- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- 1-112-348/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01016-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Advokatai
- Renas Bradūnas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, gynėjui advokatui Renui Bradūnui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti UAB „X“ vyr. kasininkės padėjėja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal LR BK 219 str. 1 d., 223 str. 1 d., 183 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. (iki santuokos – T.), būdama UAB „A.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore laikotarpiu nuo 2011-09-06 iki šiol, pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį teikdama finansines ataskaitas per kitus asmenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui už laikotarpį nuo 2011-09-08 iki 2012-10-15, nesumokėjo 9838,42 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų po to, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pagal pasirašytinai įteiktą raštą Nr. (7.3) PRIM-15 2012-10-22 „Dėl priminimo UAB „A.“ sumokėti priskaičiuotas įmokas“ 2012-10-22 priminė apie pareigą įmonei sumokėti įmokas, nors turėjo finansinę galimybę sumokėti mokesčius.
Šiais veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str. 1 d.
Taip pat ji laikotarpiu nuo 2011-09-06 iki šiol, būdama UAB „A.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore ir vienintele akcininke ir asmeniu, atsakingu už bendrijos buhalterinę apskaitą, nenustatė bendrovės buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos, nuo 2012-10-15 nepaskyrė bendrovės buhalterio ir nesudarė sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia įmone, o būtent:
pažeisdama LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 9 straipsnio 1 dalį (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1679 redakcija), kurioje nurodyta, kad apskaitos politika – apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti, 9 straipsnio 2 dalį (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1679 redakcija), kurioje nurodyta, kad ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, ir 10 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris ar pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 19 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ir 19 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų (nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakciją – vietoj „laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, „vadovaujantis LR dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“) (LR dokumentų ir archyvų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2084), 13 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad juridinių asmenų dokumentų saugojimo terminų rodykles rengia ir tvirtina Lietuvos vyriausiasis archyvaras, LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008-06-26 įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 27 straipsnį, kuriame nurodyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, nes:
nepagrindė apskaitos dokumentais 146 240,31 Lt (kasos likutis 2012-10-31 datos pabaigai 58 111,08 Lt + 88 129,23 Lt iš kasos aparato išimta suma laikotarpiu nuo 2012-11-01 iki 2013-04-22) panaudojimo ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos neįregistravo bendrovės „A.“ apskaitos registruose;
neišsaugojo apskaitos registrų su duomenimis apie tiekėjus, apie iš jų nupirktų prekių ir paslaugų sumas, apie įsiskolinimą tiekėjams už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2014-02-28);
neišsaugojo 3 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias bendrovė „A.“ nupirko prekių už 536,38 Lt (2013-01-03 MAX93613000084, 212,15 Lt + 2013-01-07 MAX93613000204, 32,39 Lt + 2013-01-07 MAX93613000205, 291,84 Lt) iš UAB „X“ parduotuvių;
neišsaugojo UAB „T.“ surašytų 4 vnt. kasos pajamų orderių kvitų, pagal kuriuos bendrovė „A.“ nuo 2012 metų lapkričio mėn. iki 2013 metų balandžio mėn. sumokėjo 6 529,45 Lt grynais pinigais už patalpų nuomą;
neišsaugojo UAB „G“ 2012-12-28 surašyto pinigų priėmimo kvito BLB4116677, pagal kurį bendrovė „A.“ sumokėjo 73,81 Lt grynais pinigais už apsaugą.
neišsaugojo pirminių apskaitos dokumentų dėl privalomai registruojamo turto – automobilio „F. F.“ 2011-11-24 perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „V.“ ir šios ūkinės operacijos neįregistravo bendrovės „A.“ apskaitos registruose už 2011 metus;
neišsaugojo apskaitos registrų su duomenimis apie bendrovės „A.“ ilgalaikį turtą už laikotarpį nuo 2012 metų balandžio mėn. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos;
neišsaugojo „Atlyginimų priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščių“ už 2012 metų visus mėnesius, neišsaugojo apskaitos registrų su duomenimis apie įmonės darbuotojams apskaičiuotas darbo užmokesčio sumas ir VSD įmokų sumas už 2012 metų balandžio–gruodžio mėn. bei apskaitos dokumentais nepagrindė darbo užmokesčio priskaitymo ūkinės operacijos už 2013 metus iki tiriamojo laikotarpio pabaigos;
nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos ir aiškinamojo rašto) už 2011 ir 2012 metus Juridinių asmenų registrui, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros,
Šiais veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.
Taip pat ji laikotarpiu nuo 2011-09-06 iki 2013-04-22, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, būdama UAB „A.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, vienintele akcininke ir asmeniu, atsakingu už bendrijos buhalterinę apskaitą, pasisavino jos žinioje buvusį ir UAB „A.“ priklausantį didelės vertės turtą – 87 534, 39 Lt grynųjų pinigų, o būtent:
pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 21 str., būdama atsakinga už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, 14 str. 2 d. – atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, vadovaujantis 2003-12-11 LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 19 str. 8 p., privalėdama veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis įstatais, pagal užimamas pareigas valdydama jai patikėtą bendrovei „A.“ priklausantį turtą – savo žinioje turėdama grynaisiais į bendrovės kasą gautus pinigus, pasisavino UAB „A.“ priklausančius pinigus – iš viso 87 534, 39 Lt, t. y.:
laikotarpiu nuo 2011-09-06 iki 2012-11-01, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš bendrovės kasos išėmė ir į bendrovės kasą negrąžino bei nepateikė jokių 58 111,08 Lt panaudojimą patvirtinančių dokumentų, tokiu būdu pasisavino UAB „A.“ priklausančius grynus pinigus – 58 111,08 Lt,
laikotarpiu nuo 2012-11-01 iki 2013-04-22, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš bendrovės kasos išėmė ir į bendrovės kasą negrąžino bei nepateikė jokių 29 423,31 Lt panaudojimą patvirtinančių dokumentų, tokiu būdu pasisavino UAB „A.“ priklausančius grynus pinigus – 29 423,31 Lt, taigi pasisavino UAB „A.“ priklausančius grynus pinigus – 87 534,39 Lt.
Šiais veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d.
Teisminio bylos tyrimo metu buvo daromas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes kaltinamoji po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esanti kalta, pageidavo tuojau pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, taigi įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją ir įvykdžius BPK 291 str. numatytus reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas (LR BPK 273 str. 1 d.).
Kaltinamoji J. K. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje ji nusipirko 100 proc. UAB „A.“ akcijų ir tapo šios bendrovės direktore. 2012 m. rudenį ją pakvietė į „Sodros“ Marijampolės skyrių, kur įteikė priminimą apie būtinus sumokėti mokesčius. Ji prisipažįsta, kad žinojo, jog jai būtina sumokėti apie 9000 litų mokesčių „Sodrai“, tačiau bendrovė neturėjo pinigų, todėl ji šių įmokų ir nesumokėjo.
