Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-12-446/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-19
Bylos Nr.
1-12-446/2012
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00262-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Nukentėjusysis
I. V.
Kaltinamasis
A. R., D. B., V. B.
Advokatai
Virginija Pluščiauskienė, Lionė Užubalienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-12-446-2011Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00262-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 19 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,nukentėjusiajai I. V.,jos atstovei advokatei Lionei Užubalienei,gynėjams advokatams Virginijai Pluščiauskienei, Edmundui Jankaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1969 m. vasario 19 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis ūkininko V. B. ūkininko ūkyje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą;

D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi 1970 m. sausio 10 d. Kelmės rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „Molupis ir Ko“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį;

V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1973 m. sausio 6 d. Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis A. J. įmonėje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. R., D. B. ir V. B. 2007 m. gegužės 27 d. apie 20 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, priklausančio R. D., kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčia, įžūliais veiksmais, A. R. vieną kartą spirdamas I. V. į pilvą, abiejų rankų kumščiais suduodamas į galvą nenustatytą skaičių smūgių, vieną kartą spirdamas į kojas, D. B. nenustatytą skaičių kartų I. V. spirdama į kojas, kumščiais suduodama smūgius į veidą, vartodama jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, apipildama ją vandeniu, V. B. suduodamas I. V. smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, kaltinamasis A. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, toje pačioje vietoje, tuo pat metu, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų I. V. kumščiais suduodamas į galvą nenustatytą skaičių smūgių, spirdamas į pilvą, vieną kartą spirdamas į kojas, sužalojo nukentėjusiąją, padarydamas jai galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą kairio peties sąnario srityje, odos nubrozdinimus kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad 2007 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini), P. namuose šventė vaikų pirmosios Komunijos šventę, vartojo alkoholinius gėrimus. Kada iš namų išėjo jo sesers sutuoktinis V. B., jis nematė. V. B. paskambinus mobiliuoju telefonu ir pranešus, kad yra pasiklydęs miške, jis, jo sesuo D. B., jo sutuoktinės R. vairuojamu automobiliu važiavo ieškoti pasiklydusio giminaičio. Jį suradę, važiavo namo. Jis matė sutinusią V. B. ranką, V. B. skundėsi skausmais šone, pasakojo, kad jį sumušė I. V. ir jos vaikai. Ties R. D. namais ant kelio stovėjo I. V. su vaikais ir garsiai šaukė. Jie sustojo išsiaiškinti. Jis pirmas išlipęs iš automobilio, I. V. vadino juos vagimis, garsiai šaukdama tvirtino, kad V. B. norėjęs pavogti jos arklį. Jis įpykęs, norėjęs atkeršyti už sesers vyro sumušimą, priėjęs prie I. V., užsimojo jai ranka, tačiau ar sudavė jai, neprisimena, nors pripažįsta, kad smūgis galėjo kliūti I. V. į veidą. Po to I. V. jis pastūmė, ji nugriuvo į R. D. gėlyną, bet greitai atsistojo. Prie nugriuvusios I. V. niekas nebuvo priėjęs. Jam sudavus smūgį I. V. iš automobilio išlipo jo sesuo D. B.. Ji priėjo prie I. V., jis tuo tarpu grįžo prie automobilio, kur stovėjo V. B., ir užsirūkė. Matė, kad jo sesuo D. B. ir I. V. stovėjo prie R. D. namo kampo, abi šaukė, mosikavo rankomis, ar sudavė viena kitai, nematė. Į R. D. kiemą jis nebuvo įėjęs, šulinio nematė, ar kas laistėsi vandeniu, nepastebėjo. Nematė, ar V. B. buvo priėjęs prie I. V.. Prieš šį incidentą jis vartojo alkoholinius gėrimus, buvo apsvaigęs. Jis gerai pažįsta I. V., kuri gyvena tame pačiame miestelyje kaip ir jis, iš jos elgesio, kalbos jis supratęs, kad ji taip pat yra neblaivi.

Kaltinamoji D. B. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2007 m. gegužės 27 d. ji vartojo alkoholį, pripažįsta, kad galėjo pavartoti netinkamą žodį I. V. atžvilgiu, nes ji kaltino jos sutuoktinį vagyste, tačiau prie I. V. arti nebuvo priėjusi, jokių smurtinių veiksmų ji neatliko. Atvykus policijos pareigūnams, ji bendravo su I. V. iš arti, nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji buvo išsidraikiusiais plaukais, įpykusi, iš pykčio I. V. apliejo ją vandeniu, kurį atsinešė įsipylusi puodelyje. Ji R. D. kieme prie šulinio nebuvo. Ar A. R. sudavė I. V., ar ją stūmė, nematė. V. B. prie I. V. nebuvo priėjęs, jos nemušė.

