Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-23 · Administracinė byla Nr. I-79-279/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-23
Bylos Nr.
I-79-279/2017
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00028-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
D. V. V., V. V.
Atsakovas
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus
Advokatai
Inga Radinienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-79-279/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00028-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1;15.8;16.6; 55.2 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,

sekretoriaujant Aistei Kuliavcevaitei,

dalyvaujant pareiškėjai D. V. V. ir jos atstovei advokatei Ingai Radinienei, atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei A. R.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Panevėžio skyriaus atstovui K. Ch.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja D. V. V. skundais (b. l. 2-4; 153-155) kreipėsi į administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2016 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo prisijungti valstybinės žemės plotą prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys “ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta tenkinti D. V. V. prašymą prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, prisijungti laisvos valstybinės žemės plotą 2) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją priimti sprendimą leisti D. V. V. prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, prisijungti laisvos valstybinės žemės plotą, 3) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susisiekimo komunikacijų specialiojo plano koregavimo“, 4) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėja D. V. V. skunduose teigė, o jos atstovė advokatė I. Radinienė teismo posėdyje nurodė, kad Savivaldybės administracija 2016 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti D. V. V. prašymą leisti prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, prisijungti laisvos valstybinės žemės plotą, kadangi prašomas valstybinės žemės plotas neatitinka ,,įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto“ sąvokos. Šiaulių g. esančio sklypo ribos suplanuotos Panevėžio miesto (šiaurinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialiuoju planu, bet nėra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, be to prašomoje prisijungti valstybinėje žemėje yra savavališkai pastatytas priestatas. Po šio sprendimo priėmimo atsakovė inicijavo Šiaulių gatvės sklypo kadastrinius matavimus. 2017 m. sausio 3 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad Šiaulių g. esančio žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentų duomenis. Nurodė, jog iki žemės sklypo kadastrinių matavimų pareiškėjos namas ir žemės sklypas ribojosi su laisva valstybine žeme, pripažino, kad šiuo metu įsiterpusios laisvos valstybinės žemės nėra. Žemės sklypo dalis, kurioje yra pastatytas priestatas, patenka į Šiaulių gatvės sklypo ribas. Pareiškėja siekia įteisinti prie gyvenamojo namo pastatytą priestatą bei siekia įgyti, t. y. pirkti ar išsinuomoti, apie 12 kv. m. plotą valstybinės žemės, kurioje yra pastatytas priestatas. Nurodo, jog Šiaulių g. ribų formavimas tokiu būdu, kad Šiaulių gatvė tiesiogiai ribojasi su pareiškėjos gyvenamuoju namu, yra iš esmės neteisingas, pažeidžia pareiškėjos nuosavybės teises. Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2017 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė koreguoti detaliuoju planu Panevėžio miesto (šiaurinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialiojo plano dalį dėl žemės sklypo dalies, esančios ties (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, kurioje yra pastatytas priestatas prie D. V. V. priklausančio gyvenamojo namo, tikslu įsigyti valstybinės žemės plotą. Teigia, kad atsakovės formalus teisės aktų aiškinimas nereiškia, jog pareiškėjos teisė negali būti apginta teismui priėmus sprendimą panaikinti ginčijamus sprendimus ir įpareigoti atsakovę Panevėžio miesto savivaldybės administraciją patikslinti Panevėžio miesto (šiaurinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialiojo plano, patvirtinto 2015-11-26 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl besiribojančios dalies ir pastatyto priestato prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pašalinimo iš Šiaulių gatvės sklypo ribų.

