Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-05-15 · Civilinė byla Nr. 2-5237-451/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-15
Bylos Nr.
2-5237-451/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01882-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Jakštienė
Ieškovas
L. S.
Atsakovas
S. L.
Kategorijos
  • 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-5237-451/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01882-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.1.; 44.2.4.1.; 44.5.2.17.; 99.7.; 116.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASPRIIMTAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovui S. L. dėl deliktinės atsakomybės, neturtinės žalios atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas L. S. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 886,47 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo S. L.. Ieškovas nurodė, kad 2013-10-12 prie jo namų, esančių (duomenys neskelbtini) vaikščiojo šaligatviu ir vedžiojo mažą kalytę. Eidamas prie Partizanų gatvės važiuojamosios dalies, ieškovas pamatė, kad jo link atbėga tamsus, didelis šuo, jo aukštis apie 80 centimetrų. Šuo buvo be pavadėlio ir be antsnukio. Pribėgęs atsakovo šuo pradėjo ieškovo kalytę apuostinėti. Tada šunį nuo savo kalytės ieškovas užstojo nugara. Šuo supyko, pradėjo urgzti ir per striukę įkando ieškovui į petį, taip sužalodamas ieškovą. Po to atsakovo šuo šoko ant ieškovo, ieškovas, gindamasis nuo jo užsidengė ranka. Šuo visą laiką urzgė ir vėl įkando ieškovui į kairį dilbį per striukę, kurią dėvėjo ieškovas. Viso įvykio metu, atsakovo nebuvo, tik šuniui apkandžiojus ieškovą, atėjo jo šeimininkas, uždėjo pavadį ir nusivedė. Ieškovas nurodo, kad dėl incidento su šunimi ieškovas patyrė emocinę traumą, jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs ieškovui padarytu sveikatos sutrikdymu, yra lydimas jo dvasinių išgyvenimų, kurie turi būti vertinami teismo, kaip darantys neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovui ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nurodytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti atsakovui S. L. asmeniškai pasirašytinai 2014-04-04 (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis). Ieškovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, prieštaravimų negauta (CPK 235 straipsnio 6 dalis). Atsakovui nepateikus atsiliepimo, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, atlikęs formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą nustatė, kad 2013-10-12 ieškovas prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) vaikščiojant šaligatviu buvo užpultas šuns, kuris priklauso atsakovui S. L.. Ieškinio reikalavimą ir pagrindą įrodo: kvitai iš vaistinių „Eurovaistinė“, „Camelia“ ( b. l. 7), kvitai už automobilio stovėjimo aikštelę (b. l. 8), kvitas už degalus (b. l. 9), kvitas iš vaistinės „Camelia“ (b. l. 10), išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 11), registracijos liudijimas (b. l. 12), pažyma Nr. 3 apie L. S. darbo užmokesčio ir kitų pajamų gavimą nuo 2013-10 iki 2013-12 (b. l. 13), Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariatas viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados 2013-12-18 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 14). Iš Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. AD-111/2013 nustatyta, kad administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-11-26 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-111 pripažino S. L. kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 10 dalyje ir už tai jam skirta 500,00 Lt dydžio bauda. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovui įvykdymą ir pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. LR gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog savininkų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis nevykdė pareigų, numatytų Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte; Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-622 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. T-595 redakcija) patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 22 punkte, taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas S. L., kaip šunų savininkas, privalėjo vertinti savo šuns pavojingumą aplinkiniams ir pasirūpinti, kad jo šuo nesužalotų žmonių. Atsakovas S. L. nebuvo pakankamai rūpestingas savo šuns atžvilgiu ir neužtikrino kitų žmonių saugumo. Atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala.

Esminiai neturtinės žalos atlyginimo kriterijai, sužalojus sveikatą, yra: pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, prognozės, sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, galintys ateityje atsirasti įvairūs nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse), ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (jų mastas, stiprumas). Nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltę, žalą bei priežastinį ryšį tarp L. S. atsiradusios neturtinės žalos ir S. L. neteisėtų veiksmų, L. S. iš atsakovo priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina, jog kasacinis teismas formuoja praktiką, kad nesunkaus sveikatos sužalojimo atveju, neturtinės žalos dydis nustatomas iki 10 000 Lt. Priteistinos neturtinės žalos dydis turi atitikti net tik teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, bet taip pat turi neprieštarauti proporcingumo principui, reikalaujančiam, jog asmens atžvilgiu taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamiems tikslams, akivaizdžiai nevaržytų asmens daugiau, negu reikia norimam tikslui pasiekti. Vadovaujantis proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d.) bei teismų praktikoje priteisiamais neturtinės žalos dydžiais, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, ginamos vertybės specifiką, pažeidimo sunkumą, ieškovo L. S. patirta neturtinė žala vertintina 4 000,00 Lt.

Ieškovas civilinės bylos Nr. 2-5237-451/2014 nagrinėjimo metu patyrė 1000,00 Lt advokato išlaidų (b. l. 15). Kadangi teismas tenkino 45 procentus ieškovo L. S. ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo S. L. ieškovui priteistina 450,00 Lt advokatą išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 886,47 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus, 47 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovui L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 4000,00 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti ieškovui L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 450,00 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) advokato išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 147,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Jakštienė