Kaltinamasis V. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis 2007 m. gegužės 27 d. iš A. K. P. namų išėjo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, eidamas pro vieną sodybą, pamatė arklį, priėjęs prie jo, norėjo jį paglostyti, ketinimo pavogti neturėjo. Prie jo pribėgusi moteris su būriu vaikų ėmė jį mušti grandine ir pagaliais, jis išsigandęs, ėmęs bėgti ir pasiklydęs. Mobiliuoju telefonu paskambinęs giminaičiams, kurie atvažiavo jo parsivežti. Važiuodami nuo miško link giminaičių namų, sustojo ties sodyba, prie kurios stovėjo jį sumušusi moteris, kaip vėliau paaiškėjo, I. V. su vaikais. Automobiliui, kurį vairavo A. R. žmona, sustojus iš automobilio pirmas išlipęs A. R. ir nuėjęs link I. V., vėliau iš mašinos išlipo jo žmona D. B., kuri taip pat buvo priėjusi prie I. V.. Kaip A. R. pastūmė I. V., ar jai sudavė, jis nematęs, apie ką kalbėjosi jo sutuoktinė su I. V., negirdėjo. Jis visą laiką, kol atvyko policijos pareigūnai, stovėjo prie automobilio, kuriuo buvo atvykę, kalbėjosi su A. P.. I. V. jis nemušė, jos atžvilgiu jokių necenzūrinių žodžių nevartojo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų A. R., D. B. ir V. B. kaltė įrodyta pilnumoje.

Nukentėjusioji I. V. parodė, kad 2007 m. gegužės 27 d. R. D. sode ganė arklį. Kai R. D. jai pranešė, kad kažkas ketina jos arklį pavogti, ji, atbėgusi į R. D. sodą, pamatė, kad arklys atrištas, jį už karčių vedasi nepažįstamas jai žmogus. Ji liepusi arklį paleisti, tačiau vyras tvirtinęs, kad tai jo arklys, todėl ji pribėgusi, pastūmė jį ir iškvietė policiją, vyriškis pabėgo. Ji norėjusi jam suduoti, užsimojo ranka, tačiau vyriškis sugriebęs jai už rankos, sulaikė ją nuo tokio poelgio. Atvykstant policijos pareigūnų ji laukė kartu su R. D. prie jos namo kampo, kai privažiavo automobilis, iš kurio išlipo A. R.. A. R. artėjant prie jos, ji atbula traukėsi link šulinio, tuomet A. R. spyrė jai į pilvą. Po spyrio ji pargriuvusi ant žemės. A. R. pargriuvusiai jai daug kartų smūgiavo kumščiais į galvą, kiek sudavė smūgių, ji neskaičiavo, bet jų buvo daug, po jo smūgių ji mano, kad trumpam buvo praradusi sąmonę. Kai ji atsipeikėjo, aplink ją buvo daug žmonių. Priėjusi prie jos D. B. spyrė jai į kojas, ranka daužė veidą, kiek kartų, ji neprisimena, veidą dangstėsi rankomis. Ji atsikėlė. Buvo prie R. D. namo kampo, kai prie jos priėjęs V. B. sudavė jai kelis smūgius į veidą, įspyrė į kojas, kiek kartų, negalinti pasakyti. Kol V. B. ją mušė, D. B. atsinešė vandens ir ją apipylė. Nuo kaltinamųjų smūgių jai buvo prakirsta lūpa, sudaužyta galva, paakyje atsirado kraujosruva. Jos įsitikinimu sužalojimai kairėje ausyje, kairiame petyje atsirado nuo A. R. smūgių, prisimena, kad į kairio kelio sąnarį ir į kairę blauzdą spyrė D. B., kas sudavė į kryžkaulį ir nuo kurio smūgio ji buvo sužalota, negali pasakyti. Ant kurio šono ji buvo nugriuvusi, neprisimena. Tą patį vakarą ji nuvyko į Kelmės ligoninės priėmimo skyrių. Nei prieš šį konfliktą, nei po jo alkoholio ji nevartojusi, vartojusi tik vaistinį spiritinį gėrimą nervinei įtampai numalšinti – gudobelės lašus. Jai nesuprantama, kodėl jai buvo nustatytas 0,9 promilių girtumas. Kelmės ligoninėje gydytojai jai nesiūlė gultis į ligoninę, todėl ji išvykusi į namus. Ryte pasijutusi blogai – jai skaudėjo galvą, pykino, todėl išvyko į Šiaulių ligoninę, kur jai buvo nustatytas smegenų sukrėtimas. Ligoninėje gydėsi 12 dienų, po to gydėsi ambulatoriškai, vartojo vaistus. Ji prašo priteisti iš kaltinamųjų 20000 Lt, nes ji patyrė skausmą, pažeminimą, jai buvo sutrikdyta sveikata, dėl ko teko gydytis ligoninėje ir ambulatoriškai namuose, už savo pinigus pirko įvairių vaistų, teko važinėti į ligoninę už savo lėšas. Iki šiol ji jaučianti šio įvykio pasekmes, dėl nervinės įtampos ir patirto streso pašlijo nervinė sistema, dėl ko teko gydytis nervų ligų skyriuje.

