi praleidę įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą. Dėl to notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau jie palikimą priėmė, naudojosi visais namų apyvokos daiktais, tvarkė mišką, kiemą, nudažė namo vidų. Pareiškėjas R. K. visą laiką gyvena palikėjos gyvenamajame name ir nuolat naudojasi pastatais. Suinteresuotas asmuo V. K. priėmė palikimą ir į notarinę kontorą kreipėsi per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjų A. K., R. K. ir S. K. pareiškimą tenkino iš dalies, V. K. pareiškimą patenkino visiškai. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K. ir V. K. po motinos V. K. mirties 2004 m. spalio 14 d. priėmė palikimą ir jį valdo. Pareiškimo dalyje dėl A. K. ir S. K. palikimo priėmimo fakto netenkino. Teismas konstatavo, kad, 2004 m. spalio 14 d. mirus V. K., teisė į palikimą pagal įstatymą atsirado palikėjos sūnums pareiškėjams A. K., R. K., S. K. ir V. K. bei suinteresuotiems asmenims – palikėjos dukrai V. K. ir mirusio palikėjos sūnaus V. K. dukrai A. K. Per įstatymu nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik V. K., o faktiškai priėmė palikimą pradėję paveldimu turtu naudotis pareiškėjas R. K., gyvenęs tėvų namuose nuo 2001 metų iki 2006 m. rugsėjo mėnesio, bei pareiškėjas V. K., pradėjęs tvarkyti palikėjai priklausantį mišką bei remontuoti palikėjai priklausiusį savadarbį traktorių. Pareiškėjai A. K. ir S. K. jokio paveldimo turto nepriėmė ir nepradėjo valdyti. CK 5.50 str. nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti turtą, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 str. nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu S. K. prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. sprendimą dalyje, kurioje atsisakyta tenkinti jo pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir valdymo, panaikinti ir priimti naują sprendimą, patenkinti jo pareiškimą. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas. Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 185 str. ir 260 str. nuostatas, nes neištyrė visų įrodymų, todėl negalėjo nustatyti visų reikalavimų pagrįstumo. Netirdamas liudytojų parodymų ir jų nemotyvuodamas, teismas į jų parodymus neatsižvelgė. Tuo pažeidė apelianto teisę įrodinėti faktines aplinkybes liudytojų parodymais. Teismas neatsižvelgė į liudytojo V. A. parodymus, kad S. K. po motinos mirties valydavo kelią motinos namuose, – į liudytojo R. Ž. parodymus, kad po motinos mirties jis matė visus vaikus kartais atvažiuojant, įskaitant ir S. K., ir dirbant ūkio darbus. Teismas neatsižvelgė ir nevertino Anykščių rajono savivaldybės administracijos Anykščių seniūno išduotos 2006-09-06 pažymos Nr. P-254, Nr. GP-154, kurioje konstatuojama, kad po motinos V. K. mirties palikimą priėmė jos sūnūs R. K., S. K. ir A. K. Tuo teismas pažeidė CPK 197 str. 2 d. nuostatas. Jeigu teismui kilo abejonių dėl pateiktų rašytinių įrodymų turinio, savo iniciatyva turėjo teisę pareikalauti iš seniūno E. P. paaiškinimų apie pažymoje konstatuotus faktus. Faktinės bylos aplinkybės, liudytojų V. A. ir R. Ž. parodymai duoda pagrindą teigti, jog apeliantas faktiškai pradėjo valdyti ūkį, jį tvarkė, naudojosi ir disponavo jame esančiu turtu kartu su broliais R. K. ir V. K. Jis nuveždavo į sodybą dujų, benzino, tokiais savo veiksmais padėdamas prižiūrėti sodybą. Todėl darytina išvada, kad jis palikimą priėmė ir faktiškai valdė, todėl jam pripažintina teisė į įstatymu nustatytą palikimo dalį. Apeliantas pateikė Anykščių rajono seniūnijos seniūno 2007 m. vasario 7 d. pažymą Nr. P-37, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismui jos nepateikė, nes teismas netyrė jo surinktų įrodymų. Jis negalėjo įgyvendinti savo teisių renkant ir vertinant įrodymus, nes nebuvo atstovaujamas kvalifikuoto atstovo.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys V. K. ir V. K. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Apeliantas neįrodė, kad jis atliko kokius nors aktyvius veiksmus, kurie įrodytų palikimo priėmimą, faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Apelianto pakviesti liudytojai parodė, kad po motinos mirties jos namuose liko gyventi sūnus R. K. su šeima, atvažiuoja į namus V. K. S. K. valydavo kelią. Rečiau atvažiuodavo A. K. Dažniausiai atvažiuodavo į kaimą V., V. ir S. Nė vienas iš liudytojų nenurodė, kad po motinos mirties apeliantas būtų pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Jis atvažiuodavo į kaimą, brolio R. prašymu jam atveždavo benzino, dujų ir t. t. Šie veiksmai neįrodo, kad apeliantas po motinos mirties pradėjo valdyti paveldimą turtą, išreiškė valią priimti palikimą ir apeliantas neteisingai nurodo, kad teismas nesirėmė liudytojų parodymais, jų netyrė ir į juos neatsižvelgė. Teismas pagrįstai netyrė byloje esančios Anykščių seniūnijos seniūno pažymos, nes byloje paaiškėjusios faktinės aplinkybės ir paties apelianto bei pareiškėjų R. K., A. K. ir S. K. paaiškinimai neatitiko pažymoje nurodytų faktų. Be to, Anykščių seniūnijos seniūnas atšaukė 2006 m. rugsėjo 6 d. pažymos dalį, kurioje nurodyta, kad po motinos V. K. mirties palikimą priėmė sūnūs R. K., S. K. ir A. K. bei nurodė, kad 2007 m. vasario 7 d. pažymą seniūnijos darbuotojai išdavė nepatikrinę faktų.