Atsiliepimas

Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 31-35) prašė pareiškėjos skundą dėl Savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta tenkinti D. V. V. prašymą prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, prisijungti laisvos valstybinės žemės bei įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją priimti sprendimą leisti (duomenys neskelbtini) prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, prisijungti laisvos valstybinės žemės plotą, atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2015-11-26 Panevėžio miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Panevėžio miesto (šiaurinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialųjį planą (toliau- ir Specialusis planas) ir pripažino jį Panevėžio bendrojo plano sudedamąja dalimi. Šio Specialiojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad formuojant gatvių sklypus, atsižvelgta į greta esančių (kadastriniais matavimais nustatytas) žemės sklypų ribas. Savavališkai pastatyti pastatai, statiniai (tvoros, pavėsinės, ūkiniai pastatai ir kt.) , esantys tarp gatvių raudonųjų linijų, griaunami savininko lėšomis. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau- ir Inspekcijos Panevėžio skyrius), atlikęs patikrinimą, nustatė, kad D. V. V. prie gyvenamojo namo nuo Šiaulių gatvės pusės ant valstybinės žemės savavališkai pasistatė priestatą. 2013-02-11surašė D. V. V. Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu Panevėžio miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį, kuriuo ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę D. V. V. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius- nugriauti priestatą prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Pareiškėja, siekdama įteisinti savavališkai pastatytą priestatą, ne kartą į atsakovę kreipėsi su prašymais leisti pareiškėjai prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, prisijungti laisvos valstybinės žemės plotą. Savivaldybės administracija 2016 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti D. V. V. prašymą leisti prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, prisijungti laisvos valstybinės žemės plotą, kadangi prašomas prisijungti valstybinės žemės plotas neatitinka ,,įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto“ sąvokos, - valstybinės žemės plotas, besiribojantis su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), yra suplanuotas Panevėžio miesto (šiaurinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialiuoju planu, patenka į suplanuotos Šiaulių gatvės sklypo ribas, bet nėra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, be to prašomoje prisijungti valstybinėje žemėje yra savavališkai pastatytas priestatas. Todėl laisvos valstybinės žemės nebėra. Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b .l. 176-179) prašė pareiškėjos skundą dėl Savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos 2017 m. vasario 14 d. prašymas, t. y. atsisakyta koreguoti (tikslinti) detaliuoju planu (toliau- ir Detalusis planas) Panevėžio miesto (šiaurinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialųjį plano dalį dėl žemės sklypo dalies, esančios ties (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, kurioje yra pastatytas priestatas, tikslu pareiškėjai prisijungti valstybinės žemės plotą, panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Savivaldybės administracija inicijavo Šiaulių g. žemės sklypo kadastrinius matavimus. 2017 m. sausio 3 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams. Pagal teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, nuostatas, planai koreguojami tik to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentu ir tik teisės aktuose nustatytais atvejais, todėl negalimas Specialiojo plano koregavimas Detaliuoju planu.

Teismo posėdyje Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovė A. R., iš esmės pakartodama atsiliepimuose nurodytas faktines aplinkybes ir remdamasi juose išdėstytais argumentais bei samprotavimais, prašė atmesti D. V. V. skundą. Atsakovės atstovė akcentavo, kad laisvos valstybinės žemės plotus privačion nuosavybėn galima įsigyti tik esant Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime (toliau- ir Nutarimas) Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p. nurodytoms sąlygoms. Nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su Šiaulių gatvės žemės sklypu ir tarp jų įsiterpusios laisvos valstybinės žemės nėra. Šiaulių gatvės žemės sklypas (1 4558 ha ploto) pagal 2017 m. birželio 6 d. panaudos sutartį yra perduotas panaudos gavėjai Panevėžio miesto savivaldybei. Šis žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujantis Panevėžio skyrius (toliau- ir NŽT Panevėžio skyrius) atsiliepime (b. l. 102-104 ), nurodė, jog kriterijus, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį būtų galima parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės sklypą, apibrėžia Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas. Esminiai požymiai, pagal kuriuos valstybinės žemės plotas laikomas įsiterpusiu, yra tai, kad jo negalima suformuoti atskiru žemės sklypu, ir šis įsiterpęs žemės plotas visomis savo kraštinėmis ribojasi su suformuotais žemės sklypais, arba išimtinais atvejais, ribojasi su atskirais žemės sklypais nesuformuotais valstybinės žemės plotais, tokiais kaip keliai, gatvės, miesto gyvenamojoje vietoje esančiais miško plotais, kai įsiterpusi žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Atkreipė dėmesį, kad laisvos valstybinės žemės plotą turi teisę įsigyti besiribojančių žemės sklypų savininkai arba išsinuomoti besiribojančių žemės sklypų nuomininkai ir tik tuo atveju, jei šis žemės plotas atitinka ,,įsiterpusio žemės sklypo“ sąvoką. NŽT Panevėžio skyrius, įvertinęs faktinius duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjos pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas neatitinka ,,įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto“ sąvokos. Prašomas prisijungti valstybinės žemės plotas yra suplanuotas Panevėžio miesto (šiaurinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialiuoju planu, patvirtintu 2015 m. lapkričio 26 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir patenka į Šiaulių gatvės sklypo ribas. NŽT Panevėžio skyrius nuomone, Panevėžio miesto savivaldybės priimti sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdyje NŽT Panevėžio skyriaus atstovas K. Ch. prašė D. V. V. skundą atmesti remiantis atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais. K. Ch. patvirtino, kad ginčo valstybinės žemės sklypas jokiomis savybėmis neatitinka ,,įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto“ sąvokos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenys patvirtina, kad D. V. V. pagal 1995 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise kartu su kitais bendraturčiais A. B. ir S. J. valdo 0,0488 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini); šiam sklypui nustatyta kita pagrindinė naudojimo paskirtis, gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdas, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdis. (b. l. 9, 27). Su aukščiau nurodytu privačios nuosavybės teise valdomu žemės sklypu ribojasi Lietuvos Respublikai priklausantis 1.4588ha ploto valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių g. Panevėžys, kuriam nustatyta kita pagrindinė naudojimo paskirtis, susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdas (b. l. 186).

Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-82-320-2014, sprendime 2014 m. spalio 3 d. konstatavo, kad Inspekcijos Panevėžio skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyr. specialistė pagal gautą N. K. skundą dėl D. V. V. atliktų savavališkos statybos darbų 2013-01-29 patikrino atliktas statybas žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Atlikus patikrinimą, nustatė, kad D. V. V. prie esamo gyvenamojo namo nuo gatvės pusės pasistatė priestatą (1,93 x 3,05 m), kuris pastatytas savavališkai. Priestatas pastatytas už sklypo ribos, t. y. ant valstybinės žemės. Už statybas, vykdytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, vyr. specialistė 2013-02-11surašė statytojai D. V. V. Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalavo iš statytojos nevykdyti jokių statinio (jo dalies) – priestato statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius. Inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas 2013-03-05 statytojai D. V. V. pateikė Reikalavimą ne vėliau kaip iki 2013-09-05 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2013-02-11 surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius – nugriauti priestatą ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos Panevėžio skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą, 2013-09-06 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ šį terminą pratęsė iki 2013-12-05. Teismas minėtu sprendimu D. V. V. prašymą pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-03-05 Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą vieneriems metams atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi D. V. V. apeliacinį skundą atmetė, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pagal LITEKO duomenis, Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, teisminio proceso Nr. 2-08-3-08798-2014-2, atsakovei D. V. V. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja siekia įteisinti savavališką statybą – priestatą prie gyvenamojo namo, todėl nori įsigyti valstybinės žemės sklypą, kuriame savavališkai pastatytas statinys. Išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-82-320-2014 nustatyta, kad D. V. V. kartu su A. B. ir S. J. Panevėžio miesto savivaldybei 2013-02-07 pateikė prašymą dėl esamo žemės sklypo padidinimo valstybinėje žemėje ir prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Savivaldybės darbo grupė, išnagrinėjusi minėtą prašymą, 2013-02-27 priėmė sprendimą nepritarti šiam prašymui, kadangi prašomas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka ,,įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto“ sąvokos, Šiaulių g. nesuformuotos sklypo ribos, apie priimtą sprendimą pareiškėja buvo informuota raštu. Pareiškėja 2013-04-10 pakarotinai kreipėsi į Savivaldybę dėl žemės sklypo padidinimo, tačiau Savivaldybės darbo grupė, 2013-04-24 posėdyje apsvarsčiusi minėtą klausimą, nusprendė, kad prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, prisijungti laisvos valstybinės žemės, rengiant žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nėra galimybės, nes pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas neatitinka ,,įsiterpusio sklypo“ sąvokos, Šiaulių g. nesuformuotos sklypo ribos. Be to, prašomoje prisijungti teritorijoje (valstybinėje žemėje) savavališkai pastatytas priestatas, kuriam surašytas savavališkos statybos aktas. Dar kartą aukščiau minėtas klausimas pagal pareiškėjos 2013-08-23 prašymą Savivaldybės darbo grupėje svarstytas 2013-08-21 bei priimtas sprendimas nepritarti D. V. V. prašymui leisti prisijungti laisvos valstybinės žemės plotą prie esamo žemės sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kadangi situacija nepasikeitė ir D. V. V. nepateikė jokių naujų dokumentų. 2014-05-02 pareiškėja pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, prašydama leisti išsipirkti valstybinę žemę, esančią po priestatu prie (duomenys neskelbtini) namo, nes žemė yra reikalinga priestato statybos įteisinimui. NŽT Panevėžio skyrius 2014-05-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad Panevėžio skyrius, neturėdamas sklypo formavimo dokumentų bei žemės sklypo kadastrinių matavimų, prašomos pirkti 6 kv. m ploto žemės parduoti. Pareiškėjos 2014-05-26 prašymas dėl laisvos valstybinės žemės prisijungimo pakartotinai Savivaldybės darbo grupėje svarstytas 2014-06-03 ir nuspręsta nepritarti pareiškėjos prašymui prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. prisijungti laisvos valstybinės žemės plotą, kadangi situacija nepasikeitė ir pareiškėja nepateikė jokių naujų dokumentų.