Liudytojas M. B., Kelmės rajono PK pareigūnas, parodė, kad 2007 m. gegužės 27 d. kartu su policijos pareigūnu D. Š. nuvykę į Šaukėnų miestelį aiškinti įvykdytos arklio vagystės aplinkybių. Žmonių susibūrimas buvęs didelis, visi įsiaudrinę, garsiai kalbėję. Asmenį, įtariamą padariusį vagystę, ir nukentėjusiąją buvo pasikvietę į tarnybinį automobilį. Neprisimena, kaip atrodė nukentėjusioji, asmuo, įtariamas vagyte, buvęs neblaivus. Akivaizdžių kūno sužalojimų nepastebėję, jokių pareiškimų tuo pagrindu negavę.

Liudytojas D. Š. parodė analogiškai liudytojui M. B., papildomai parodė, kad prisimena, jog kažkas iš Šaukėnų miestelyje susibūrusių žmonių buvo šlapias, tačiau kas, negali pasakyti, nes neprisimena.

Liudytoja V. B. parodė, kad 2007 m. gegužės 27 d. vakare buvo kieme, girdėjo triukšmą, šurmulį gatvėje, tačiau prie šio susibūrimo ji atėjusi tik po to, kai į jos kiemą atbėgusi I. V. pasiskundė, kad yra sumušta, prašė kviesti greitąją medicinos pagalbą ar policiją, tačiau šių tarnybų ji nekvietusi. Kraujosruvų ant I. V. kūno ir jos veide ji nematė, tačiau I. V. buvo šlapia, akivaizdžiai matėsi, kad ji yra apipilta, išsidarkiusiais plaukais, po muštynių. I. V. jos kieme paminėjusi, kad ją sumušė A. R.. Iš tolo ji matė, kaip A. R. gatvėje mušė A. L.. Atvykus policijos pareigūnams, ji buvo nuėjusi prie besibūriuojančių žmonių gatvėje, iš išvaizdos suprato, kad ir V. B. yra sumuštas.

Liudytojas V. A. parodė, kad jis gyvena kartu su R. D.. Konflikto ir muštynių prie namų jis nematė, nes visą laiką buvo kambaryje. Būdamas kambaryje girdėjo triukšmą, matė besibūriuojančius žmones, tarp jų pastebėjo A. R.. Per langą matė, kad kelios moterys buvo atėjusios prie šulinio, tačiau, ar kas mušė I. V., jis nematė, matė kad I. V. buvo šlapia.

Liudytoja R. D. parodė, kad ji pranešė I. V., kad kažkoks nepažįstamas jai žmogus atrišo arklį, kurį I. V. ganė jos sode. Kai iš I. V. kiemo ji sugrįžo į savąjį, išgirdo šaukiančią I. V. ir matė miško link nubėgantį vyriškį, kuris vedžiojosi I. V. arklį po sodą. Jai besikalbant su I. V., privažiavo du ar trys automobiliai, iš kurių išlipusios kelios moterys pribėgo prie I. V., stumdė ją, šaukė. Ji nuėjusi į šiltnamį, kas vyko jos kieme, nematė. Grįžusi prie šulinio, rado išpiltą vandenį, kurio ji buvo pasėmusi iš šulinio. I. V. buvo šlapia. Ji iš tolo matė, kaip porą kartų A. R. sudavė I. V. į galvą, pastūmė ją, dėl ko I. V. nugriuvusi į jos gėlyną.