Apeliacinis skundas netenkinamas. .

Palikimas atsiranda mirus palikėjui arba paskelbus jį mirusiu. Įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, turi jį priimti įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Pagal CK 5.50 str. laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko kurį nors iš šių veiksmų: faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimdamas palikimą ar jam tenkančią palikimo dalį, įpėdinis perima atitinkamą dalį palikėjo civilinių teisių. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar bet kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių ir pan. Priimdamas kaip palikimą turtą, nuosavybės teise priklausiusį palikėjui jo mirties metu, įpėdinis siekia įgyti nuosavybės teises į šį turtą nuo palikimo atsiradimo laiko. CK 5.50 str. nenumato, kad palikimo priėmimas gali būti atliekamas tylėjimu ar neveikimu. Priešingai, įstatyme įvardinto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti teisę į paveldimą turtą. Asmuo, kuris nėra raštu išreiškęs savo valios palikimą priimti ir savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.51 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad, mirus V. K. 2004 m. spalio 14 d., atsirado palikimas į mišką, žemę, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, namų apyvokos daiktus bei žemės ūkio padargus (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–14). Teisė į palikimą pagal įstatymą atsirado palikėjos vaikams pareiškėjams A. K., R. K., S. K. ir V. K. bei suinteresuotiems asmenims – palikėjos dukrai V. K. bei mirusio palikėjos sūnaus V. K. dukrai A. K. (b. l. 7–9, 35–36, 64). Per įstatymu nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik suinteresuotas asmuo V. K. (b. l. 35–36). Pirmosios instancijos teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos mirties palikimą priėmė ir jį valdo R. K. ir V. K., o A. K. ir S. K. pripažino nepriėmusius palikimo. Būtent pastarąjį faktą ginčija apeliantas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai V. K., R. K., suinteresuoti asmenys A. K. ir V. K. bei liudytojai patvirtino, kad po motinos mirties S. K. bei A. K. jokio motinai priklausiusio turto nepriėmė ir valdyti nepradėjo (b. l. 37–39, 106–110). Pagal jų parodymus apeliantas kartais atvažiuodavo pas mamos namuose gyvenusį brolį R. K., atveždavo dujų, benzino, yra valęs kelią. Pats apeliantas teismo posėdyje patvirtino, kad jis po motinos mirties nuvažiuodavo į motinos namus, nuveždavo broliui R. dujų, benzino, bet iš motinos namų nieko nepasiėmė (b. l. 107–108). Tai rodo, kad S. K. palikimo nepriėmė, nepradėjo faktiškai valdyti jokio palikėjos turto. Atvykimas į motinos sodybą ir pagalba ten gyvenančiam broliui R. K. (dujų, benzino atvežimas, kelio valymas) negali būti laikoma palikimo priėmimu. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netyrė liudytojų parodymų, nes teismo sprendime nurodyta, kad teismo išvados grindžiamos pareiškėjų, suinteresuotų asmenų ir liudytojų parodymais, nurodytos jų patvirtintos aplinkybės. Be to, apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Anykščių seniūnijos seniūno išduotas 2006 m. rugsėjo 6 d. ir 2007 m. vasario 7 d. pažymas, patvirtinančias, kad jis priėmė palikimą. Tačiau byloje pateiktas Anykščių rajono savivaldybės administracijos Anykščių seniūno 2007 m. kovo 16 d. raštas Nr. S-10 (b. l. 128), kuriuo atšaukiamos minėtos pažymos, todėl jos negali būti laikomos įrodymais dėl palikimo priėmimo.

Apeliacinės instancijos posėdyje apeliantas paaiškino, kad po motinos mirties iš jos namų pasiėmė statinę (bačką) alui ir kitus daiktus. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas R. K. jo žmonos D. K. rašytinis paaiškinimas (b. l. 139), kuriame nurodoma, kad S. K. po motinos mirties trijų mėnesių laikotarpiu atvažiavęs į motinos sodybą paėmė medinę geldą, sviesto muštokę, senovinį lygintuvą, verpimo ratelį, bačką alui. Šį paaiškinimą teisėjų kolegija vertina kritiškai, nes, tai prieštarauja pirmosios instancijos teisme R. K. paaiškinimams (jis paaiškino, kad po motinos mirties visas jos turtas liko jos namuose, niekas nieko neišsivežė) (b. l. 107), surinktiems kitiems ir ištirtiems įrodymas, paties apelianto paaiškinimams pirmosios instancijos teisme. Kad apeliantas iš motinos namų pasiėmė kokius nors daiktus apeliacinės instancijos teisme paneigė suinteresuoti asmenys V. K. ir V. K. Pirmosios instancijos teisme pats S. K. patvirtino, kad jis jokio motinai priklausiusio turto nepriėmė ir valdyti nepradėjo (b. l. 37–39, 106–110). Jeigu ir tikėti apelianto paaiškinimais apeliacinės instancijos teisme, kad po motinos mirties jis pasiėmė statinę alui bei kitus daiktus, tolimesni jo veiksmai neleidžia daryti išvadą, kad jis toliau elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), nes šios aplinkybės apeliantas neįrodė (CPK 178 str.). Ta aplinkybė, kad apeliantas po motinės mirties savo broliui R. K., likusiam gyventi motinos sodyboje, atveždavo dujų, benzino (b. l. 107–108) neleidžia daryti išvados, kad jis yra priėmęs motinos palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą sprendimą. Naikinti ar keisti sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutar ė:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. K. 36,40 Lt į valstybės biudžetą apeliacinės instancijos teismo turėtų išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.

Teisėjai: Romualdas JanuškaBirutė ValiulienėRamunė Čeknienė