Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-211-898/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
1S-211-898/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Nuteistasis
L. D.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-211-898/2019
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo L. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Lygtinio paleidimo komisija) 2019 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr.59-61 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. L. D. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi atmetė L. D. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo L. D. gynėjo advokato apeliacinis skundas.

2. L. D. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. liepos 1 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. sausio 1 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2019 m. balandžio 1 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. balandžio 4 d. sudarė 3 metus 8 mėnesius 28 dienas.

3. Lygtinio paleidimo komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 59-61 nutarė taikyti nuteistajam L. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siūlė nustatyti nuteistajam Nutarime nurodytas baudžiamojo poveikio priemones.

Žemesnės instancijos teismas

4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas atsižvelgęs į nuteistojo ankstesnius teistumus, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jam paskirtos galutinės bausmės dydį, į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei didelę neatliktos bausmės dalį, pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo balus, konstatavo, jog lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam šiuo metu neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo. Teismas taip pat vertino nuteistojo amžių pirmojo teistumo metu (27 metai), teistumų skaičių (teistas du kartus), nusikalstamų veikų pobūdį (nusikaltimai smurtinio pobūdžio, abu kartus teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai ir gyvybei), atsižvelgė į tai, kad nuteistajam nusikaltus pirmą kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Teismo vertinimu šiuo metu byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad L. D. paskirtos bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir nuteistasis yra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės bei kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5. Skundu apygardos teismui L. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Nesutikdamas su apylinkės teismo padarytomis išvadomis nuteistasis nurodo, kad jo padarytas nusikaltimas už kurį jis yra nuteistas negali būti vertinamas kaip lygtinio paleidimo netaikymo motyvas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuteistasis nurodo, kad jo padarytas nusikaltimas nėra nustatytas reikalavimas, turintis teisinę reikšmę sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, todėl neturi būti vertinamas.

5.2. Nuteistojo nuomone, paskirtos bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti, todėl nėra poreikio laukti paskirtos bausmės pabaigos, kadangi jis pilnai gali toliau atlikti bausmę, tačiau švelnesnėmis sąlygomis, prižiūrimas probacijos tarnybos pareigūnų. Pažymi, kad tokiu būdu bus taupomos valstybės lėšos ir pan.

5.3. Savo skunde nuteistasis nurodo, kad jis suprato ir įvertino savo paties ankstesnio elgesio aspektus. Pažymi, jog jo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus, mano, kad formalus atitikimas yra materialusis lygtinio paleidimo pagrindas.

5.4. Nuteistojo teigimu, šiuo metu galiojančių nuobaudų jis neturi, po paskutinės jam paskirtos nuobaudos parėjo trys metai, kas rodo jo siekį taisytis ir keistis. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad paleistas iš įkalinimo įstaigos jis darys naujas nusikalstamas veikas.

5.5. Vadovaudamasis teismų praktika nuteistasis nurodo, kad padaryto nusikaltimo vertinimas nėra pagrindas netaikyti lygtinį paleidimą, nes pagal bausmių vykdymo kodekso nuostatas yra vertinama kaip atliekama nuteistajam paskirta bausmė. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo jo neatliktos bausmės dalies sureikšminimu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra svarbi jau atliktos bausmės dalis.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas

6. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingai nei savo skunde nurodo nuteistasis, svarstant lygtinio paleidimo galimybes būtina atsižvelgti ir už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės ir ar teismo paskirta už šias veikas bausmė turi būti keičiama tik dėl to, kad nuteistasis tinkamai elgėsi laisvės atėmimo vietoje, ką jis ir privalo daryti be papildomų paskatinimų. Nuteistojo skunde nurodomas teigiamas jo elgesys įkalinimo įstaigoje, negali paneigti padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir būtinumo užtikrinti ir kitus įstatyme numatytus paskirtos bausmės tikslus, tame tarpe nubaudimo už padarytas veikas, teisingumo įgyvendinimo bei tinkamo nuteistojo elgesio užtikrinimą.

7. L. D. buvo paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2019 m. balandžio 1 d., 2019 m. balandžio 10 d. socialinio tyrimo išvadoje (teikimo dėl lygtinio paleidimo byloje b.l.2-6) nurodyta, jog nuteistasis dalyvavo adaptacinėje programoje, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi egzistuoja formalios lygtinio paleidimo taikymo sąlygos, numatytos BVK 157 straipsnyje. Skunde, L. D. prašydamas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tvirtina, jog teismas skiria per didelį dėmesį, neatliktai jo bausmės daliai, taip pat pažymi teigiamas savo asmenybės savybes, tai, jog šiuo metu galiojančių nuobaudų jis neturi, turi tvirtą siekį taisytis ir daugiau nenusikalsti. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų, toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Kaip jau paminėta šioje nutartyje nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmių ištaisyti neįmanoma, kas rodo didelį nuteistojo pavojingumą, be to, praeityje nuteistajam buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės atidėjimas.