Taip pat ji pripažino ir parodė, kad UAB „A.“ buhalterei B. L. išėjus iš darbo, ji neįdarbino jokio buhalterio, o pati buhalterinės apskaitos tvarkyti nemokėjo, todėl jos ir nevedė ir neišsaugojo dalies bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Darbuotojams atlyginimus ji mokėjo, tačiau už jų gavimą duodavo pasirašyti sąsiuvinyje, kurio neišsaugojo ir pateikti negali. Prekes į barą pirko tik ji, I. B. ir R. M., o atlyginimus išmokėdavo tik ji pati. Jei prekes nupirkdavo ne ji, tai prekių įgijimą liudijančius dokumentus pastarieji įdėdavo į tam skirtą segtuvą, o grąžą įdėdavo į piniginę.
Pripažįsta, kad pasisavino UAB „A.“ pinigų, kurie buvo išimti iš kasos aparato, kadangi visus išimtus pinigus ji ar jos nurodymu kiti bendrovės darbuotojai išleido pirkdami prekes jomis prekiauti bare, susimokėti už bendrovei teiktas paslaugas ar patalpų nuomą ir sumokėti darbuotojams atlyginimus. Atlyginimo išmokėjimo dokumentų ji ar bet koks kitas UAB „A.“ darbuotojas nepildė, o dalį dokumentų, kurie pagrįstų prekių pirkimą ir susimokėjimą už gautas paslaugas, ji neišsaugojo. Dokumentai galėjo pasimesti kraustantis iš nuomojamų patalpų. Kur šiuo metu yra jos neišsaugoti dokumentai, ji nežino.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.
Liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2012 m. kovo mėn. ji dirba UAB „A.“ bare „Naktinis žiburėlis“ barmene pagal iš anksto sudarytą grafiką. Jai kas mėnesį J. T. mokėjo apie 800 Lt atlyginimą. Iš kasos aparato ji kartais nuimdavo pinigų ir už juos nupirkdavo prekių, kurių trūkdavo prekybai bare. Prekes pirko daugiausia iš „X“ parduotuvių Marijampolės mieste, dokumentus, liudijančius prekių įgijimą, ji įdėdavo į segtuvą, esantį šalia kasos aparato. Likusius pinigus ji įdėdavo į piniginę, esančią atskirame kambariuke. Savo reikmėms ji niekada pinigų iš kasos aparato neėmė ir jų savo reikmėms nenaudojo (t. 1, b. l. 125–127 ).
Liudytoja B. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. spalio 15 d. dirbo UAB „A.“ buhaltere. Ji buhaltere dirbo viena, savo namuose, vieną valandą per dieną ir gaudavo apie 100 Lt atlyginimą. UAB „A.“ buhalterinius dokumentus jai pristatydavo R. K. ar R. M., o ji pagal juose esančius įrašus tvarkė visą bendrovės buhalterinę apskaitą. Bendrovės buhalterinius dokumentus ji priėmė be jokio perdavimo dokumento, išeidama iš darbo ji dokumentus atidavė R. M., jokių dokumentų perdavimo dokumentų nesurašė. Ji jokių grynųjų pinigų niekam neišmokėdavo ir jų nepriimdavo, tik išrašydavo dokumentus apie grynųjų pinigų priėmimą arba jų išmokėjimą, ir tokioms sumoms, kurias jam nurodydavo įrašyti. Grynųjų pinigų ji nėra mačiusi. Ji pati nežino, kur bendrovės kasa, ji kasininke nebuvo, o kas buvo kasininkas, ji nežino. Teikė tik deklaracijas VMI, o „Sodrai“ ataskaitas teikė R. K. (t. 1, b. l. 133–137).
Liudytojas H. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „A.“ dirbo mažiau nei metus apsaugos darbuotoju. Bendrovė turėjo kavinę-parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, paprastai dirbančią nuo 21 val. iki 3–5 val. ryto, todėl paprastai savaitgaliais reikėdavo pabūti kelias valandas kavinėje ir prižiūrėti joje tvarką. Tikslaus darbo grafiko nebūdavo, paprastai barmenė pranešdavo, kai klientų skaičius padidėdavo ar jie būdavo agresyvūs, tada ir ateidavo. Jam buvo mokamas apie 100 Lt per mėnesį atlyginimas, kurį išmokėdavo tuo metu dirbanti barmenė ir duodavo pasirašyti kažkokiame lape. Nepamena, ar tame dokumente būdavo įrašyta išmokama pinigų suma. Darbą bendrovėje jam pasiūlė R., jo pavardės nežino. Kaip suprato, tai jis vadovavo bendrovės veiklai. Kas buvo bendrovės direktorius, jis nežino, tačiau girdėjo, kad direktoriumi buvo paskirta J. T., kuri realiai dirbo ir barmene kavinėje. Ji direktore tapo tada, kai kavinė persikėlė į (duomenys neskelbtini). Kas realiai vadovavo visai kavinės veiklai, jis nežino. Kas tvarkė buhalteriją, jis nežino. Kur ir pas ką buvo laikomi bendrovės dokumentai, nežino (t. 1, b. l. 122).
Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „A.“ dirbo mažiau nei metus vadybininku, tačiau neprisimena tiksliai, kuriuo konkrečiai metu. Kokia veikla užsiėmė ar užsiima UAB „A.“, nežino. Realiai per maždaug 2,5 mėn. darbo neatliko, nedirbo, nors buvo įformintas puse etato. Kas mėnesį darbuotojas Mečius atvykdavo ir duodavo pasirašyti kažkokius dokumentus už atlyginimo gavimą, tačiau realiai jokių pinigų neišmokėdavo. Kas buvo ar yra UAB „A.“ direktorius, kas tvarko buhalterinę apskaitą, kur bendrovės administracinės ir darbinės patalpos, kur yra bendrovės dokumentai, jis nežino (t. 1, b. l. 123).
Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2012 m. pradžios dirbo UAB „A.“ direktoriumi komercijai. UAB „A.“ turi naktinį barą „Naktinis žiburėlis“ adresu: Kudirkos g. 12, Marijampolė. Jis dirba pagal laisvą grafiką ir tik tada, kada reikia, nes bendrovė sunkiai išsilaiko dėl sumažėjusio pelno. Jis atsakingas už prekių užsakymus į minėtą barą ir prekių tiekimą į baro patalpas. Darbo sutartį pasirašė su J. T., nes ji yra bendrovės direktorė ir 100 procentų bendrovės akcijų savininkė. Jam per mėnesį yra mokamas apie 100 Lt atlyginimas, nes tiek oficialiai, tiek realiai per mėnesį dirba labai mažai valandų. Atlyginimą išmoka J. T. kas mėnesį ir duoda pasirašyti algalapyje, kuriame visada būna nurodyta tik ta suma, kurią realiai ir gauna kaip atlyginimą. Anksčiau bendrovės buhaltere buvo B. L.. Kas yra bendrovės kasininkė, nežino. Kur yra bendrovės buhalteriniai dokumentai, nežino. Darbo metu asmeniškai jokių buhalterinių dokumentų nepasirašinėja, išskyrus įrašus žurnale, kad paima grynus pinigus iš kasos prekėms nupirkti, ir pasirašydavo sąskaitose, kurias atiduodavo bare tuo metu dirbančiai barmenei (t. 1, b. l. 128, 129).
Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2011 m. pabaigos dirba UAB „A.“ direktoriaus pavaduotoju. UAB „A.“ turi naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jokių kitų veiklų ji nevykdo. Jis dirba pagal laisvą grafiką, vieną valandą per darbo dieną, nes bendrovė sunkiai išsilaiko dėl sumažėjusio pelno. Jo pagrindinis darbas bendrauti, atstovauti įmonei su valstybės ir savivaldybės institucijomis, tiekėjais, derėjimasis su tiekėjais ir įvairių sutarčių projektų svarstymas su jais. Darbo sutartį pasirašė su J. T., nes ji yra bendrovės direktorė ir 100 procentų bendrovės akcijų savininkė. Jam per mėnesį yra mokamas apie 100 Lt atlyginimas, nes dirba labai mažai valandų. Atlyginimą išmoka J. T., kas mėnesį duodama pasirašyti algalapyje, kuriame visada būna nurodyta tik ta suma, kurią realiai ir gauna kaip atlyginimą. Jo žiniomis, bendrovė buhalterio neturi, nes neišgali jo įdarbinti dėl lėšų trūkumo. Kas yra bendrovės kasininkė, nežino. Darbo metu asmeniškai jokių buhalterinių dokumentų nepasirašinėjo (t. 1, b. l. 130).
Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2012 m. kovo mėnesio, tiksliau datos neprisimena, maždaug 2 mėnesius dirbo UAB „A.“ vairuotoju. Jo darbas buvo atvežti R. M. užsakytas prekes į UAB „A.“ naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jis dirbo tik tada, kai reikėdavo atvežti prekes, jokio tikslaus grafiko nebuvo. Darbo sutartį pasirašė su J. T.. Kas yra bendrovės akcininkai, jis nežino. Kokį atlyginimą jam mokėjo, tiksliai neprisimena, tačiau tai buvo nedideli pinigai, apie 100 Lt. Atlyginimą išmokėdavo J. T., kuri kas mėnesį duodavo pasirašyti algalapyje. Kas buvo bendrovės buhalterė ir kasininkė, nežino. Visus darbinius reikalus spręsdavo su R. M.. Darbo metu jokių buhalterinių dokumentų nepildė ir nepasirašinėjo, o tik atveždavo prekes iš vienos vietos į barą ir jas iškraudavo (t. 1, b. l. 132, t. 3, b. l. 73).
Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2012 m. antros pusės, tiksliau laiko nepamena, jis dirba UAB „A.“ vadybininku. Dirba ne visu etatu, tačiau kokia etato dalimi dirba, neprisimena. Kaip vadybininkas jis turi važiuoti kartu su vairuotoju į Marijampolės bazių parduotuvę, pakrauti prekes, jas parvežti į barą ir iškrauti. Prieš Naujuosius metus tai darydavo daugmaž kasdien, po vieną kartą. Šiais metais dar nebuvo iškviestas į darbą nei karto. Į rankas per mėnesį gaudavo 100 litų. Prieš Naujuosius metus, tiksliai neprisimena, atlyginimą gavo gal kokius keturis ar penkis mėnesius. Kadangi po Naujųjų metų nedirbo, tai ir atlyginimo negavo. Kas yra UAB „A.“ direktorius, tiksliai nežino, mano, kad J., jos pavardės nežino, nes su ja tarėsi dėl priėmimo į darbą ir dėl kitų darbinių klausimų. Kur yra UAB „A.“ buveinė, administracinės patalpos, pasakyti negali. Kas tvarkė šios bendrovės buhalteriją, nežino. Atlyginimą jam mokėjo grynais pinigais J.. Kur laikomi šios bendrovės dokumentai, nežino (t. 1, b. l. 138–140, t. 3, b. l. 72).
Liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2012 m. gruodžio mėnesio, tiksliai dienos neprisimena, pradėjo dirbti UAB „A.“ po valandą į dieną ir iki šiol dirba vadybininku. Realiai praeitais metais tik keletą kartų vežė prekes į UAB „A.“ barą, o šiemet į darbą iškviestas dar nebuvo. Jis yra sutaręs, kad esant poreikiui jam paskambins ir jis atvyks padėti atvežti prekes. Į „rankas“ yra gavęs atlyginimą, apie 85–90 litų. Jo manymu, UAB „A.“ direktorius buvo R., jo pavardės neprisimena, o bendrovei vadovavo J., jos pavardės nežino. Kur buvo ar yra bendrovės buveinė, administracinės patalpos, nežino. Kas tvarkė bendrovės buhalteriją, taip pat nežino (t. 1, b. l. 141–143).
Specialistas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. T. 2014-06-13 prašyme pateikti duomenys, jog UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2012-02-11 iki 2013-04-23 gavo 198 379,97 Lt, o inkasavo 194 913,98 Lt, atitinka 2013-12-06 specialisto išvadą Nr. 5-2/207 (specialisto išvados 3 punkto 1 pastraipa ir 8 priedas, 8.1 lapas). J. T. 2014-06-13 prašyme pateikti duomenys, kad šie duomenys yra užfiksuoti kasos knygoje, yra klaidinantys. 2013-12-06 specialisto išvadoje Nr. 5-2/207 nenurodyta, kad iš viso inkasuota, tai yra, iš kasos aparato išimti 194 913,98 Lt užfiksuoti kasos knygoje, o nurodyta, kad 2012 metų vasario–spalio mėnesiais iš kasos aparato išimta (inkasuota) 106 784,75 Lt užpajamuota bendrovės „A.“ kasoje (specialisto išvados 3 punkto 2 pastraipa), o nuo 2012-11-01 iki 2013-04-22 iš kasos aparato išimti (inkasuoti) 88 129,23 Lt (194 913,98 Lt – 106 784,75 Lt) neužpajamuoti bendrovės „A.“ kasoje (specialisto išvados 3 punkto 3 pastraipa).
2. J. T. 2014-06-13 prašyme „Dėl ikiteisminio tyrimo papildymo“ nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime nesiaiškinta, kaip buvo vykdomas kuro pirkimas, nes įmonė turėjo automobilius, kuriais naudojosi vežant barui prekes.
Atsakė: Direktorė J. T., pateikdama tyrimui bendrovės „A.“ dokumentus, 2013-06-07 lydraštyje nurodė, kad neturi daugiau jokių buhalterinės apskaitos dokumentų ir jų nepateiks. Tarp tyrimui pateiktų bendrovės „A.“ dokumentų nebuvo jokių automobiliniu kuru prekiaujančių įmonių sąskaitų, išrašytų pirkėjui bendrovei „A.“ ar šios bendrovės kuriam nors darbuotojui, kaip atskaitingam asmeniui, nebuvo kokių nors degalinių kasos aparato kvitų dėl automobilinio kuro pirkimo bendrovės „A.“ reikmėms, nebuvo jokių dokumentų, pagal kuriuos bendrovė „A.“ būtų mokėjusi už kurą, nebuvo jokių automobilių kelionės lapų su duomenimis apie įmonės turėtų automobilių naudojimą bendrovės „A.“ reikmėms. Tai yra pagal bendrovės „A.“ pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, ar bendrovės „A.“ automobiliai buvo naudojami vežti barui prekes, ir jei buvo, tai ar kuras buvo perkamas iš bendrovės „A.“ lėšų.
