- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- I-528-162/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00311-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- K.S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Advokatai
- Gintautas Daugėla
- Kategorijos
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui K.S., jo atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Gintarei Čiakienei ir Alfredui Šepštui, atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui, 2011 m. lapkričio 15 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K.S. skundą atsakovams – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūno įrašo pripažinimo nepagrįstu, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos 2011-06-22 protokolinio sprendimo Nr. TP 24-11 panaikinimo bei įpareigojimo suderinti detalųjį planą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu (b.l. 6-9) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliu – ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas) vyr. inspektoriaus A.P. 2011 m. birželio 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole Nr. TP 24-11 įrašą „Nederinti“ nepagrįstu; 2) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos (toliau – ir Nuolatinė statybų komisija) 2011 m. birželio 22 d. protokolinį sprendimą Nr. TP 24-11 nederinti parengto detaliojo plano; 3) įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinę statybos komisiją suderinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą.
Paaiškina, jog 2008 m. kovo 20 d. viešai skelbtame aukcione jis įsigijo dujų sandėlį bei 0,0772 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (žemės paskirtis – kita, naudojimo būdas: pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos; naudojimo pobūdis: sandėliavimo statinių statybos; spec. naudojimo sąlygos: suskystintų dujų balionų sandėlio zona 0,0353 ha). Pagal Klaipėdos rajono bendrąjį planą šis sklypas patenka į rekreacinės statybos zoną, todėl jis parengė detaliojo planavimo dokumentus, pakeičiant sklypo naudojo būdą iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į rekreacinės teritorijos naudojimo pobūdį – ilgalaikių poilsio pastatų statybą. Pagal planavimo sąlygų sąvadą parengęs detaliojo plano projektą, jį pateikė Nuolatinei statybų komisijai derinti, tačiau 2009 m. rugsėjo 30 d. komisija priėmė sprendimą plano nederinti. Toks sprendimas priimtas vadovaujantis Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento raštu, kuriame nurodoma plano nederinti, nes nenustatyta vandens apsaugos zona. Pabrėžia, jog gaunant detaliojo plano rengimo sąlygas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (9.14.3)-LV4-6750 nurodė, kad planavimo sąlygų šiam detaliam planui nereikia, nes nėra kriterijų sąlygų parengimui. Laikydamasis išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, apskundė savivaldybės veiksmus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, kuris 2010 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. (16.17)-2D-130 nurodė, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas neteisėtai, jau parengto detaliojo plano derinimo stadijoje išreiškė neigiamą poziciją, nors prieš tai jokių konkrečių sąlygų planuojamai teritorijai nebuvo nustatęs.
Teigia, jog 2010 m. gruodžio 1 d. pakartotinai buvo nagrinėjamas jo prašymas derinti detalųjį planą ir Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija be jokių motyvų prašymą atmetė. Minėtos komisijos sprendimą apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2011 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė skundą priimti, nes nesilaikyta išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos.
Vadovaudamasis teismo nutartimi, pareiškėjas dar kartą kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinę statybos komisiją, kuri 2011 m. birželio 22 d. Kompleksinio derinimo protokoliniu sprendimu Nr. TP 24-11 atsisakė derinti jo žemės sklypo detalųjį planą. Laikydamas išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, minėtą sprendimą apskundė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, kuris 2011 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 2D-10049-(16.2) konstatavo, jog ginčijamas Nuolatinės statybos komisijos sprendimas yra nepagrįstas, tačiau minėta institucija neturi teisės sau nepavaldžios institucijos įpareigoti atlikti veiksmus, t.y. suderinti detalųjį planą. Mano, jog Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2011 m. birželio 22 d. protokolinis sprendimas Nr. TP 24-11 nederinti jo žemės sklypo plano dėl to, kad nederina vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalį dokumentų derinimo procedūra atliekama kompleksiškai, suderinama, jei visos institucijos pritaria. Teigia, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūno įrašo Nuolatinės statybos komisijos protokole apie tai, kad žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) tvenkiniu, todėl jam turi būti nustatytos paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos bei šių saugomų teritorijų naudojimo sąlygos, pagrįstumas paneigtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d., 2011 m. kovo 3 d. sprendimais ir 2011 m. rugpjūčio 8 d. raštu, kuris nukreipia į anksčiau priimtus sprendimus. Akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 126.1 punkte numatyta, kad vandens apsaugos juostoje draudžiama statyti statinius (išskyrus tam tikros išimtis), tverti tvoras. Teigia, kad jo parengto detaliojo plano projekte nustatytoje 5 metrų pakrantės apsaugos juostoje nuo pakrantės šlaito nenumatoma statinių statyba. Pabrėžia, jog planuojama statomų statinių teritorija ir joje nurodytų statomų statinių zona yra (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, o tai patvirtina, jog detalusis planas nepažeidžia įstatymų reikalavimų. Teigia, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinė statybų komisija nesilaikė teritorijų planavimo derinimo procedūros tvarkos ir sąlygų nuostatų, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą nederinti parengto žemės sklypo detaliojo plano.