Pareiškėja D. V. V. 2015-12-15 pateikė atsakovei prašymą leisti prisijungti laisvos valstybinės žemės plotą prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies, esančios Šiaulių g. 10, Panevėžyje, leisti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje planą, prilyginamą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui bei atlikti kitus veiksmus, reikalingus įsiterpusį valstybinės žemės plotą prijungti prie jos nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalies (b.l.38). Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2016 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo prisijungti valstybinės žemės plotą prie žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Panevėžys“ D. V. V. atsakė, kad jos prašymas nebus tenkinamas, nes prašomas prisijungti valstybinės žemės sklypas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytų kriterijų, t. y. Šiaulių gatvės sklypo ribos yra suplanuotos Panevėžio miesto (šiaurinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialiuoju planu, bet žemės sklypo kadastriniai matavimai neatlikti, o be to prašomoje prisijungti valstybinėje žemėje savavališkai pastatytas priestatas, surašytas savavališkos statybos aktas, todėl negali būti laikomas laisvu įsiterpusiu valstybinės žemės plotu (b. l. 46 ).

Be to, D. V. V. 2017 m. vasario 14 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją prašymu detaliuoju planu koreguoti Specialiojo plano dalį dėl (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, prie jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priestato, kad priestatas nepatektų į Šiaulių g. ribas (b. l. 180).

Savivaldybės administracija, D. V. V. prašymui nepritarė, priimdama 2017 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susisiekimo komunikacijų specialiojo plano koregavimo“ (b. l. 159 ).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl asmens teisės įsigyti valstybinės žemės plotą, besiribojantį su jo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Žemės įstatymas nustato, kad valstybinės žemės sklypai be aukciono parduodami, jeigu jie įsiterpę tarp privačiųžemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (10 straipsnio 5 dalies 4 punktas). To paties įstatymo 10 straipsnio 7 dalis nurodo, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 2 d. priėmė nutarimą Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kurio 2.15 punkte nustatė sąlygas, kurioms esant, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu laisvos valstybinės žemės plotai gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Teisminėje praktikoje suformuluotas nuoseklus Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintų nuostatų aiškinimas, pagal kurį, žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės ploto statusą, kai yra visuma šių sąlygų: žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; šiame žemės plote negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu (pastaroji sąlyga netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos); be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju, žemės plotas turi būti įsiterpęs arba tarp privačių žemės sklypų, arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų, arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015 ir kt.).

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nesant bent vienos Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatytos sąlygos, žemės plotas negali būti laikomas atitinkančiu įsiterpusio laisvos valstybinės žemės plotu, kuris gali būti skirtas parduoti ar išnuomoti šiame punkte išvardintiems subjektams.

Pagal vieną iš Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatytų sąlygų, ne aukciono būdu gali būti parduodami arba išnuomojami įsiterpę valstybinės žemės plotai, jeigu juose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalis žemės sklypą apibrėžia kaip teritorijos dalį, turinčią nustatytas ribas,kadastro duomenis ir įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, žemės sklypai miestuose formuojami, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiant detaliuosius planus arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Teismas sprendžia, kad pagal aukščiau nurodytose teisės normose įtvirtintas nuostatas, ne aukciono būdu gali būti parduodami arba išnuomojami tik tokie valstybinės žemės plotai (žemės teritorijos), kurie neturi nustatytų ribų,kadastro duomenų ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip žemės sklypai.