3. J. T. 2014-06-13 prašyme „Dėl ikiteisminio tyrimo papildymo“ nurodyta, kad apklausiant buhalterę B. L., ji nurodė, kad prekės buvo perkamos iš UAB „M.“, „D., tačiau ikiteisminiame tyrime nesiaiškinta, kokios prekės buvo pirktos, kiek jų buvo nupirkta per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-04-23, ar buvo sudarytos sutartys dėl prekių tiekimo, kaip vyko atsiskaitymas.
Atsakė: apklausos metu man pateikti FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVTS 2014-06-17 du raštai „Dėl duomenų pateikimo“ ir du atsakymai į juos, pagal kuriuos UAB „D“ ((duomenys neskelbtini); įm. kodas (duomenys neskelbtini)) ir UAB „M.“ ((duomenys neskelbtini); įm. kodas (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2011-09-08 iki 2013-06-07 neturėjo jokių ryšių su bendrove „A.“. Tai yra bendrovė „A.“ per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-04-23 iš šių įmonių prekių nepirko ir šioms įmonėms nemokėjo jokių pinigų sumų.
4. J. T. 2014-06-13 prašyme „Dėl ikiteisminio tyrimo papildymo“ nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime neįvertinta, kiek per tiriamąjį laikotarpį nuo 2011-09-06 iki 2013-04-23 įmonė sumokėjo mokesčių valstybei (VSDFV ir VMI).
Atsakė: apklausos metu man pateikti FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos 2014-07-18 du raštai „Dėl duomenų pateikimo“ ir du atsakymai į juos.
4.1 VSDFV Marijampolės skyriaus rašte 2014-08-19 Nr. (7.30)S-14260 nurodyta, kad nuo 2011-09-06 iki 2013-04-23 bendrovė „A.“ sumokėjo 2 482,23 Lt VSD įmokų ir 49,39 Lt delspinigių arba iš viso 2 531,62 Lt (2 482,23 Lt + 49,39 Lt). J. T. 2014-06-13 prašyme pateikti duomenys, jog ikiteisminiame tyrime neįvertinta, kiek per tiriamąjį laikotarpį nuo 2011-09-06 iki 2013-04-23 įmonė sumokėjo mokesčių valstybei (VSDFV ir VMI), yra klaidinantys, nes 2013-12-06 specialisto išvadoje Nr. 5-2/207 nurodyta, kad:
Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „A.“ dokumentus tiriamuoju laikotarpiu bendrovė „A.“ sumokėjo iš viso 2 531,62 Lt VSD įmokų. Tarp jų:
- 520 Lt VSD įmokų sumokėta 2012-01-24 ir 2012-01-25 datomis, įnešus 520 Lt į banko „Swedbank“ kasą pervedimui į valstybinio socialinio draudimo fondą (13 priedas, 13.1 lapas);
- 11,62 Lt VSD įmokų 2012-03-21 pervesta iš bendrovės „A.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) litais banke „Swedbank“ pagal debeto mokėjimo nurodymą (13 priedas, 13.2 lapas);
- 2 000 Lt VSD įmokų sumokėta 2012-09-28, įnešus 2 000 Lt į banko „Swedbank“ kasą pervedimui į Valstybinio socialinio draudimo fondą (13 priedas, 13.3 lapas). (Specialisto išvados 4 punktas, 7 lapo apačioje)
Bendrovės „A.“ VSD įmokų 2 531,62 Lt sumokėta suma įvertinta apskaitoje, ir ši suma sumokėta ne iš 87 534,39 Lt pinigų sumos, kuri nepanaudota bendrovės „A.“ veikloje.
4.2 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM rašte 2014-07-29 Nr. (20.21-06)-RMA-20766 nurodyta, kad nuo 2011-09-06 iki 2013-04-23 bendrovė „A.“ mokesčių nemokėjo, bet sumokėjo 1 900 Lt kitų įmokų (2012-01-24 valstybinę rinkliavą už Maisto ir veterinarijos tarnybos paslaugas, 100 Lt + 1,300 Lt, 2012-02-06 rinkliavą už licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais + 500 Lt, 2012-02-06 rinkliavą už licenciją prekiauti tabako gaminiais).
Tarp tyrimui pateiktų bendrovės „A.“ dokumentų yra 1 900 Lt sumokėjimo kvitai (6 segtuvas, 58, 65, 66 lapai), bendrovės „A.“ Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėta 1 900 Lt rinkliavų įvertinta apskaitoje kaip J. T. išduoto avanso panaudojimas (segtuvas Nr. 6, 54 lapas), ši suma sumokėta ne iš 87 534,39 Lt pinigų sumos, kuri nepanaudota bendrovės „A.“ veikloje, ir specialisto išvadoje neįrašytos šios, 2012 metų sausio–vasario mėnesiais atliktos ūkinės operacijos, nes nenustatyta pažeidimų dėl 1 900 Lt rinkliavų sumokėjimo.
5. J. T. 2014-06-13 prašyme „Dėl ikiteisminio tyrimo papildymo“ nurodyta, kad nesuprantamas apskaičiavimas 2013-12-06 specialisto išvadoje Nr. 5-2/207, iš kur kasoje susidarė 58 111,08 Lt likutis 2012-10-31, kai šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad 2012 metų vasario–spalio mėnesiais įplaukos buvo 107 573,56 Lt, iš kasos aparato inkasuota (išimta) 106 784,75 Lt (skirtumas 788,81 Lt) ir per šį laikotarpį buvo įgyta prekių bei suteikta paslaugų už 94 192,59 Lt. Be to, buvo mokami mokesčiai ir darbo užmokestis. Niekada kasoje nebuvo didelių pinigų sumų, nes gautos pajamos vos padengdavo įmonės turimas išlaidas.
Atsakė: bendrovės „A.“ kasos likutis kiekvieno mėnesio pradžioje ir pabaigoje yra apskaičiuotas ir įrašytas bendrovės „A.“ kasos knygose, sudarytose už 2011 metų rugsėjo–2012 metų spalio kiekvieną mėnesį, ir šis likutis apskaičiuotas pagal prie kasos knygų esančiuose dokumentuose (kasos pajamų ir išlaidų orderiuose) įrašytas priimtas ir išduotas pinigų sumas. Tai yra aš patikrinau, ar kasos knygose įrašytos sumos atitinka kasos pajamų ir išlaidų orderiuose įrašytas sumas, bet neskaičiavau kasos likučio, kaip nurodo J. T. 2014-06-13 prašyme, nes 2012-10-31 kasos likutis 58 111,08 Lt apskaičiuotas ir įrašytas bendrovės „A.“ sudarytoje kasos knygoje už 2012 metų spalio mėn. (specialisto išvados 10 priedas, 1 lapas).
