- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-06
- Bylos Nr.
- 1A-416/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Jonas Algimantas Venckus, Elena Vainienė (pran.)
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Gintaras Gricius
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš A. P. priteista 50000 Lt turtinės žalos atlyginimo UAB GKF ,,Fonas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB GKF ,,Fonas“ (įmonės kodas ×××××, reg. Naujoji g. 2, Mažeikių m.) medienos ruošos meistru, turėdamas teisę miško ruošos veikloje atsiskaityti grynaisiais pinigais su tiekėjais – fiziniais asmenimis už medžiagas ir paslaugas, pasirašyti įmonės išrašomose PVM sąskaitose faktūrose, būdamas materialiai atsakingas už darbdavio jam perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, 2004 m. gegužės 10 d. pagal UAB GKF ,,Fonas“ kasos išlaidų orderį Nr. 330 gavo 32000 Lt avansą medienai pirkti, tačiau dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą, bendrovei nepateikė, gautų pinigų UAB GKF ,,Fonas“ negrąžino. Tęsdamas nusikalstamą veiką A. P. 2004 m. gegužės 21 d. pagal UAB GKF ,,Fonas“ kasos išlaidų orderį Nr. 340 gavo 18000 Lt avansą medienai pirkti, tačiau dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą, bendrovei nepateikė, gautų pinigų UAB GKF ,,Fonas“ negrąžino. Šiais veiksmais A. P. pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB GKF ,,Fonas“ turtą – 50000 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują – išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu, nes mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad teismas jo kaltę grindė dviem UAB GKF ,,Fonas“ kasos išlaidų orderiais bei liudytojų J. K. ir V. K. parodymais.
Apeliantas mano, kad liudytojų J. K. ir V. K. parodymai turėjo būti vertinami neigiamai, nes jie yra UAB GKF ,,Fonas“ savininkai, t. y. suinteresuoti asmenys, be to, jie dar ir sutuoktiniai. Tuo tarpu jis davė pakankamai nuoseklius parodymus ir jau pirmoje apklausoje nurodė, kad iš UAB ,,Fonas“ direktoriaus jokių pinigų negavo, o tik jo paprašytas neva dėl numatomo audito pasirašė ant dviejų kasos išlaidų orderių. Šiuos jo parodymus teisme patvirtino liudytojas K. Ž. Jo parodymus taip pat patvirtino ir buvusi UAB GKF ,,Fonas“ vyr. buhalterė V. A. , kuri teigė, kad abu kasos išlaidų orderiai jai buvo pateikti vienu metu, kas patvirtina apelianto parodymus, kad jie buvo išrašyti vienu metu ir būtent jo nurodytomis aplinkybėmis. Savo parodymus liudytoja V. A. patvirtino ir akistatų su J. K. bei V. K. metu. Liudytoja V. A. taip pat parodė, kad J. K. prieš jos apklausą pas tyrėją darė jai poveikį ir iš darbo ji buvo atleista dėl to, kad, direktoriaus nuomone, palaikė ryšius su apeliantu. Apeliantas teigia, kad ir jam ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas poveikis. Jis apie tai nurodė savo skunduose, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jo skundai tirti nebuvo, jų nevertino ir teismas.