Liudytoja A. P. parodė, kad 2007 m. gegužės 27 d. konflikto tarp A. R. ir I. V., D., V. B. ir I. V. ji nematė. Ji važiavo automobilyje, kuriuo kartu su D. B., A. R. ir automobilį vairavusia R. R., vyko parsivežti pasiklydusio V. B.. Ant kelio prie R. D. namų stovėjusi I. V. garsiai šaukė, kad jiems iškvietusi policiją, todėl jie sustoję. Pirmas iš automobilio išlipęs A. R., vėliau D. B. ir V. B.. Ji kurį laiką sėdėjusi automobilyje, po to buvo išlipusi ir priėjusi prie I. V., mėgino sugėdyti ją, kad ji negražiai elgiasi. Ji 20 metų gyvenanti Šaukėnų miestelyje, gerai pažįstanti I. V., iš jos elgsenos, stovėsenos ji supratusi, kad I. V. yra neblaivi. A. R., V. B. ir D. B. tą dieną svečiavosi jų namuose, visi vartojo alkoholį.

Liudytojas Ž. V. parodė, kad jis į R. D. kiemą atėjo sužinojęs, kad kažkas kėsinosi pavogti jų arklį. Kai jis atėjo, R. D. kaime buvo tik jo mama ir R. D., jokio vyriškio kieme nebuvo. Jis nuvedęs arklį pririšti į pievą, esančią už R. D. ūkinio pastato. Kai sugrįžo į kiemą, matė, kad ant kelio stovi du lengvieji automobiliai, būriuojasi žmonės. Užėjęs už namo kampo pamatė prie R. D. gėlių darželio ant kelių klūpančią savo mamą I. V., šalia jos stovėjo A. R., ką A. R. darė, nematė. Išgirdęs kažką sakant: ,,gaudykit jį”, supratęs, kad tai jam skirti žodžiai, nubėgo į laukus. Bėgo neatsigręždamas, nematė, ar kas vijosi jį. Po kurio laiko grįžinėjo į R. D. kiemą, iš tolo matė D. B. R. D. kieme paėmusią jo mamai už plaukų ir spardančią jai užpakalį. Netoliese matė vaikščiojančius K. P., A. R.. Jį pamatęs V. B. pradėjo jį vytis, jis ėmęs bėgti ir grįžęs į namus.

Liudytojas A. L. parodė, kad būdamas B. kieme, išgirdo triukšmą, išėjęs ant kelio pamatė būrį žmonių, 2 ar 3 automobilius. Policijos automobilio nebuvo. Eidamas link to būrio matė, kad jo mamą prie R. D. namo apstojo žmonės. Jis norėjo gelbėti mamą, tačiau jam priešais atėjo A. R., K. P. ir E. V., visi šaukė, vartojo necenzūrinius, jo atžvilgiu užgaulius žodžius, A. R. įspyrė jam, į kurią vietą, neprisimena. Jis išsigando, pasitraukė atgal, matė, kaip atvažiavo policijos pareigūnai. Mama į namus grįžo šlapia, skundėsi, kad yra sumušta.

Liudytojų K. P. ir E. V., kurie parodė, kad apie 2007 m. gegužės 27 d. įvykius nieko neprisimena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, parodymai nėra reikšmingi šiai bylai.

Viešosios įstaigos Kelmės ligoninės pažymoje (b.l. 116, t. 1) nurodyta, kad I. V. lankėsi 2007 m. gegužės 27 d. 23 val. šios ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, pacientė teigė, kad ją buityje primušė pažįstami asmenys. Apžiūrint nustatyta: mušta kairės ausies kaušelio žaizda, poodinė kraujosruva pakaušio srityje, sumušimo žymė kairio peties srityje, skausmingumas kryžkaulio srityje ir kairio kelio sąnario srityje. Apžiūros metu ligonė sąmoninga, anamnezėje sąmonės sutrikimo neatžymėjo, įvykius prisiminė smulkiai. Alkotesterio parodymai – 0,9 promilės. Nustatyta diagnozė : galvos sumušimas, mušta žaizda kairės ausies kaušelio srityje, kairio peties, kairio kelio sąnario ir kryžkaulio sumušimai, neblaivi, suteikta medicininė pagalba, nukreipta ambulatoriniam gydymui.