Kad apskaičiavo kasos likutį 2012-10-31, J. T. galėjo suklaidinti tai, kad specialisto išvadoje prieš parašydamas tos datos kasos likutį (58 111,08 Lt) toje pačioje pastraipoje nurodė, kad 2012 metų vasario–spalio mėnesiais kasos aparatu (ne kasos knygoje) užfiksuotos 107 573,56 Lt su PVM įplaukos, kad tuo laikotarpiu iš kasos aparato išimti 106 784,75 Lt užpajamuoti bendrovės „A.“ kasoje (specialisto išvados 4-o lapo priešpaskutinė pastraipa), bet šios sumos tiesiogiai nesusijusios su kasos likučio apskaičiavimu.
6. J. T. 2014-06-13 prašyme „Dėl ikiteisminio tyrimo papildymo“ nurodyta, kad niekada kasoje nebuvo didelių pinigų sumų, nes gautos pajamos vos padengdavo įmonės turimas išlaidas.
Atsakė: J. T. pateikti duomenys, kad kasoje niekada nebuvo didelių pinigų sumų, prieštarauja jos pačios pateiktiems dokumentams, bendrovės „A.“ kasos knygoms (bendrovės „A.“ segtuvas Nr. 7), pagal kurias 2012 metų gegužės–spalio mėnesių pabaigoje kasoje buvo ne mažiau kaip 46 244,45 Lt likutis, o kasos likučiai pagal bendrovės „A.“ kasos knygas nurodyti specialisto išvados 9 priede.
7. J. T. 2014-06-13 prašyme „Dėl ikiteisminio tyrimo papildymo“ nurodyta, kad tyrėjas neišsiaiškino, kaip įvyko sandoris, tai yra 2011-11-17 buvo įgytas automobilis BMW X3 iš UAB „A.“, ar su juo buvo atsiskaityta ir kada. Mažai tikėtina, kad tokią sumą, 111 600 Lt, nesumokėjus kreditorius nebūtų kreipęsis į teismą dėl skolos priteisimo. Minėtą automobilį pardavus, buvo atsiskaityta su kreditoriumi, bet tik nebuvo išsaugoti dokumentai.
Atsakė: Apklausos metu pateiktame bankroto administratoriaus UAB „I.“ 2014-06-25 atsakyme į FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVTS raštą nurodyta, kad tarp bankroto administratoriaus UAB „I.“ perimtų bendrovės „A.“ dokumentų nebuvo jokių sandorių, sudarytų tarp UAB „A.“ ir „A.“. Tai yra pagal šiuos pateiktus duomenis bendrovė „A.“ nemokėjo už automobilį BMW X3 jokių sumų bendrovei „A.“, ir J. T. teiginys, kad minėtą automobilį pardavus, buvo atsiskaityta su kreditoriumi, nepatvirtintas jokiais dokumentais.
Tai patvirtina 2013-12-06 specialisto išvadą Nr. 5-2/207, kurioje nurodyta, kad 2011-11-17 bendrovė „A.“ nupirko automobilį BMW X3 už 111 600 Lt iš UAB „A.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) ir kad pagal bendrovės „A.“ dokumentus bendrovė „A.“ nemokėjo už šį automobilį jokių sumų bendrovei „A.“ (specialisto išvados 2 punktas, 3 lapas).
2013-12-06 specialisto išvadoje Nr. 5-2/207 nurodyta, kad pagal bendrovės „A.“ surašytą 2012-03-02 PVM sąskaitą faktūrą AUR Nr. 0001, bendrovė „A.“ pardavė automobilį BMW X3 už 18 000 Eur (62 150,40 Lt) Estijos ūkio subjektui „V. C.“ ((duomenys neskelbtini), įm. kodas (duomenys neskelbtini)) ir kad dėl šio pardavimo bendrovė „A.“ patyrė 43 255,16 Lt nuostolį (automobilio likutinė vertė 105 405,56 Lt – 62 150,40 Lt pardavimo kaina) (specialisto išvados 2 punktas, 3 lapas). Automobilį nupirkusi Estijos įmonė 2012-03-13 pervedė į bendrovės „A.“ sąskaitą 18 000 Eur (62 150,40 Lt), bet bendrovėje „A.“ nėra dokumentų, kad 62 150,40 Lt ar kokia kita suma buvo panaudota atsiskaityti su UAB „A.“ (t. 3, b. l. 77, 78).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2012-10-22 raštas „Dėl priminimo UAB „A. sumokėti apskaičiuoti įmokas“ Nr. (7.3)PRIM-15, kuriame primenama pareiga per 10 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti 9969,02 Lt skolą (t. 1, b. l. 3).
2013-12-06 specialisto išvada Nr. 5-2/207, kurioje nustatyti UAB „A.“ buhalterinės apskaitos pažeidimai.
Priminimo iš VSDFV Marijampolės skyriaus gavimo dieną, 2012-10-22, ir per jame nurodytą 10 dienų laikotarpį, nuo 2012-10-22 iki 2012-10-31, bendrovė „A.“ turėjo finansinę galimybę sumokėti 9 969,02 Lt VSD įmokų skolą, nes priminimo iš VSDFV Marijampolės skyriaus gavimo dieną ir laikotarpiu nuo 2012-10-22 iki 2012-10-31 bendrovės „A.“ kasoje įregistruotas ne mažesnis kaip 52 391,08 Lt pinigų likutis, kuris 42 422,06 Lt (52 391,08 – 9 969,02) didesnis už valstybinio socialinio draudimo įmokų skolą.
Bendrovės „A.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant LR buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus:
1. Bendrovėje „A.“ pažeista LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 19 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ir 19 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų (nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakciją – vietoj „laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, „vadovaujantis LR dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“) (LR dokumentų ir archyvų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2084); 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinių asmenų dokumentų saugojimo terminų rodykles rengia ir tvirtina Lietuvos vyriausiasis archyvaras; nuo 2011-03-18 galiojančiu Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr.V-100 ūkinę operaciją patvirtinantiems apskaitos dokumentams ir apskaitos registrams nustatytas 10 metų saugojimo terminas, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiams nustatytas 10 metų saugojimo terminas, o jei nėra asmens sąskaitų kortelių – 50 metų saugojimo terminas), nes:
- bendrovėje „A.“ nepagrįstos apskaitos dokumentais 146 240,31 Lt sumos (kasos likutis 2012-10-31 datos pabaigai 58 111,08 Lt + 88 129,23 Lt iš kasos aparato išimta suma laikotarpiu nuo 2012-11-01 iki 2013-04-22) panaudojimo ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos bendrovės „A.“ apskaitos registruose;
- bendrovėje „A.“ neišsaugoti apskaitos registrai su duomenimis apie tiekėjus, apie iš jų nupirktų prekių ir paslaugų sumas, apie įsiskolinimą tiekėjams už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2013-06-07);
- bendrovėje „A.“ neišsaugoti pirminiai apskaitos dokumentai dėl privalomai registruojamo turto, automobilio „F. F.“ 2011-11-24 perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „V.“, ir ši ūkinė operacija neįregistruota tyrimui pateiktuose bendrovės „A.“ apskaitos registruose už 2011 metus;
- bendrovėje „A.“ neišsaugoti apskaitos registrai su duomenimis apie bendrovės „A.“ ilgalaikį turtą už laikotarpį nuo 2012 metų balandžio mėn. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2013-06-07);
- bendrovėje „A.“ neišsaugoti „Atlyginimų priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščiai“ už 2012 metų visus mėnesius, neišsaugoti apskaitos registrai su duomenimis apie įmonės darbuotojams apskaičiuotas darbo užmokesčio sumas ir VSD įmokų sumas už 2012 metų balandžio–gruodžio mėn., nepagrįstos apskaitos dokumentais darbo užmokesčio priskaitymo ūkinės operacijos už 2013 metus iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2013-06-07).
Dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kam bendrovėje „A.“ nuo 2012-11-01 panaudoti 146 240,31 Lt ir ar ši suma panaudota bendrovės „A.“ veikloje; ar bendrovė „A.“ tyrimui pateikė visus prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentus ir iš kokių tiekėjų ir už kokią sumą prekių bei paslaugų įsigijo bendrovė „A.“ laikotarpiu nuo 2012-11-01 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2013-06-07); kokią sumą šiuo laikotarpiu bendrovė „A.“ buvo skolinga tiekėjams ar skolinga nebuvo; kiek pajamų gavo bendrovė „A.“ už 2011-11-24 uždarajai akcinei bendrovei „V.“ perduotą automobilį „F. F.“ ir kam panaudota už šį automobilį gauta pinigų suma; ar 2011-09-06 už 6 905,60 Lt (2 000 Eur) įsigytas automobilis „Daewoo“ buvo bendrovės „A.“ nuosavybė iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2013-06-07), ar šis automobilis buvo parduotas, ir jei taip, tai už kokią sumą ir kam ji panaudota; kiek darbuotojų dirbo bendrovėje „A.“ ir kokios konkrečios darbo užmokesčio sumos jiems buvo apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2012 metų sausio mėn. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2013-06-07); kiek VSD įmokų apskaičiavo bendrovė „A.“ ir kiek VSD įmokų privalėjo sumokėti už laikotarpį nuo 2012 metų balandžio mėn. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2013-06-07), ir dėl to iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB „A.“ – veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011–2013 metus iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2013-06-07).
2. LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 9 straipsnio 1 dalyje (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1679 redakcija) nurodyta, kad apskaitos politika – apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti, 9 straipsnio 2 dalyje (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1679 redakcija) nurodyta, kad ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, ir 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris ar pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Nuo 2012-10-16 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2013-06-07) bendrovėje „A.“ nebuvo organizuotas apskaitos tvarkymas. (Specialisto išvados 1 punktas).
LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų (ir apskaitos registrų – nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakciją) išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Tyrimui nepateiktos darbo sutartys su įmonės vadovais. Vienintelio akcininko J. T. 2011-09-05 sprendimu R. B. (duomenys neskelbtini) atleistas iš bendrovės „A.“ direktoriaus pareigų ir nuo 2011-09-06 bendrovės „A.“ direktore paskirta J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) Pagal bendrovės „A.“ pranešimus apie apdraustuosius valstybiniu socialiniu draudimu, J. T. bendrovės „A.“ direktore dirbo nuo 2011-09-15.
LR akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 19 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas, 19 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, o 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.
LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą LR teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą (apskaitos paslaugas teikianti įmonė). Tyrimui nepateiktos darbo sutartys su įmonės vyr. buhalteriu (buhalteriu) ar sutartys dėl apskaitos tvarkymo su šias paslaugas teikiančia įmone. 2013-04-09 liudytojo apklausoje B. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) parodė, kad ji dirbo bendrovės „A.“ buhaltere nuo 2011 m. rugsėjo iki 2012-10-15. Pagal bendrovės „A.“ pranešimus apie apdraustuosius valstybiniu socialiniu draudimu, B. L. bendrovės „A.“ buhaltere dirbo nuo 2011-09-15 iki 2012-10-15.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, bendrovė „A.“ nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos ir aiškinamojo rašto) už 2011 ir 2012 metus Juridinių asmenų registrui. LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008-06-26 įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 27 straipsnyje nurodyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas. (t. 2., b. l. 13–23 ).
2014-04-14 specialisto išvada Nr. 5-2/63, kurioje nustatyti UAB „A.“ buhalterinės apskaitos pažeidimai.
1. Klausimas. Ar pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą ir papildomai ikiteisminio tyrimo surinktą medžiagą galima nustatyti, kur buvo panaudoti 2013-12-06 specialisto išvadoje Nr. 5-2/207 nurodyti grynųjų pinigų likučiai 146 240,31 Lt sumai?
Atsakymas:
1. Pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kur buvo panaudoti 2013-12-06 specialisto išvadoje Nr. 5-2/207 nurodyti grynųjų pinigų likučiai 146 240,31 Lt sumai (2012-10-31 kasos likutis 58 111,08 Lt + 88 129,23 Lt iš kasos aparato išimta suma nuo 2012-11-01 iki 2013-04-22), nes bendrovėje „A.“ nepagrįstos apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) 146 240,31 Lt sumos panaudojimo ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos bendrovės „A.“ apskaitos registruose.
Pagal tarp tyrimui pateiktų bendrovės „A.“ dokumentų esančias pardavėjų sąskaitas, kasos pajamų orderius bei pinigų priėmimo kvitus ir pagal papildomai surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, bendrovė „A.“ 2012 metų lapkričio–2013 metų balandžio mėnesiais panaudojo 58 705,92 Lt grynais pinigais. Iš jų:
2.1 Bendrovė „A.“ nuo 2012-11-01 iki 2013-04-19 panaudojo 51 183,95 Lt grynais pinigais prekių ir paslaugų apmokėjimui (UAB „X.“, 39 093,34 Lt + UAB „L.“, 518,13 Lt + UAB „T.“, 10 379,54 Lt + UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1 045,32 Lt + UAB „G.“, 147,62 Lt).
2.2 Pagal liudytojų apklausos protokolus, 2012 metų lapkričio–2013 metų balandžio mėnesiais bendrovė „A.“ panaudojo 7 521,97 Lt grynais pinigais bendrovės „A.“ darbuotojų atlyginimams išmokėti (M. B. 600 Lt + M. K. 360 Lt + R. M. 600 Lt + I. Ž. 4 800 Lt + A. Ž. 80 Lt + G. K. 100 Lt + J. T. 981,97 Lt).