Apeliantas pažymi, kad ši byla jau buvo vieną kartą grąžinta tyrimui papildyti, tačiau per papildomą tyrimo laikotarpį jokie reikšmingi veiksmai byloje atlikti nebuvo ir jokios naujos aplinkybės nepaaiškėjo. Liko neišaiškintas UAB GKF ,,Fonas“ prekybos mišku bei mediena mechanizmas, netirti jo ir liudytojos V. A. parodymai apie tai, kad ši byla yra jo nesėkmingo darbo nuperkant nepelningus miškus pasekmė. Apeliantas teigia, kad didžioji dalis medienos UAB GKF ,,Fonas“ buvo perkama iš J. K. , V. K. bei jų vaikų, nes būtent toks buvo jų verslo mechanizmas, tačiau teismas į visas šias aplinkybes neatsižvelgė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo apelianto gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė siūlė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Šiaulių apygardos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertindamas surinktus įrodymus BPK reikalavimų nepažeidė. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino tiek apelianto, tiek liudytojų parodymus, taip pat ir kitus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Nors apeliantas neigia pasisavinęs jam patikėtą didelės vertės svetimą UAB GKF ,,Fonas“ priklausantį turtą, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų J. K. , V. K. , specialisto parodymais, kasos išlaidų orderiais, specialisto išvadomis ir kitais įrodymais. Byloje nustatyta, kad A. P. , turėdamas teisę miško ruošos veikloje atsiskaityti grynaisiais pinigais su tiekėjais – fiziniais asmenimis už medžiagas ir paslaugas, pasirašyti įmonės išrašomose PVM sąskaitose faktūrose, bei būdamas materialiai atsakingas už darbdavio jam perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, per du kartus iš UAB GKF ,,Fonas“ pagal kasos išlaidų orderius gavo 50000 Lt, o būtent: 2004 m. gegužės 10 d. pagal UAB GKF ,,Fonas“ kasos išlaidų orderį Nr. 330 gavo 32000 Lt avansą medienai pirkti bei 2004 m. gegužės 21 d. pagal UAB GKF ,,Fonas“ kasos išlaidų orderį Nr. 340 – 18000 Lt avansą medienai pirkti, tačiau dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą, bendrovei nepateikė, gautų pinigų UAB GKF ,,Fonas“ negrąžino. Šios aplinkybės įrodytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Iš bylos duomenų matyti, kad tarp UAB GKF ,,Fonas“ ir A. P. buvo sudaryta individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią A. P. įsipareigojo visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jam perduotų materialinių vertybių išsaugojimą (t. 1, b. l. 13). UAB GKF ,,Fonas“ minėtos sutarties pagrindu apeliantui jo užimamų pareigų aprašyme ir UAB GKF ,,Fonas“ 2003-02-18 įsakyme numatytoms funkcijoms vykdyti patikėjo 50000 Lt, o būtent: jam 2004-05-10 pagal UAB GKF ,,Fonas“ kasos išlaidų orderį Nr. 330 buvo išduotas 32000 Lt bei 2004-05-21 pagal UAB GKF ,,Fonas“ kasos išlaidų orderį Nr. 340 – 18000 Lt avansas (t. 1, b. l. 69, 70). Tokiu būdu A. P. įgijo galimybę naudotis ir disponuoti UAB ,,Fonas“ turtu – 50000 Lt. Gautas lėšas apeliantas privalėjo naudoti pagal paskirtį – nupirkti medieną ir pateikti pinigų panaudojimo dokumentus, tačiau jis dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą, bendrovei nepateikė ir gautų pinigų UAB GKF ,,Fonas“ negrąžino. Apeliantas tvirtina, kad jis pinigų iš UAB GKF ,,Fonas“ direktoriaus negavo, o tik jo paprašytas neva dėl numatomo audito pasirašė ant dviejų kasos išlaidų orderių. Tačiau ši apelianto versija yra paneigta iš dalies paties apelianto, liudytojų J. K. ir V. K. parodymais, specialisto išvadomis bei rašytiniais dokumentais - kasos išlaidų orderiais.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apelianto parodymai dėl pinigų iš UAB GKF ,,Fonas“ gavimo aplinkybių yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip įtariamasis, apeliantas nurodė, kad jis pinigų iš UAB GKF ,,Fonas“ nepasisavino, nes jų negavo, o du kasos išlaidų orderius pasirašė paprašytas direktoriaus dėl neva tai būsimo įmonės audito (t. 1, b. l. 165). Vėliau, apklausiamas papildomai, apeliantas pakeitė savo parodymus ir paaiškino, kad pagal minėtus išlaidų orderius pinigus gavo tam, kad nupirktų medienos iš R. S. IĮ, ir gautus pinigus kaip avansą sumokėjo A. S. (t. 1, b. l. 167). Vėliau apeliantas dar kartą papildė savo parodymus, nurodydamas, kad 50000 Lt sumą iš bendrovės kasos gavo per du kartus ir ją visą panaudojo pagal paskirtį, per septynis kartus sumokėdamas A. S. avansu už malkinės medienos paruošimą (t. 1, b. l. 170). Apklaustas pirmosios instancijos teisme apeliantas vėlgi pakeitė savo parodymus ir teigė, kad pinigų iš UAB GKF ,,Fonas“ negavo, o A. S. sumokėjo pinigus, pasiskolintus iš draugų. Pinigus mokėjo, nes su R. S. įmone jau buvo sudaręs sutartis ir būtų buvę neetiška jas nutraukti (t. 3, b. l. 38). Savo apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog jis jokių pinigų iš UAB ,,Fonas“ negavo, o ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas. Tačiau byloje nėra duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu apelianto parodymai buvo išgauti neteisėtu būdu ar pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymus. Visose apelianto apklausose dalyvavo jo advokatas, jokių nei pastarojo, nei A.P. pareiškimų dėl jam daromo neteisėto poveikio negauta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistojo A. P. parodymai yra nenuoseklūs.
Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų J. K. ir V. K. parodymais, kadangi jie yra UAB GKF ,,Fonas“ savininkai, t. y. suinteresuoti asmenys, be to, jie dar ir sutuoktiniai.
Kolegijos nuomone, teismas tinkamai įvertino liudytojų J. K. ir V. K. parodymus. Šie liudytojai, skirtingai nei apeliantas, davė nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Jie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visose apklausose davė vienodus A. P. apkaltinančius parodymus. Be to, jų nurodytos aplinkybės patvirtintos kitais įrodymais: kasos išlaidų orderiais, iš kurių matyti, kad A. P. 2004-05-10 pagal UAB GKF ,,Fonas“ kasos išlaidų orderį Nr. 330 gavo 32000 Lt bei 2004-05-21 pagal UAB GKF ,,Fonas“ kasos išlaidų orderį Nr. 340 – 18000 Lt avansą (t. 1, b. l. 69, 70); specialisto išvadomis, kuriomis nustatyta, kad iš UAB GKF ,,Fonas“ kasos A. P. buvo išmokėtas 50000 Lt avansas ir pagal bendrovės buhalterinės sąskaitos Nr. 256 ,,Įvairios gautinos sumos“ apyvartos žiniaraščio duomenis A. P. bendrovei liko skolingas 50000 Lt (t. 2, b. l. 148-152). Taigi nėra pagrindo netikėti ar abejoti liudytojų J. K. ir V. K. parodymais. Tai, kad minėti liudytojai yra UAB GKF ,,Fonas“ savininkai ir sutuoktiniai, neduoda pagrindo abejoti jų parodymų teisingumu, nes jų parodymus patvirtino kiti byloje ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai.
Apeliantas nurodo, kad jo parodymus patvirtino liudytojai K. Ž. ir V. A.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pateikė minėtų liudytojų parodymų analizę ir nurodė, kodėl atmeta jų parodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojai K. Ž. ir V. A. apie įvykio aplinkybes žino tik iš paties apelianto pasakojimo, nes jie patys tiesiogiai įvykio nematė. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas minėtų liudytojų parodymus įvertino nepažeisdamas procesinių normų (BPK 20 str.) ir kolegija neturi pagrindo vertinti šių parodymų iš naujo.
Be to, apeliantas nurodo, kad jam ir liudytojai V. A. buvo daromas poveikis. Šie apelianto skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepaneigiantys teismo išvadų. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra objektyvių duomenų, kad apeliantui ir liudytojai V. A. būtų daromas koks nors neteisėtas poveikis. Apeliantas nurodo, kad liudytoja V. A. buvo atleista iš darbo dėl to, kad neva ji palaikė ryšius su juo. Tačiau pati liudytoja V. A. , apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad ji pati parašė pareiškimą ir išėjo iš darbo (t. 2, b. l. 56).
Apeliantas taip pat nurodo, kad, bylą grąžinus tyrimui papildyti, per papildomą tyrimo laikotarpį jokie reikšmingi veiksmai byloje atlikti nebuvo ir jokios naujos aplinkybės nepaaiškėjo, be to, liko neištirtos visos aplinkybės.
Iš bylos medžiagos matyti, kad, Šiaulių apygardos teismui grąžinus bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, joje buvo atlikti įvairūs procesiniai veiksmai (t. 2, b. l. 96-214). Atlikus papildomą tyrimą, nuteistajam A. P. ir jo gynėjui buvo pateikta susipažinti ikiteisminio tyrimo medžiaga, gauta atlikus papildomus proceso veiksmus. Tiek A. P. , tiek jo gynėjas susipažino su papildoma baudžiamosios bylos tyrimo medžiaga, tačiau nei vienas iš jų jokių pageidavimų ir papildymų nepareiškė (t. 2, b. l. 222-223).
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą ir pagrįstai pripažino A.P. padarius nusikaltimą, o jo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 183 str. 2 d. ir paskyrė jam tinkamą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo panaikinti nuosprendį, todėl nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas ir nuosprendis nenaikinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.