Pareiškėjas ir jo atstovas prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas prašo atmesti pareiškėjo skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b.l. 73-74) nurodo, jog 2011 m. birželio 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos posėdyje buvo vykdoma detaliojo plano, kurio planavimo organizatorius K.S., derinimo komisijoje procedūra. Komisijos posėdžio metu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas nepritarė detaliojo plano derinimui ir nepritarimo priežastis nurodė derinimo procedūros protokolo Nr. TP 24-11 priede. Pažymi, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalį, savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Akcentuoja, jog teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jei tam pritarė visi posėdyje dalyvavę ar raštu savo pritarimą pateikę savivaldybės Nuolatinės komisijos nariai. Kadangi vienas iš komisijos narių – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas nepritarė detaliojo plano derinimui, todėl Nuolatinė statybos komisija, esant vieno nario nepritarimui, pagrįstai priėmė sprendimą nederinti detaliojo plano.
Atsakovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimais ir prašo jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime (b.l. 77-80) nurodo, jog departamentas 2008 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (9.14.3)-LV4-6750 informavo Klaipėdos rajono savivaldybę, kad pareiškėjo 0,0772 ha ploto sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), planavimo sąlygų departamentas neteikia, nes nėra kriterijų sąlygų parengimui. Akcentuoja, jog Nekilnojamojo turto registro pažymėjime prie specialiųjų naudojimo sąlygų nebuvo nurodyta jokių apribojimų, susijusių su saugomomis teritorijomis, todėl departamentas, vadovaudamasis Aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294 patvirtintų Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo 2.3 punktu, rašte nurodė, kad planavimo sąlygų detaliajam planui rengti neteiks. Teigia, kad nepaisant to, ar institucija, turinti išduoti sąlygas, jas išdavė ar ne, ji turi dalyvauti derinant teritorijų planavimo dokumentą savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje, nes tokia nuostata numatyta 2004 m. gegužės 7 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-262 patvirtintu Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 25 punkte. Būtent šiuo pagrindu komisijoje dalyvavo vyr. inspektorius A.P., kuris išreiškė poziciją nederinti parengto detaliojo žemės sklypo plano, nes nebuvo nustatytos paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos bei saugomų teritorijų naudojimo sąlygos, detaliojo plano brėžiniuose nepažymėtos vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos ribos. Pažymi, kad pareiškėjo valdomas žemės sklypas ribojasi su paviršiniu vandens telkiniu ((duomenys neskelbtini) tvenkiniu), kuris nepriskiriamas prie tų vandens telkinių, kuriems paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos. Akcentuoja, jog būtent šiuo pagrindu žemės sklypo detalusis planas ir nederintas, nes detaliojo plano sprendiniuose numatyta užstatyti teritoriją prie paviršinio vandens telkinio. Detalusis planas nederintas tol, kol bus parengtas ir patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis teritorijos, esančios prie paviršinio vandens telkinio, naudojimo sąlygas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimo į skundą nepateikė. Tretysis suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 106), atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nepraneštos ir negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija konstatuoja
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2011 m. birželio 22 d. protokolo Nr. TP 24-11 (b.l. 43-44), kuriuo atsisakyta derinti pareiškėjo K.S. parengtą žemės sklypo detalųjį planą, numatantį naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdį – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsisakymas patvirtinti detalųjį planą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstamas individualiu administraciniu aktu (2011m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-781/2011), todėl atitinkamą sprendimą, esantį nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, teisėjų kolegija tikrina teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. Kompleksinio derinimo protokole (b.l. 43-44) nurodyta, jog nederinimo priežastys nurodytos protokolo priede – nepažymėtos vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos ribos detaliojo plano brėžiniuose bei šių saugomų teritorijų naudojimo sąlygos (b.l. 41-42), todėl byloje būtina patikrinti, ar nurodytos detaliojo plano nederinimo priežastys yra pagrįstos.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtintas Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294 patvirtintas Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), 2001 m. lapkričio 7 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 540 patvirtintas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas.