2.3 Tyrimui pateikti priešpriešinių patikrinimų duomenys iš UAB „Y“ ((duomenys neskelbtini); įm. kodas (duomenys neskelbtini)), UAB „B. D.“ ((duomenys neskelbtini); įm. kodas (duomenys neskelbtini)), UAB „M.“ ((duomenys neskelbtini); įm. kodas (duomenys neskelbtini)) ir UAB „E.“ ((duomenys neskelbtini); įm. kodas (duomenys neskelbtini)), kad šie ūkio subjektai nuo 2012-11-01 iki 2013-06-07 neturėjo jokių sandorių su bendrove „A.“, atitinka tyrimui pateiktų bendrovės „A.“ dokumentų duomenis.
Pagal tarp bendrovės „A.“ dokumentų esančias pardavėjų sąskaitas, kasos pajamų orderius bei pinigų priėmimo kvitus, įvertinus papildomai surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, ir pagal liudytojų apklausos protokolus bendrovės „A.“ veikloje nepanaudota 87 534,39 Lt (146 240,31 – 58 705,92) grynųjų pinigų, ir dėl to bendrovei „A.“ padarytas 87 534,39 Lt nuostolis.
2. Klausimas. Ar UAB „A.“ buhalterinė apskaita, įvertinus papildomai pateiktus dokumentus, tvarkoma nepažeidžiant LR buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų? Jei ne, tai kokie teisės norminiai aktai yra pažeisti? Ar dėl nustatytų pažeidimų galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą?
Bendrovės „A.“ buhalterinė apskaita, įvertinus papildomai pateiktus dokumentus, buvo tvarkoma pažeidžiant LR buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus:
Bendrovėje „A.“ pažeista LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 19 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 19 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų (nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakciją – vietoj „laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, „vadovaujantis LR dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“) (LR dokumentų ir archyvų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2084); 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinių asmenų dokumentų saugojimo terminų rodykles rengia ir tvirtina Lietuvos vyriausiasis archyvaras; nuo 2011-03-18 galiojančiu Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr.V-100 ūkinę operaciją patvirtinantiems apskaitos dokumentams ir apskaitos registrams nustatytas 10 metų saugojimo terminas), nes, įvertinus papildomai pateiktus priešpriešinių patikrinimų dokumentus, bendrovėje „A.“ nepagrįstos apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) 146 240,31 Lt sumos (2012-10-31 kasos likutis 58 111,08 Lt + 88 129,23 Lt iš kasos aparato išimta suma) panaudojimo ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos bendrovės „A.“ apskaitos registruose; neišsaugoti apskaitos registrai su duomenimis apie tiekėjus, apie iš jų nupirktų prekių ir paslaugų sumas, apie įsiskolinimą tiekėjams už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2014-02-28); bendrovėje „A.“ neišsaugotos 3 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias bendrovė „A.“ nupirko prekių už 536,38 Lt (2013-01-03 MAX93613000084, 212,15 Lt + 2013-01-07 MAX93613000204, 32,39 Lt + 2013-01-07 MAX93613000205, 291,84 Lt) iš UAB „X“ parduotuvių; bendrovėje „A.“ neišsaugoti UAB „T.“ surašyti 4 vnt. kasos pajamų orderių kvitų, pagal kuriuos bendrovė „A.“ nuo 2012 metų lapkričio iki 2013 metų balandžio sumokėjo 6 529,45 Lt grynais pinigais už patalpų nuomą; bendrovėje „A.“ neišsaugotas UAB „G“ 2012-12-28 surašytas pinigų priėmimo kvitas BLB4116677, pagal kurį bendrovė „A.“ sumokėjo 73,81 Lt grynais pinigais už apsaugą. Dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą, įvertinus papildomai pateiktus priešpriešinių patikrinimų dokumentus, negalima nustatyti, kam bendrovėje „A.“ panaudoti 146 240,31 Lt, ar ši suma panaudota bendrovės „A.“ veikloje, ar bendrovė „A.“ tyrimui pateikė visus prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentus ir iš kokių tiekėjų ir už kokią sumą prekių bei paslaugų įsigijo bendrovė „A.“ nuo 2012-11-01 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2014-02-28), kokią sumą šiuo laikotarpiu bendrovė „A.“ buvo skolinga tiekėjams ar skolinga nebuvo, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB „A.“ – veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 ir 2013 metus.
3. Klausimas. Kas atsakingas už padarytus pažeidimus?
LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, ir 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų (ir apskaitos registrų – nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakciją) išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.
LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris ar pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Bendrovė „A.“ nuo 2012-10-15 neturi buhalterio, o pagal tyrimui pateiktus bendrovės „A.“ dokumentus, nuo 2012-10-16 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2014-02-28) bendrovė „A.“ nesudarė sutarčių dėl apskaitos tvarkymo su šias paslaugas teikiančia įmone. Tai yra nuo 2012-10-16 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2014-02-28) bendrovėje „A.“ nebuvo organizuotas apskaitos tvarkymas.
Tyrimui nepateiktos darbo sutartys su įmonės vadovais. Vienintelės akcininkės J. T. 2011-09-05 sprendimu R. B. (duomenys neskelbtini) atleistas iš bendrovės „A.“ direktoriaus pareigų, o nuo 2011-09-06 bendrovės „A.“ direktore paskirta J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) Pagal bendrovės „A.“ pranešimus apie apdraustuosius valstybiniu socialiniu draudimu, J. T. bendrovės „A.“ direktore dirbo nuo 2011-09-15.
LR akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr.IX-1889) 19 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas, 19 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, ir 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. (t. 2., b. l. 169–177).
Civilinis ieškovas VSD FV Marijampolės skyrius pareiškė 9838,42 Lt civilinį ieškinį ir prašo jį patenkinti.
Motyvai
Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas rodo, kad J. K. padarė jai inkriminuotus nusikaltimus.
Bylos medžiaga nustatyta, kad J. K. dirbo UAB „A.“ direktore. Ji, teikdama finansines ataskaitas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, nesumokėjo 9838,42 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, nors jai apie pareigą įmonei sumokėti įmokas buvo priminta pasirašytinai ir ji turėjo finansinę galimybę mokesčius sumokėti. Tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2012-10-22 raštas „Dėl priminimo UAB „A.“ sumokėti apskaičiuotas įmokas“. Be to, specialisto išvadoje nustatyti UAB „A.“ buhalterinės apskaitos pažeidimai.
Priminimo iš VSDFV Marijampolės skyriaus gavimo dieną, 2012-10-22, ir per jame nurodytą 10 dienų laikotarpį – nuo 2012-10-22 iki 2012-10-31 bendrovė „A.“ turėjo finansinę galimybę sumokėti 9 969,02 Lt VSD įmokų skolą, nes priminimo iš VSDFV Marijampolės skyriaus gavimo dieną ir laikotarpiu nuo 2012-10-22 iki 2012-10-31 bendrovės „A.“ kasoje įregistruotas ne mažesnis kaip 52 391,08 Lt pinigų likutis, kuris 42 422,06 Lt (52 391,08 – 9 969,02) didesnis už valstybinio socialinio draudimo įmokų skolą. Šių aplinkybių neginčija ir pati J. K., todėl daroma išvada, kad nesumokėjo mokesčių po to, kai jai buvo priminta tai padaryti, todėl jos nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 219 str. 1 d.