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto specialisto išvadoje (b.l. 119, t. 1), atlikus nukentėjusiosios I. V. medicininių dokumentų tyrimą, nurodyta, kad I. V. į Šiaulių apskrities ligoninės neurochirurginį skyrių paguldyta 2007 m. gegužės 28 d., galutinė diagnozė: galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, kairio peties ir kairio kelio sąnarių sumušimas, kairio kelio sąnario artrozė; objektyviai : kairio smilkinio srityje patinimas ir skausmingumas, kairio peties sąnario srityje kraujosruva, odos nubrozdinimas kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje, skausmingi kelio sąnario judesiai. Iš specialisto išvados matyti, kad I. V. padaryti šie sužalojimai : galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva kairio peties sąnario srityje, odos nubrozdinimas kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, nemažiau 3 trauminių poveikių pasekoje kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Atlikus papildomą tyrimą teismo medicinos specialistas išvadoje (b.l. 122, t. 1) nurodė, kad I. V. poodinė kraujosruva kairio peties sąnario srityje ir odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje galėjo gautis tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminės traumos metu.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti, šokiruoti ar panašiai.

Nuo šio įvykio praėjo daug laiko, tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivūs, todėl akivaizdu, kad jų visų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kai kuriose aplinkybėse, detalėse skiriasi. Kad prieš nukentėjusiąją I. V. buvo naudojamas smurtas, jai suduodami smūgiai, neginčijamai patvirtina specialisto išvados, įrašai medicininiuose dokumentuose, kurių pagrindu išduota VšĮ Kelmės ligoninės pažyma apie nukentėjusios apsilankymą ligoninės priėmimo skyriuje, atliktas tyrimas ir pateiktos medicinos specialistų išvados. Kaltinamasis A. R. pripažino panaudojęs jėgą prieš nukentėjusiąją, paaiškino, kad jis sudavė nukentėjusiajai, ją pastūmė, nuo ko ji nugriuvusi ant žemės. Kad kaltinamoji D. B. buvo priėjusi prie I. V., patvirtina ir kaltinamieji A. R., ir V. B., kurie nurodė, kad matė, kaip D. B. buvo priėjusi prie I. V.. A. R. tvirtino matęs mosikuojančią D. B. rankomis, kai ši priėjo prie I. V.. Liudytoja R. D. taip pat patvirtina, kad matė moteris jos kieme prie šulinio konfliktuojančias su I. V., matė šlapią I. V., pasigedo kibire vandens, kurį ką tik buvo pasisėmusi iš šulinio. Kad I. V. buvusi šlapia patvirtina ir liudytojas V. A., matęs ją tokią per langą. D. B. tampančią už plaukų, spardančią I. V. matė Ž. V.. Kaltinamieji kaltais neprisipažino, todėl akivaizdu, kad siekdami išvengti atsakomybės ar sušvelninti savo padėtį, jie tvirtino nematę, ką kiekvienas iš jų veikė atvykus išsiaiškinti su I. V. dėl kaltinimų vagyste ir V. B. sumušimo, nors kaltinamasis A. R. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis buvo įpykęs, norėjo atkeršyti I. V.. Įvykio vietoje buvo ir kitų žmonių, tačiau jokių įrodymų, kad kiti asmenys butų panaudoję smurtą prieš I. V., kad kitų asmenų, o ne kaltinamųjų veiksmais padarytas jai kūno sužalojimas, nėra. Liudytojas Ž. V. patvirtino matęs, jog buvo ir kitų žmonių, tačiau jis parodė, kad tik D. B. matė smurtaujančią prieš jo motiną. I. V. patyrė smurtą, buvo mušama, spardoma, aplinkui buvo daug kitų asmenų, todėl akivaizdu, kad ji dangstėsi rankomis, patyrė stresą ir tiksliai negalėjo matyti, kas ir kiek konkrečiai sudavė jai smūgių, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme ji tvirtino, kad kaltinamieji ją mušė, D. B. apipylė ją vandeniu, naudojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius. D. B. pripažino, kad ji galėjo vartoti necenzūrinius žodžius, nes, kaip ji paaiškino, buvo įpykusi dėl nepagrįstų kaltinimų vagyste, jos sutuoktinio šmeižimo. Kaltinamieji V. B. ir D. B. sutuoktiniai, A. R. – D. B. brolis, iš V. B. paaiškinimų matyti, kad jis buvo sumuštas I. V., todėl akivaizdus kaltinamųjų smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją I. V. motyvas – siekimas atkeršyti.

Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga - turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Ar duomenys laikytini įrodymais, pagal įrodymų leistinumo ir liečiamumo savybes sprendžia teismas. Duomenys analizuojami bei vertinami ir jų pagrindu daromos išvados apie faktines bylos aplinkybes. Iš aptartų įrodymų visumos šioje byloje darytina išvada, kad kaltinamieji, demonstruodami nepagarbą nukentėjusiajai ir kitiems, konflikte nedalyvavusiems - Šaukėnų miestelio gyventojams, viešoje vietoje, šviesiu paros metu, V. B. santykiams su I. V. spręsti pasirinko tokią vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, suduodami smūgius I. V., apliedami ją vandeniu elgėsi įžūliai. Nepaisydami aplinkinių teisėtų įstatymo ginamų interesų, tenkindami savo asmeninius ir artimųjų interesus kaltinamieji demonstravo nepagarbą ir nukentėjusiajai, ir kitiems asmenims, buvusiems įvykio vietoje, nesiskaitydami su elementariomis moralės ir elgesio normomis, kuo ir pasireiškė jų chuliganiškos paskatos. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamųjų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., sudėtis.

Medicinos eksperto išvadomis (b.l. 119, 122, t. 1) patvirtinta, kad dėl galvos smegenų sukrėtimo I. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Abejoti medicinos specialisto išvadomis teismas neturi pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis A. R. pripažino, kad dėl jo panaudotų smurtinių veiksmų nukentėjusioji I. V. nugriuvo ant žemės, nukentėjusioji tvirtino, kad daugiausia smūgių į galvą jai sudavė būtent A. R.. Nors objektyvių įrodymų nėra, kad nuo A. R. smūgių nukentėjusioji buvo praradusi sąmonę, tačiau iš jos parodymų galima spręsti, kad nuo A. R. patirtų smūgių ji buvo nualpusi. Šių aplinkybių visuma leidžia manyti, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas – galvos smegenų sukrėtimas - nukentėjusiajai padarytas kaltinamojo A. R. veiksmais. Jo veikos chuliganiškos paskatos įrodytos. Tokiu būdu, kaltinamasis, elgdamasis įžūliai, ne tik sutrikdė visuomenės rimtį, bet ir sužalojo nukentėjusiąją, todėl jo veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. sutaptis.

Nukentėjusioji I. V. pareiškė ir teisme palaikė 20000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 106, t. 1). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, ypač dideli. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams.