Faktinės bylos aplinkybės
Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas – pažymėjimas (b.l. 84) patvirtina, jog pareiškėjui K.S. pagal 2008 m. liepos 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DB-4592 nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0772 ha, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo paaiškinimu nustatyta, kad jis viešai paskelbto aukciono būdu įsigijo minėtą žemės sklypą ir jame esantį dujų sandėlį. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje (Detaliojo plano medžiagos psl. 44-45) ir Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytos specialios naudojimo sąlygos: suskystintų dujų balionų sandėlių zona – 0,0353 ha. 2008 m. spalio 14 d. pasirašyta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis (Detaliojo plano medžiagos psl. 37-39), kurios pagrindu pareiškėjas įsipareigojo, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymu ir kitais teisės aktais, organizuoti detaliojo plano rengimą, siekdamas, kad detalusis planas būtų parengtas, viešai apsvarstytas, suderintas, patikrintas ir patvirtintas <...>. 2008 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius patvirtino planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 2008.690 (Detaliojo plano medžiagos psl. 48-49). Planavimo sąlygose nurodyta, jog planuojamam žemės sklypui taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai: Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema <...>. Kaip priedai nurodytos iš kitų institucijų gautos projektavimo sąlygos: 1) Visuomenės sveikatos centro Klaipėdos rajono filialo 2008 m. spalio 22 d. sąlygos, 2) Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. lapkričio 6 d. sąlygos; 3) AB „VST“ 2008 m. spalio 27 d. sąlygos; 4) UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2008 m. lapkričio 6 d. sąlygos; 5) AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo 2008 m. spalio 24 d. sąlygos (Detaliojo plano medžiagos psl. 50-56). Atsakovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. (9.14.3)-LV4-6750 (b.l. 81) nurodyta, jog planavimo sąlygų šiam detaliam planui rengti neteikia, nes vadovaujantis Aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. D1-294 2.3 punktu nėra kriterijų sąlygų parengimui. 2009 m. sausio 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistė suderino pareiškėjo parengtą planavimo užduotį (Detaliojo plano medžiagos psl. 40-41), kurioje numatytas planavimo tikslas: nustatyti naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdį – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos. Iš detaliojo plano medžiagos matyti, jog teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadijoje pareiškėjas atliko viešo svarstymo procedūras, tačiau derinimo su institucijomis stadijoje atsisakyta derinti parengtą detalųjį planą, t.y. Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija atsisakė derinti pareiškėjo parengtą žemės sklypo detalųjį planą.