Be to, nustatyta, kad J. K. aplaidžiai tvarkė apskaitą. Kaip UAB „A.“ direktorė ir vienintelė akcininkė nenustatė bendrovės buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos, nuo 2012-10-15 nepaskyrė bendrovės buhalterio ir nesudarė sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia įmone. Tokiais veiksmais ji pažeidė LR buhalterinės paskaitos įstatymo reikalavimus, nes nepagrindė apskaitos dokumentais 146 240,31 Lt (kasos likutis 2012-10-31 datos pabaigai 58 111,08 Lt + 88 129,23 Lt iš kasos aparato išimta suma laikotarpyje nuo 2012-11-01 iki 2013-04-22) panaudojimo ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos neįregistravo bendrovės „A.“ apskaitos registruose; neišsaugojo apskaitos registrų su duomenimis apie tiekėjus, apie iš jų nupirktų prekių ir paslaugų sumas, apie įsiskolinimą tiekėjams už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos; neišsaugojo 3 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias bendrovė „A.“ nupirko prekių už 536,38 Lt (2013-01-03 MAX93613000084, 212,15 Lt + 2013-01-07 MAX93613000204, 32,39 Lt + 2013-01-07 MAX93613000205, 291,84 Lt) iš UAB „X“ parduotuvių; neišsaugojo UAB „T.“ surašytų 4 vnt. kasos pajamų orderių kvitų, pagal kuriuos bendrovė „A.“ nuo 2012 metų lapkričio iki 2013 metų balandžio sumokėjo 6 529,45 Lt grynais pinigais už patalpų nuomą; neišsaugojo UAB „G“ 2012-12-28 surašyto pinigų priėmimo kvito BLB4116677, pagal kurį bendrovė „A.“ sumokėjo 73,81 Lt grynais pinigais už apsaugą; neišsaugojo pirminių apskaitos dokumentų dėl privalomai registruojamo turto – automobilio „F. F.“ 2011-11-24 perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „V.“ ir šios ūkinės operacijos neįregistravo bendrovės „A.“ apskaitos registruose už 2011 metus; neišsaugojo apskaitos registrų su duomenimis apie bendrovės „A.“ ilgalaikį turtą už laikotarpį nuo 2012 metų balandžio iki tiriamojo laikotarpio pabaigos; neišsaugojo Atlyginimų priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščių už 2012 metų visus mėnesius, neišsaugojo apskaitos registrų su duomenimis apie įmonės darbuotojams apskaičiuotas darbo užmokesčio sumas ir VSD įmokų sumas už 2012 metų balandžio–gruodžio mėnesiu ir apskaitos dokumentais nepagrindė darbo užmokesčio apskaičiavimo ūkinės operacijos už 2013 metus iki tiriamojo laikotarpio pabaigos; nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos ir aiškinamojo rašto) už 2011 ir 2012 metus Juridinių asmenų registrui, dėl to iš dalies negalima nustatyti juridinio asmens UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Jos kaltę patvirtina specialisto išvada ir pačios kaltinamosios visiškas prisipažinimas, todėl J. K. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 223 str. 1 d.
Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad J. K., būdama UAB „A.“ direktore, vienintele akcininke ir asmeniu, atsakingu už bendrijos buhalterinę apskaitą, pasisavino jos žinioje buvusį ir UAB „A.“ priklausantį didelės vertės turtą – grynuosius pinigus – 87 534, 39 Lt. Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., būdama atsakinga už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 14 str. 2 d. – atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, vadovaujantis 2003-12-11 LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 19 str. 8 p., privalėdama veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis įstatais, pagal užimamas pareigas valdydama jai patikėtą bendrovei „A.“ priklausantį turtą – savo žinioje turėdama grynais pinigais į bendrovės kasą gautus pinigus, pasisavino UAB „A.“ priklausančius pinigus – 87 534,39 Lt. Kaltinamoji teisiamajame posėdyje prisipažino, kad pasisavino svetimus pinigus, nes reikėjo mokėti bankui už paskolą, darbuotojams mokėjo atlyginimus, mokėjo nuomos mokestį, pirko prekes. Pinigus pasisavino neturėdama patirties su jais tvarkytis. Esant tokioms aplinkybėms, jos nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 183 str. 2 d., nes ji pasisavino svetimą jai patikėtą UAB „A.“ priklausantį turtą.
Civilinis ieškinys pagrįstas ir teisėtas, todėl priteistinas iš kalto asmens (LR CK 6.249 str.).
J. K. nuosavybės teisės į turtą neapribotos.
Kardomoji priemonė J. K. nepaskirta.
Bausmės skyrimas
Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti LR BK 54 str. Vadovaujantis BK 54 str. 1 d. nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
J. K. padarė du tyčinius nusikaltimus: vieną neatsargų nusikaltimą, vieną tyčinį, apysunkį nusikaltimą, vieną tyčinį, sunkų nusikaltimą. Nusikaltimai baigti, savanaudiški.
Anksčiau neteista, bausta administracine tvarka. VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro registre neregistruota. Dirba, charakterizuojama teigiamai, laukiasi kūdikio, augina mažametę dukrą. Nusikalto dėl sunkios materialinės padėties.
Sunkinančių aplinkybių jos atžvilgiu nenustatyta.
Lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad kalta prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.
Teismas, įvertinęs teigiamą kaltinamosios asmenybę, jos pirmąjį teistumą, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, kad kaltinamosios atžvilgiu taikytinos LR BK 54 str. 3 d. nuostatos, kadangi paskyrus laisvės atėmimo bausmę pagal LR BK 183 str. 2 d., būtų pažeistas teisingumo principas. Taip pat jos atžvilgiu taikomos LR BK 64¹ nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 219 str. 1 d., 223 str. 1 d., 183 str. 2 d., ir nuteisti:
pagal BK 219 str. 1 d. – 50 MGL dydžio – 1883 eurų bauda;
pagal BK 223 str. 1 d. – 20 MGL dydžio – 753 eurų bauda;
pagal BK 183 str. 2 d., pritaikius LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, – 150 MGL – 5649 eurų bauda.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2d., 5d. 2p., bausmes paskirtas pagal BK 223 str. 1d. ir 183 str. 2d. (pritaikius BK 54 str. 3d.) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelsnesnę ir su bendrintą bausmę paskirti 150 MGL dydžio – 5649 eurų baudą.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėti basumę paskirtą pagal BK 219 str. 1d. ir galutinę subendrintą bausmę pakirti 160 MGL dydžio – 6025 eurų baudą.
Taikyti LR BK 64¹ str., paskirtą baudą sumažinti trečdaliu ir laikyti, kad J. K. nubausta 4017 eurų bauda.
Išaiškinti nuteistajai J. K., kad bauda turi būti sumokėta per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.
Priteisti iš J. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui 2849 eurų turtinę žalą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.