8. Lygtinio paleidimo komisijai L. D. buvo pristatomas antrą kartą. Pirmąjį kartą Lygtinio paleidimo komisija nutarė netaikyti L. D. lygtinio paleidimo, nes buvo atkreiptas dėmesys į neatliktą laisvės atėmimo bausmės didelę dalį, abejotiną kaltės pripažinimą, nusikaltimo pobūdį, kartą jau taikytą laisvės atėmimo bausmės atidėjimą, nuteistojo baustumą administracine tvarka, teistumus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, gyvenimo stilių, taip pat į tai, kad atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje buvo ne kartą baustas, o Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namų poskyryje nebuvo skatintas.

9. 2019 m. balandžio 1 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad remiantis nuteistojo L. D. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimu naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad asmens rizika žema, tai yra 14 svertinių balų, iš kurių statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 10, kintamųjų kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 4. Kintamųjų kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma sumažėjo 5 svertiniais balais, lyginant su 2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyryje atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais (buvo nustatyta 19 balų). Taigi nors po paskutinio svarstymo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, tačiau iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, lyginant pirmą ir antrą padarytas nusikalstamas veikas, sunkėjo. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar apylinkės teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos sprendimą dėl lygtinio paleidimo L. D. taikymo, aukštesniojo teismo vertinimu esminė aplinkybė yra nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje bei neatlikta jo bausmės dalis.

10. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas patvirtinti lygtinį paleidimą nuteistajam iš pataisos įstaigos, pagrįstai įvertino ne tik tas aplinkybes, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose vykdo Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos ir Intensyvaus nuteistojo parengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos planuose numatytas priemones, tačiau ir nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu nuo pradžių. Kaip matyti iš asmens byloje esančių duomenų per laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. L. D., atlikdamas bausmę įvairiose įkalinimo įstaigose, buvo nubaustas 5 kartus bei du kartus neskiriant nuobaudos buvo apsiribota nuteistojo svarstymu (Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2017 m. rugsėjo 4 d. pažyma Nr. 63-2019 apie gautas nuobaudas ir paskatinimus (asmens byla II dalis, b.l.109). Aptariamoje pažymoje nurodyta, kad L. D.: nepagarbiai elgėsi, atsisakė gyventi paskirtame būryje (du kartus), nevykdė paskirtos nuobaudos (du kartus). Visos šios nustatytos aplinkybės rodo nuteistojo nesugebėjimą laikytis laisvės atėmimo vietos tvarkos ir taisyklių, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

11. Svarbu pažymėti ir tai, kad 2019 m. balandžio 1 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-50 nurodyta, kad nuteistasis stengiasi valdyti impulsyvumą ir agresiją (teikimo dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos byla b.l.7-14). Pažymėtina ir tai, kad L. D. asmens byloje yra ir daugiau duomenų, pagal kuriuos jis buvo pataisos įstaigose charakterizuojamas kaip impulsyvus ir greitai prarandantis savitvardą susierzinus (asmens byla II dalis, b.l.24), Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos jo adaptacija buvo vertinama neigiamai, nustačius, kad asmuo linkęs pažeidinėti taisykles (asmens byla II dalis, b.l.86), vėliau 2017 m. rugsėjo 4 d. šioje įstaigoje charakterizuotas patenkinamai (asmens byla II dalis, b.l.97, 103, 108). Todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje įvertinęs šias aplinkybes nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kontekste, padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad šiuo metu negalima vienareikšmiškai teigti, kad pritaikius L. D. lygtinį paleidimą, jis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Pilnai sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad nuteistojo L. D. neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė, ji sudaro daugiau nei tris metus. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo nebuvo priimtas vienbalsiai. Iš Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. balandžio 4 d. posėdžio protokolo Nr. 58-18 bei Lygtinio paleidimo komisijos 2019 m. balandžio 10 d. nutarimo matyti, kad du komisijos nariai išsakė atskiras motyvuotas nuomones ir siūlė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos L. D., nurodydami atsižvelgti į nuteistajam skirta nuobaudas bei dar neatliktos bausmės dalį (teikimo dėl lygtinio paleidimo byla b.l.6, 15-20).

12. Nors nuteistasis savo skunde prašo atsižvelgti į jo elgesio įkalinimo įstaigoje teigiamus pokyčius bei pastangas, į tai, kad po paskutinės paskirtos nuobaudos parėjo trys metai, kas rodo jo siekį taisytis ir keistis, tačiau patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad nuteistojo elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje nors ir rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau nėra pakankami išvadai, jog nuteistasis jau gali toliau nebeatlikti teismo jam paskirtos bausmės ir jos vykdymas turi būti nutrauktas. Konstatuotina, kad nuteistasis negali būti pataisytas tik tokia laisvės atėmimo bausme, kurią jis jau yra atlikęs, tuo labiau kad bausmės tikslai yra ne tik pataisyti nubaustąjį, bet ir jį nubausti, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus ankščiau aptartas aktualias lygtinio paleidimo klausimui spręsti aplinkybes aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog turimi nuteistojo socialiniai ryšiai, dalyvavimas įvairiose pataisos programose, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu visgi neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl L. D. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jurgita Kolyčienė