Rašytine bylos medžiaga bei pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėjas K.S. 4 kartus kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinę statybos komisiją su prašymu suderinti parengtą žemės sklypo detalųjį planą. Pirmą kartą žemės sklypo detalusis planas Nuolatinėje statybų komisijoje buvo svarstytas 2009 m. rugsėjo 23 d. ir kompleksinio derinimo protokolu Nr. TP 37-3 (b.l. 13-14) nuspręsta jo nederinti. Nederinimo priežastys nurodytos 2009 m. rugsėjo 23 d. protokolo priede Nr. TP 37-3 (b.l. 15), nes nuspręsta dėl vandens apsaugos zonos užklausti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą ir, gavus atsakymą, klausimą spręsti iš naujo. 2009 m. rugsėjo 30 d. Nuolatinėje statybos komisijoje dar kartą buvo svarstytas K.S. žemės sklypo detalusis planas, tačiau detalus planas nederintas, nurodant, jog planavimo tikslas neatitinka tik specialiaisiais ir bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais nustatomos vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos reikalavimų, todėl statyba negalima (b.l. 20-21). Pastarojo komisijos posėdžio protokole nurodyta, jog planavimo organizatorius gali rengti žemėtvarkinį planavimo dokumentą ir nustatyti vandens telkinio apsaugos juostas ir zonas bei perkelti jas į detalųjį planą. Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2009 m. rugsėjo 30 d. protokole Nr. TP 38-21 (b.l. 16-18) sprendimui derinti žemės sklypo detalųjį planą nepritarė savivaldybės administracijos vyriausioji architektė V.B., nurodydama žymą „Nederinu“, o nederinimo priežastis protokolo priede nurodyta ši: „gavus KRAAD atsakymą planas nederinamas, nes nenustatyta vandens apsaugos zona“ (b.l. 19). Pareiškėjas šį sprendimą ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka apskundė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (procesinė padėtis nagrinėjamoje byloje – tretysis suinteresuotas asmuo), kuris 2010 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. (16.17)2D-130 (b.l. 24-27) nurodė, jog Nuolatinė statybų komisija nesilaikė teritorijų planavimo dokumento derinimo procedūros tvarkos. Trečią kartą žemės sklypo detalusis planas Nuolatinėje statybų komisijoje buvo derinamas 2010 m. gruodžio 1 d. ir kompleksinio derinimo protokolu Nr. TP 50-9 (b.l. 10-12) nuspręsta nederinti detaliojo plano, savivaldybės administracijos vyr. architektei V.B. įrašant „Nederinti“, o AB „VST“ Gargždų skyriaus atstovui nurodant „Nepritarta“. Pastarąjį Nuolatinės statybų komisijos sprendimą pareiškėjas apskundė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (b.l. 32-33), kuris 2011 m. kovo 3 d. rašte Nr. 2D-2417(16.2) (b.l. 34-36) nurodė, jog nurodytos nederinimo priežastys yra nepagrįstos, todėl Klaipėdos rajono savivaldybė įpareigota panaikinti Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. gruodžio 1 d. priimtą protokolinį sprendimą Nr. TP-50-9 ir iš naujo svarstyti plano derinimo klausimą, jei bus gautas pareiškėjo prašymas dėl pakartotinio plano derinimo. Pagal bylos medžiagą K.S. žemės sklypo detalusis planas ketvirtą kartą buvo svarstytas Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje 2011 m. birželio 22 d. ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A.P. nepritarė derinimui. Iš protokolo priedo matyti, jog nederinimo priežastys buvo šios – žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su (duomenys neskelbtini) tvenkiniu, todėl šiam sklypui turi būti nustatytos paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos bei šių saugomų teritorijų naudojimo sąlygos. Būtent, nederinimo priežastys ir apibrėžia ginčo nagrinėjimo ribas.
Teisės aktų ir ginčo situacijos analizė
Žemesnės instancijos teismas
Teritorijų planavimas – viešosios teisės sritis, ir šiam procesui pradėti yra būtinas kompetentingo viešojo administravimo subjekto sprendimas. Teritorijų planavimas gali būti pradedamas tik teisės aktuose nustatytais atvejais ir pagrindais. Teritorijų planavimo dokumentai (bendrieji (generaliniai), detalieji planai, specialiojo teritorijų planavimo dokumentai) sudaro atitinkamą hierarchinę struktūrą, kurią apsprendžia dokumento teisinis statusas, planavimo lygmuo ir kt. Įstatymų leidėjas yra aiškiai numatęs, jog detalieji planai negali prieštarauti planuojamoje teritorijoje galiojantiems bendrojo ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nurodo, jog rengti detaliuosius planus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, taip pat gyvenamųjų teritorijų išdėstymo planuose. Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalis bei 25 straipsnio 6 dalis numato, jog prieš pradedant rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, turi būti parengiamos bei pateikiamos planavimo sąlygos. Planavimo sąlygų rengimo, išdavimo bei galiojimo tvarką reglamentuoja Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos Aprašas (2008 m. spalio 9 d. Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-525 redakcija, galiojusi nuo 2008 m. spalio 19 d. iki 2009 m. gruodžio 12 d., nagrinėjamu atveju Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos architektui kreipiantis į institucijas dėl sąlygų detaliesiems planams rengti). Planavimo sąlygos – planuojamai teritorijai taikomi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimo normų reikalavimai ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai ir kt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog planavimo sąlygos yra detaliojo planavimo proceso parengiamojo etapo privalomasis dokumentas, kuriuo remiantis gali būti pradėtas antrasis detaliojo teritorijų planavimo proceso etapas – teritorijų planavimo dokumento rengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-857/2008). Prieš pradėdamas rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus ir uždavinius Aprašo ir atitinkamų rūšių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių nustatyta tvarka raštu kreipiasi į Apraše nurodytas institucijas, kad šios pateiktų planavimo sąlygas (6 punktas). Kai savivaldybės vyriausiasis architektas neturi visų reikalingų duomenų sąlygų parengimui, pagal jo pateiktas paraiškas per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos Sąlygas turi pateikti Aprašo 22.1–22.8 punktuose nurodytos institucijos (30 punktas), inter alia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, kai planuojama teritorija (jos dalis) ar žemės sklypas yra saugomose teritorijose, kuriose nėra valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervato direkcijų (22.2 punktas). 2010 m. rugsėjo 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-811 pakeista Aprašo 22.2 punkto nuostata, kuri nustato, jog regiono aplinkos apsaugos departamentai sąlygas rengia pagal Tvarkos aprašą, t.y. 2.3 punktą (2008 m. rugpjūčio 27 d. Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-440 redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugsėjo 5 d.). Minėtas punktas nustato, jog planavimo sąlygas rengia arba motyvuotą atsisakymą apie neišdavimo priežastis teikia regionų aplinkos apsaugos departamentai – rajono lygmens bendrojo ar specialiojo ir vietovės lygmens specialiojo ar detaliojo planavimo dokumentams rengti, kai: 2.3.1. planuojamas žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje, kuri neturi Direkcijos; 2.3.2. planuojamoje teritorijoje numatoma veikla, kuri įrašyta į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, sąrašą, arba planuojama ūkinė veikla, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo; 2.3.3. numatoma keisti žemės pagrindinę tikslinę paskirtį; 2.3.4. planuojama veikla yra susijusi su žemės gelmių kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių ir prognozinių plotų, požeminio gėlo ir mineralinio vandens telkinių bei jų sanitarinės apsaugos zonų naudojimu ir apsauga, išskyrus 2.2 punkte nurodytus atvejus; 2.3.5. dėl planuojamos veiklos gali būti užteršti paviršiniai vandens telkiniai, kurie nėra saugomose teritorijose; 2.3.6. kai pagal planavimo tikslus numatoma paviršinius vandens telkinius panaudoti hidroelektrinėms statyti. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas motyvuoja, jog planavimo sąlygos detaliajam planui rengti neteiktos, nes nebuvo Tvarkos aprašo 2.3 punkte nustatytų kriterijų sąlygų parengimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo dalykas yra ne projektavimo sąlygų neteikimas, todėl neanalizuojama atsakovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. (9.14.3)-LV4-6750 suformuota pozicija dėl planavimo sąlygų neteikimo numatomam detaliojo planavimo dokumentui rengti.
Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis žemės sklypo detaliojo plano netvirtinimo Nuolatinėje statybos komisijoje motyvas yra tas, jog detaliajame plane nenustatytos vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos bei šių saugomų teritorijų naudojimosi sąlygos, byloje būtina nustatyti, ar ginčo žemės sklypui turi būti nustatytos vandens telkinio apsaugos zonos, ar šalia žemės sklypo esantis (duomenys neskelbtini)tvenkinys patenka į saugomą teritoriją, kas įtakoja žemės sklypo naudojimo ypatumus.
Saugomų teritorijų įstatymas saugomą teritoriją apibrėžia kaip sausumos ir (ar) vandens plotus nustatytomis aiškiomis ribomis, turinčius pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka) (2 straipsnio 32 dalis). Viena iš saugomų teritorijų kategorijų yra ekologinės apsaugos zonos (4 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ekologinės apsaugos zona – tai teritorijos, kuriose nustatomi veiklos apribojimai norint apsaugoti gretimas teritorijas ar objektus, taip pat aplinką nuo galimo neigiamo veiklos poveikio (2 straipsnio 10 dalis). Pagal apsaugos pobūdį ekologinės apsaugos zonos yra inter alia bendrosios ekologinės apsaugos, kurioms priskiriami paviršiniai vandens telkiniai (Saugomų teritorijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Ekologinės apsaugos zonos ir jų ribos nustatomos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtuose specialiuosiuose ir bendruosiuose teritorijų planavimo dokumentuose (Saugomų teritorijų įstatymo 18 straipsnio 5 dalis). Paviršinio vandens telkinių ekologinės apsaugos juostos ir zonos išskiriamos siekiant, kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis bei jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta (20 straipsnio 1 dalis). Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalis nustato, jog paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Tokia tvarka patvirtinta 2001 m. lapkričio 7 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 540 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“(ginčo teisiniams santykiams taikoma 2007 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. D1-98 redakcija). Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (2007 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. D1-98 redakcija), reglamentuoja paviršinių vandens telkinių (išskyrus Baltijos jūrą ir Kuršių marias) apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus (1 punktas). Tvarkos apraše nustatyti reikalavimai yra privalomi asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos, bei asmenims, vykdantiems tokios veiklos valstybinę kontrolę (2 punktas). Taigi, minėto teisės akto reikalavimai privalomi tiek pareiškėjui, tiek Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 3 punktas nustato, jog paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos prie pramoninės žuvininkystės tvenkinių, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas – iki 0,1 ha, laikinų dirbtinių vandens telkinių, įrengiamų statybos laikotarpiui, bei griovių. Kitais atvejais, nei nurodyta 3 punkte, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nustatomos. Šalia ginčo sklypo esantis (duomenys neskelbtini) tvenkinys nepriskirtinas prie tų vandens telkinių, kuriems paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos, todėl atsakovas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir atsisakė derinti parengtą detalųjį planą iki to laiko, kol nebus parengtas ir patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis teritorijos, esančios prie paviršinio vandens telkinio, t.y. (duomenys neskelbtini) tvenkinio, naudojimo sąlygos, todėl byloje būtina įvertinti šio atsisakymo teisėtumą ir pagrįstumą.
Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas pateikia definicijas, pagal kurias: apsaugos juosta – prie paviršinio vandens telkinio nustatoma su paviršiniu vandens telkiniu besiribojanti paviršinio vandens telkinio pasaugos zonos dalis, kurioje vykdoma ūkinė veikla gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį paviršiniam vandens telkiniui arba riboti jo naudojimo visuomenės poreikiams galimybes, todėl joje draudžiama tam tikra ūkinė veikla; apsaugos zona – prie paviršinio vandens telkinio nustatomas pakrantės (su paviršiniu vandens telkinį besiribojančios sausumos) ruožas (teritorija), kuriame ribojama ūkinė veikla, galinti neigiamai paveikti paviršinį vandens telkinį. Minėtas teisės aktas numato skirtingus apsaugos juostų ir apsaugos zonų nustatymo principus. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 5 punktas reglamentuoja, kokiu atstumu apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, - nuo kranto linijos. Minėto teisės akto 5.1.1. punktas numato, kad <...> prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas didesnis kaip 2 ha, kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 5 laipsnių nustatoma 5 metrų apsaugos juosta. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 9-12 punktai (III skyrius) reglamentuoja apsaugos zonų nustatymą.