Byloje nustatyta, kad nežymų kūno sužalojimą nukentėjusiajai tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė kaltinamasis A. R., visi kaltinamieji suduodami smūgius nukentėjusiajai sukėlė skausmą, D. B. apipildama nukentėjusiąją šaltu vandeniu sukėlė jai išgąstį, todėl iš kaltinamųjų ir priteistina piniginė satisfakcija, siekiant atlyginti nukentėjusiosios patirtą žalą. Nekyla abejonių, jog nukentėjusioji dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinį stresą, išgyveno pažeminimą. Kadangi neteisėtais smurtiniais A. R. veiksmais nukentėjusiajai padarytas nesunkus kūno sužalojimas, todėl šiam kaltinamajam tenka pareiga atlyginti didesnę neturtinės žalos dalį nei kitiems kaltinamiesiems. Kaip matyti iš specialisto išvadų (b.l. 119. 122, t. 1), nedarbingumo pažymėjimo (b.l. 111, t. 1) nuketėjusioji dėl patirto galvos smegenų sukrėtimo buvo nedarbinga, gydėsi ligoninėje. Iš medicinos specialisto išvados (b.l. 119, t. 1) matyti, kad I. V. padarytos nedidelės kraujosruvos, duomenų, kad dėl to būtų nepataisomai subjaurotas jos veidas ar kitos kūno dalys, ilgai užtruktų tokių sužalojimų gydymas, dėl to būtų apsunkintas bendravimas ar pablogėtų reputacija, taip pat nėra. Nors nukentėjusioji teigia, kad iki šiol ji jaučia kaltinamųjų smurtinių veiksmų pasekmes, gydosi dėl to, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nors nukentėjusioji ir gydėsi nervų ligų skyriuje, tačiau nesant objektyvių įrodymų, medicininių išvadų, teigti, kad tai kaltinamųjų suduotų smūgių pasekmė, nėra pagrindo. Įrodymų, patvirtinančių vartotus vaistus ir su tuo susijusias išlaidas, nukentėjusioji nepateikė, teismas savo iniciatyva nuspręsti apie tokias išlaidas neturi galimybių. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad nukentėjusios prašoma priteisti 20000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra ženkliai per didelė. Tačiau akivaizdu, kad smūgiai sukėlė nukentėjusiajai skausmą, patyrusi smurtą I. V. jautėsi įskaudinta ir pažeminta, todėl, atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį, sveikatos sutrikdymo laipsnį, kaltinamųjų ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad patirtam skausmui ir dvasiniams išgyvenimams atlyginti nukentėjusiajai priteistina 2000 Lt. Kadangi kaltinamojo A. R. smurtiniai veiksmai sukėlė sveikatos sutrikdymą, todėl iš jo priteistina pusė sumos, skirtinos nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos atlyginimui, kita pusė priteistina iš visų kaltinamųjų solidariai.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Visi kaltinamieji pripažino, kad įvykio dieną buvo vartoję alkoholį, A. R. ir V. B. nurodė, kad kai kurių įvykio aplinkybių neprisimena arba negali paaiškinti dėl alkoholio poveikio. Įvykio aplinkybių visuma, kaltinamųjų veiksmai prieš nukentėjusiąją, akivaizdžiai parodo, kad dingstis padaryti nusikaltimą atsirado dėl išgėrusių kaltinamųjų susilpnėjusios savikontrolės, kilusio agresyvumo, padidėjusio emocingumo, todėl jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio.

Kaltinamasis A. R. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, įvykdė dvi nusikalstamas veikas – vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą. Įstatymo sankcija už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.) numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino, todėl jo atžvilgiu taikyti įstatymo nuostatas švelninančias jo padėtį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad jis kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – girtumas, todėl jam skirtinos vidutinio griežtumo laisvės atėmimo bausmės, numatytos už jo įvykdytus nusikaltimus – BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. sankcijose. Atsižvelgiant į tai, kad A. R. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, įvykdė apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam bausmė atidedama vidutinės trukmės laikotarpiui.

Kaltinamoji D. B. nusikalto ir teisiama pirmą kartą, įvykdė nesunkų nusikaltimų, dirba (b.l. 142-144, t. 2), darbovietėje charakterizuojama kaip sąžininga ir pareiginga darbuotoja (b.l. 145, t. 2), tačiau ji kaltės nepripažino, todėl jai skirtina griežtesnė nei vidutinio griežtumo bausmė, numatyta BK 284 str. 1 d. sankcijoje, – laisvės apribojimas. Kadangi atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jai skirtina vidutinės trukmės laisvė apribojimo bausmė.

Kaltinamasis V. B. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, įvykdė nesunkų nusikaltimą, dirba, darbovietėje charakterizuojamas kaip pareigingas ir atsakingas darbuotojas (b.l. 146, t. 2), tačiau jis kaltės nepripažino, todėl jam skirtina griežtesnė nei vidutinio griežtumo bausmė, numatyta BK 284 str. 1 d. sankcijoje, – laisvės apribojimas. Kadangi atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybė sunkinanti aplinkybė - girtumas, todėl jam skirtina griežtesnė nei vidutinės trukmės laisvė apribojimo bausmė, numatyta LR BK 48 straipsnyje.

Kadangi V. B. ir D. B. dirbantys, duomenų, kad jie piktnaudžiautų alkoholiu, nėra, todėl jiems įpareigojimai ir draudimai, numatyti, Lietuvos Respublikos BK 48 str. 5 ir 6 dalyse, neskirtini.

Pripažinus A. R., D. B. ir V. B. kaltais iš jų lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiajai, kurios šioje byloje yra 1524,46 Lt (b.l. 157, t. 2) (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

A. R. :

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems mėnesiams);

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti, griežtesne apimant švelnesnę, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

D. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš A. R. I. V. 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš A. R., D. B. ir V. B. solidariai I. V. 1000 (vieną tūkstantį) litų neturinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. R., D. B. ir V. B. po 508,15 Lt (penkis šimtus aštuonis litus 15 ct.) iš kiekvieno antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė