Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-23 · Administracinė byla Nr. I-167-362/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-23
Bylos Nr.
I-167-362/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02863-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
D. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-167-362/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02863-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 37.2; 74 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 23 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,nedalyvaujant pareiškėjui D. B.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka (be žodinio nagrinėjimo) išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. B. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, teismui pateikė prašymą (92 b. l.) bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Pareiškėjas skunde (2 b. l.) nurodė, kad jis Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir ŠTI) buvo laikomas nuo 2014-04-16 iki 2014-10-02. Kamerose buvo drėgna, nepatekdavo dienos šviesa, nebuvo spintelių, nuo sienų byrėjo dažai, tinkas, tualetai nebuvo visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, dėl to sklisdavo smarvė. Kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, radijo taško, neturėjo inventoriaus, skirto kamerai tvarkyti. Paskirstymo kameroje Nr. 5 buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, turėjo žaloti sveikatą dėl dūmų ir smalkių, dėl to negalėjo užmigti, jausdavo šleikštulį burnoje. Taip pat paskirstymo patalpose, kuriose nebuvo jokio šildymo, kęsdavo šaltį, kratos metu reikėdavo nusirengti. Nurodė, kad spaudą gaudavo kelių dienų senumo. Kamerose Nr. 79, 34, 35, kurios yra kelių kvadratinių metrų, buvo laikomas su dar vienu nuteistuoju, vietos visiškai nebuvo, nebuvo galimybės persirengti, nes nėra atitvertos vietos. Antklodes išduodavo neskalbtas, išteptas, užvalkalų antklodėms neduodavo. Teismo prašo skundą tenkinti pilnai ir priteisti atlyginti jam padarytą 50 000 Lt / 14 481 Eur moralinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (5–12 b. l.) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodo, kad prašo bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2014-12-05 pažymos Nr. 69/06-5967 „Dėl D. B.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas: kameroje Nr. 39 nuo 2014-04-11 iki 2014-04-22, kameroje buvo 1­­–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 11,46 kv. m iki 22,93 kv. m. kameros ploto; kameroje Nr. 79 nuo 2014-05-02 iki 2014-05-23, nuo 2014-08-26 iki 2014-08-29, kameroje buvo 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 3,28 kv. m iki 6,56 kv. m kameros ploto; kameroje Nr. 33 nuo 2014-05-23 iki 2014-05-26, kameroje buvo 1–3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,14 kv. m iki 12,43 kv. m ploto; kameroje Nr. 7 nuo 2014-05-26 iki 2014-06-13, kameroje buvo 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,49 kv. m iki 21,98 kv. m ploto; kameroje Nr. 46 nuo 2014-06-19 iki 2014-06-20 pareiškėjas buvo vienas, jam teko 18,33 kv. m ploto; kameroje Nr. 102 nuo 2014-06-20 iki 2014-07-02 pareiškėjas buvo vienas, jam teko 16,63 kv. m ploto; kameroje Nr. 35 nuo 2014-08-25 iki 2014-08-26, kameroje buvo 1–2 asmenys, vienam iš jų teko nuo 3,74 kv. m iki 7,49 kv. m ploto; kameroje Nr. 3 2014-08-29 pareiškėjas buvo vienas, jam teko 6,83 kv. m ploto; kameroje Nr. 5 nuo 2014-09-29 iki 2014-10-02 pareiškėjas buvo vienas, jam teko 12,69 kv. m ploto.

Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,28 kv. m iki 22,9 kv. m plotas. Pažymėjo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-04-22 iki 2014-05-02 atliko 10 parų drausminę nuobaudą drausmės izoliatoriuje Nr. 4, todėl šis laikotarpis neturėtų būti vertinamas.

Atsakovas atkreipė teismo dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Ši aplinkybė turi įtakos vienam asmeniui tenkančio ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto.

Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje iš viso buvo laikomas 78 dienas. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui dėl šio laikotarpio laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo laikymo ŠTI metu jo buvimo kamerose nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimų. ŠTI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir tie Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl nepakankamo šviesos patekimo į patalpas, drėgmės ar šalčio, ventiliacijos nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. ŠTI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).

Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką yra atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodami pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą.

Visose ŠTI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Atsiliepimas

Dėl pareiškėjo buvimo laikino sulaikymo kamerose kartu su rūkančiais asmenimis atsiliepime nurodė, jog Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011-06-22 įsakymu Nr. 1.01-205 10.4 punkte nustatyta, kad trumpalaikio sulaikymo kamerose nerūkoma. Atsakovas neturi duomenų, kad trumpalaikio sulaikymo kamerose buvo rūkoma, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, esant abstrakčiam pareiškimui apie teisių pažeidimą, negalima teigti, kad asmens teisės iš tikrųjų buvo pažeistos.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyrius 2014-12-10 pateikė pažymą Nr. 60/09-51565, kurioje pažymėjo, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.

Dėl pareiškėjo aprūpinimo patalyne pažymėjo, kad tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims išduotinų čiužinių, pagalvių ir antklodžių kvapnumas teisės aktuose nėra reglamentuotas, vis dėlto įstaigoje išduodama patalynė yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama pagal teisės aktų reikalavimus, susidėvėjusi patalynė pakeičiama nauja.

Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo ŠTI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241. Pareiškėjo laikymo laikotarpiu nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimų. Pareiškėjo teiginiai dėl šalčio yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, jų teisingumo nėra galimybės įvertinti, todėl negalima nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo.

Dėl pareiškėjo nusiskundimų dėl spaudos negavimo nurodė, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punktu suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas. Jeigu laikraštis duodamas į kamerą nustatytam laiko tarpui, šis laiko tarpas neturi būti trumpesnis kaip 0,5 val. vienam žmogui. Suimtiesiems leidžiama už lėšas, esančias jų asmeninėse sąskaitose, įsigyti neribotą kiekį literatūros, taip pat prenumeruoti periodinę spaudą. Prenumeruoti suimtiesiems periodinę spaudą turi teisę jų giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis.

Remiantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis bei tuo, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių, prašo pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. B. skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2014-12-05 pažymoje Nr. 69/06-5967 (14 b. l.) nurodyta, kad D. B. įstaigoje tam tikrais laikotarpiais buvo kalinamas nuo 2014-04-11 iki 2014-10-02. Pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje kamerose, kurių plotas nuo 6,56 kv. m iki 22,93 kv. m, kamerose buvo laikoma nuo 1 iki 4 asmenų.

Kaip matyti iš pažymos Nr. 69/06-5967 ir atsakovo atsiliepimo, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-04-22 iki 2014-05-02 buvo laikomas kameroje Nr. DI-4 – baudos izoliatoriuje. Pažymėtina, kad dėl šio laikotarpio, pareiškėjo buvimo baudos izoliatoriaus kameroje, šios kameros atitikimo higienos normoms yra pasisakyta Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendime Nr. I-707-394/2015, todėl šio laikotarpio teismas šiame sprendime nenagrinės.

Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas: kameroje Nr. 39 (22,93 kv. m) nuo 2014-04-11 iki 2014-04-22, kameroje buvo 1­­–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 11,46 kv. m iki 22,93 kv. m. kameros ploto; kameroje Nr. 79 (6,56 kv. m) nuo 2014-05-02 iki 2014-05-23, nuo 2014-08-26 iki 2014-08-29, kameroje buvo 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 3,28 kv. m iki 6,56 kv. m kameros ploto; kameroje Nr. 33 (12,43 kv. m) nuo 2014-05-23 iki 2014-05-26, kameroje buvo 1–3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,14 kv. m. iki 12,43 kv. m ploto; kameroje Nr. 7 (21,98 kv. m) nuo 2014-05-26 iki 2014-06-13, kameroje buvo 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,49 kv. m iki 21,98 kv. m ploto; kameroje Nr. 46 (18,33 kv. m) nuo 2014-06-19 iki 2014-06-20 pareiškėjas buvo vienas, jam teko 18,33 kv. m ploto; kameroje Nr. 102 (16,63 kv. m) nuo 2014-06-20 iki 2014-07-02 pareiškėjas buvo vienas, jam teko 16,63 kv. m ploto; kameroje Nr. 35 (7,49 kv. m) nuo 2014-08-25 iki 2014-08-26, kameroje buvo 1–2 asmenys, vienam iš jų teko nuo 3,74 kv. m iki 7,49 kv. m ploto; kameroje Nr. 3 (6,83 kv. m) 2014-08-29 pareiškėjas buvo vienas, jam teko 6,83 kv. m ploto; kameroje Nr. 5 (12,69 kv. m) nuo 2014-09-29 iki 2014-10-02 pareiškėjas buvo vienas, jam teko 12,69 kv. m. ploto.

Iš viso pareiškėjas per skundžiamą laikotarpį Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo 78 dienas. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,28 kv. m iki 22,93 kv. m gyvenamojo ploto. Per šį laikotarpį 24 dienas pareiškėjui teko galimai mažesnis, nei teisės aktuose nustatyta, gyvenamasis plotas – 3,28 kv. m. Visą kitą laikotarpį pareiškėjui teko didesnė, nei teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto norma.

Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas periodiškai buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Nors gyvenamojo ploto norma buvo pažeista labai nežymiai, tačiau spręstina, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybės, kad pareiškėjas buvo kalinamas kameroje, kurioje jam teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovas iš esmės neginčija.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito, didžiąją laiko dalį ji buvo gerokai didesnė, nei nustatyta teisės aktuose, o tais laikotarpiais, kai gyvenamojo ploto norma buvo pažeidžiama, ji buvo pažeidžiama nežymiai. Be to, byloje nenustatyta, jog Šiaulių tardymo izoliatorius būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, jog ŠTI kamerose nebuvo dienos šviesos, spintelių, nuo sienų byrėjo dažai, tualetai neatitverti nuo gyvenamosios patalpos, kamerose nėra radijo, pagalbos mygtuko, nebuvo inventoriaus tvarkyti kamerą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punkte nurodoma, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagomis atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kita vertus, Taisyklių 2 punkte nurodoma, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas normas ir duomenis, pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo laikytini nepagrįstais.

Tačiau teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. A1-203/2005, Nr. A17-301/2007, vertina, kad pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamų sąlygų kamerose, t. y. kad jose drėgna, neužtikrintas natūralus apšvietimas, nuo sienų byra dažai, tenka Šiaulių tardymo izoliatoriui. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šiuos pareiškėjo teiginius. Kartu teismas vertina ir pareiškėjo elgesį, t. y. savo galimai pažeistų teisių gynimą – byloje pateikta daug pareiškėjo skundų ŠTI administracijai (21–58 b. l.), tačiau nei vienas iš jų nėra susijęs su galimai netinkamomis higienos sąlygomis kamerose.

Pareiškėjo argumentas, kad kamerose nebuvo inventoriaus, skirto kamerų valymui, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi atsakovas atsiliepime nurodė, jog valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodami pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą, byloje pateiktas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. 1/10-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (17 b. l.), kuriuo patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašas (18–19 b. l.), reglamentuojantis ŠTI gyvenamųjų patalpų tvarkymą, valymo inventoriaus išdavimą. Abejoti tuo, jog pareiškėjui nebuvo išduodamas valymo inventorius kameros tvarkymui, teismas neturi pagrindo. Taip pat šio aprašo 10.4 punkte nustatyta, kad trumpalaikio sulaikymo kamerose nerūkoma, todėl kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas pareiškėjo argumentas, jog būnant trumpalaikio sulaikymo kamerose jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. 4 patvirtintos normos pastaba nurodo, jog vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei. Taip pat pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja. Atsižvelgiant į tai, asmenys įstaigoje aprūpinami patalyne pagal jų poreikius. Duomenų, jog dėl per mažo, netinkamo patalynės kiekio ar komplektacijos pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją, skundęsis dėl to, byloje nepateikta, todėl konstatuotina, kad ši skundo dalis dėl žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje nėra įrengta signalizacijos mygtuko, kad būtų galima išsikviesti personalą, taip pat nėra radijo taško. Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimų moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Minėtų Taisyklių 2 punktas numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teismas konstatuoja, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosioms patalpoms nėra taikomas reikalavimas dėl signalizacijos mygtukų įrengimo, kadangi tai susiję su patalpos rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu. Taisyklės numato, kad jos nėra taikomos jau pastatytiems tardymo izoliatoriams.

Pareiškėjas nurodė, kad spaudą gaudavo kas antrą–trečią dieną, ji buvo kelių dienų senumo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suimtiesiems ŠTI leidžiama už lėšas, esančias jų asmeninėse sąskaitose, įsigyti neribotą kiekį literatūros, prenumeruoti periodinę spaudą, prenumeruoti spaudą asmenims, esantiems ŠTI, turi teisę ir suimtųjų giminaičiai bei kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, taip pat į tai, jog ŠTI veikia biblioteka, esant galimybėms už ŠTI lėšas perkami laikraščiai ir duodami suimtiesiems į kameras, vertina, kad pareiškėjo teisė gauti spaudą, kitą literatūrą ŠTI niekaip nebuvo apribota.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu laikino sulaikymo kamerose buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalaus gyvenamojo ploto, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad Šiaulių TI netinkamo kalinimo sąlygos iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai turėjo poveikį sveikatai), vertintina tai, kad iš 78 dienų buvimo ŠTI pareiškėjui 54 dienas teko didesnis, nei teisės aktuose nustatytas gyvenamasis plotas ir 24 dienas plotas, tenkantis vienam asmeniui, buvo nuo 3,28 kv. m iki 6,56 kv. m.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, įvertinęs turimų įrodymų visetą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas mano, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 100 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 50 000 Lt / 14 481 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85–87straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti D. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 (vienas šimtas) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Arvydas Martinavičius