Pagal ištrauką iš Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinių (Detaliojo plano medžiagos psl. 59), ginčo teritorija patenka į rekreacinę teritoriją. Minėtu bendruoju planu nenustatyta ekologinės apsaugos zonos ir jos ribos. Pagal planavimo tikslą žemės sklypo detaliuoju planu siekiama nustatyti naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdį – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio statyba. Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinyje (Detaliojo plano medžiagos psl. 73) nuo (duomenys neskelbtini) tvenkinio nustatyta 5 metrų apsaugos juosta, o nuo jos iki statybų ribos pažymėta 10,35 metrų riba. Detaliojo plano aiškinamajame rašte (III. Detaliojo plano sprendiniai. Paviršinio vandens telkinio apsaugos juostų ir zonų nustatymas) nurodyta, kadangi planuojamoje rekreacinės teritorijos pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/ polinkio kampas yra iki 5 procentų, nustatyta 5 metrų apsaugos juosta, o vandens apsaugos zona, vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 9.3 punktu – 100 metrų (Detaliojo plano medžiaga, psl. 67), tačiau vandens apsaugos zona minėtame brėžinyje nepažymėta. Atsakovas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas nepateikė įrodymų, kad 5 metrų paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nustatyta nesilaikant Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo reikalavimų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 2.2 punktas nustato, jog tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai kiekvienam įsigyjamam privatinėn nuosavybėn, suteikiamam naudotis ar išsinuomojamam žemės sklypui. Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos rajono savivaldybės bendrajame plane (duomenys neskelbtini) tvenkinio vandens apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatytas, specialusis planas nėra patvirtintas, todėl minėtos specialiosios sąlygos turi būti nustatytos žemės sklypo detaliajame plane. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Specialiosios sąlygos) 126.1 punktas nustato, jog pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą), tverti tvoras, o 127.9.1 punktas nustato, jog vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimo ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Pastarasis punktas taip pat nustato, jog esamose sodybose mažesniu atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. metrai), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos ministerija. Pagal detaliojo plano pagrindinį brėžinį pakrantės apsaugos juostoje nuo pakrantės šlaito (5 metrai) statinių statyba nenumatyta, o pats žemės sklypas nepatenka į šią juostą, todėl teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento motyvas nederinti detaliojo plano teigiant, kad nenustatyta vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta. Atsižvelgiant į nustatytą faktinę aplinkybę, jog ginčo sklypo detaliajame plane nustatyta vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta, būtina analizuoti, ar žemės sklypui taikomi Specialiųjų sąlygų 127.9 punkte nustatyti apribojimai dėl vandens apsaugos zonos nustatymo. Kaip jau minėta, draudimas statyti naujus statinius arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos taikomas tik tuo atveju, kai žemės sklypai yra už miestų, miestelių ir kaimų ribų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1415-08 ir 2011 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-337/2011 pasisakė, jog Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punkto norma negali būti aiškinama plečiamai, nes plečiamasis jos aiškinimas ribotų asmenų teises. Specialiosiose sąlygose nėra pateikiami „kaimo“ ir „kaimo ribų“ apibrėžimai, todėl aiškinant šias sąvokas turi būti remiamasi įprastine jų reikšme nacionalinėje teisėje. Kaimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi (2005 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-307 redakcija), apibrėžiamas kaip gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto, miestelio ir viensėdžio požymių. Gyvenamąsias vietoves nustato ir panaikina, jų teritorijų ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos siūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę. Lietuvos Respublikos seniūnijos ir gyvenamosios vietovės registruojamos, o jų teritorijų arba pavadinimų pakeitimai apskaitomi Lietuvos Respublikos adresų registre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 10, 12 straipsniai).
Pagal byloje pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą (b.l. 84) ginčo žemės sklypo adresas nurodytas – (duomenys neskelbtini). Šis įrodymas laikytinas tinkamu patvirtinti, jog pastarasis žemės sklypas patenka į Lietuvos Respublikos adresų registre įregistruotos gyvenamosios vietovės –(duomenys neskelbtini) kaimo – teritoriją. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro remdamasi aukščiau aptartais įrodymais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. vasario 29 d. nutartis administracinė byla Nr. A-756-267/2008; 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1415-08; 2011 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-337/2011), kad Nekilnojamo turto registre nurodytas žemė sklypo adresas laikytinas pakankamu patvirtinti, jog sklypas patenka į Lietuvos respublikos registre įregistruotos gyvenamosios vietovės (šiuo atveju (duomenys neskelbtini) kaimo) teritoriją, o šios aplinkybės nepaneigia ir negali paneigti net ir tas faktas, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nėra nustačiusi konkrečių gyvenamosios vietovės ribų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtose nutartyse yra pasisakęs, kad Specialiųjų sąlygų 127.9 punkte nustatyti reikalavimai yra taikomi tik statant šioje nuostatoje išvardintus objektus už miestų, miestelių ar kaimų ribų. Pripažinus, jog ginčo žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją, teisėjų kolegija sprendžia, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus A.P. atsisakymas derinti pateiktą žemės sklypo detalųjį planą, argumentuojant tuo, kad jame nenustatytos vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos bei šių saugomų teritorijų naudojimosi sąlygos, pripažįstamas nepagrįstu. Sprendime nustatyta, jog pareiškėjo užsakymu projekto rengėjo UAB (duomenys neskelbtini) parengtame žemės sklypo detaliajame plane pažymėta vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta, o vandens telkinio apsaugos zona neturi būti nustatyti, nes pagal Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punktą draudimas statyti namus inter alia rekreacinės paskirties namus, arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos netaikomas, kai žemės sklypas randasi kaimo teritorijoje.
Pažymėtina, Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo skundus dėl atsisakymo derinti detalųjį planą, 2010 m. lapkričio 2 d., 2011 m. kovo 3 d. bei 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimuose nurodė, kad detaliojo plano nederinimo priežastys yra nepagrįstos (b.l. 24-27, 34-36, 49-50).
Dėl detaliojo plano derinimo Nuolatinėje statybos komisijoje
Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Komisija sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus. Komisijos pirmininkas ir komisijos nariai už savo pagal kompetenciją priimtų sprendimų teisėtumą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Derinimo procedūroje turi dalyvauti planavimo organizatorius ar jo įgaliotas atstovas. Derinimo procedūros rezultatai įforminami protokolu. Teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jei tam pritarė visi posėdyje dalyvavę ar raštu savo pritarimą pateikę savivaldybės Nuolatinės komisijos nariai. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria teritorijų planavimo dokumento derinimui, laikoma, kad komisija priėmė sprendimą nederinti teritorijų planavimo dokumentą. Nepritarimo derinti teritorijų planavimo dokumentą motyvai išdėstomi derinimo procedūros protokole. Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija, nepritarus vienam iš komisijos narių, priėmė galutinį sprendimą nederinti žemės sklypo detaliojo plano. Teismui konstatavus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovo nederinimo motyvų nepagrįstumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamas 2011 m. birželio 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolas Nr. TP 24-11 yra nepagrįstas teisės aktų normomis, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų. Atsakovas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas suklydo spręsdamas dėl teisės, kurios pagrindu turėjo būti sprendžiama dėl parengto detaliojo plano, klaidingai aiškino ir taikė Specialiųjų sąlygų 127.9.1 punktą, todėl viešojo administravimo procedūra nebuvo atlikta tinkamai.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, įpareigojant Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinę statybos komisiją iš naujo spręsti dėl žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais,
nusprendžia:
pareiškėjo K.S. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. inspektoriaus A.P. 2011 m. birželio 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole Nr. TP 24-11 įrašą „Nederinti“ nepagrįstu.
Panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2011 m. birželio 22 d. protokolinį sprendimą Nr. TP 24-11 nederinti parengto žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano.
Įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinę statybos komisiją per 15 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano derinimo.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.