D. V. V. privačios nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ribojasi su Lietuvos Respublikai priklausančiu 1.4588ha ploto valstybinės žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių g. Panevėžys. Šiaulių gatvės žemės sklypo ribos suplanuotos Panevėžio miesto ( šiaurinės dalies ) susisiekimo komunikacijų specialiuoju planu, patvirtintu Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 50, 53-82). Minėtu sprendimu Panevėžio miesto (šiaurinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialusis planas pripažintas Bendrojo plano sudedamąja dalimi. Specialiojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad planavimo tikslas: suformuoti Panevėžio miesto šiaurinėje dalyje esančių gatvių koridorius, nustatant gatvių raudonąsias linijas; plano rengimo uždaviniai: 1) suformuoti atskirus žemės sklypus kiekvienai gatvei (su jai priklausančiais privažiavimo keliais prie pagrindinės gatvės adresų objektų), nustatant sklypo ir ašinės linijos koordinates; 2) įvertinti susisiekimo komunikacijų (gatvių) infrastruktūros plėtrą, numatytą Panevėžio miesto bendrajame plane; 3) numatyti susisiekimo komunikacijų ( gatvių) infrastruktūros apsaugos zonas, nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas; 4) numatyti susisiekimo komunikacijoms funkcionuoti reikalingus servitutus.

Specialiojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad „ gatvių sklypų ribos suformuotos laisvoje valstybinėje žemėje, esančioje tarp registruotų (privačių) ir neregistruotų (neregistruotos privačios nuosavybės ar nuomos teise) žemės sklypų, vadovaujantis Specialiojo plano sprendiniais nustatytose raudonosiose linijose arba laisvoje valstybinėje žemėje, skirtoje įvažiavimams /išvažiavimams, minimaliems gatvės posūkiams įrengti. Formuojant gatvių sklypus, atsižvelgta į greta esančių (tiksliaisiais kadastriniais matavimais nustatytas) žemės sklypų (pateikti grafinėje dalyje) ribas. Savavališkai pastatyti pastatai, statiniai (tvoros, pavėsinės, ūkiniai pastatai, priestatai ir kt.), esantys tarp raudonųjų linijų ribų griaunami savininko lėšomis“.

Buvo atlikti Šiaulių g. žemės sklypo kadastriniai matavimai. 2017 m. sausio 3 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams (b. l. 191). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės sklypo, esančio Panevėžyje, Šiaulių g. ( ŠR-59), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ matininko E. G. 2016 m. lapkričio 1 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ( b.l. 192)

Remiantis šiuo Panevėžio apskrities viršininko įsakymu valstybinės žemės sklypas, kaip Lietuvos Respublikai priklausantis nekilnojamasis daiktas, 2017 m. gegužės 15 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b. l. 186-187). Dėl žemės sklypo (1,4588 ha ploto), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžys, Šiaulių gatvė, panaudos 99 metams tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Panevėžio miesto savivaldybės 2017 m. birželio 6 d. sudaryta Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 188-189).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo valstybinės žemės sklypas ir D. V. V. valdomas žemės sklypas suformuoti atlikus kadastrinius matavimus. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, nustatančius Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų teisinį statusą, į minėtus registrus įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismo posėdyje R. L. paaiškino, kad atliekant ginčo valstybinės žemės sklypo kadastrinius matavimus, NŽT Panevėžio skyriaus specialistai pareiškėjui nurodė, kad tvora pastatyta ne ant pareiškėjui priklausančios žemės sklypo, tačiau jis naujų savo žemės sklypo kadastrinių matavimų nėra atlikęs, kadangi pasitiki žemės sklypą pardavusio asmens pateiktais Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos duomenimis.

Išanalizavęs į bylą pateiktus duomenis, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti, jog pareiškėjos savavališkai pastatytas priestatas yra valstybinės žemės sklype, kuris ribojasi su pareiškėjos nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, kad šis valstybinės žemės sklypas, suplanuotas Specialiuoju planu, kuris pripažintas Savivaldybės bendrojo plano sudedamąją dalimi, nustatyta tvarka suformuotas ir kaip nekilnojamasis daiktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, panaudos teise perduotas Panevėžio miesto savivaldybei, negali būti pripažintas laisvos valstybinės žemės plotu Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto prasme ir prijungtas prie pareiškėjos D. V. V. nuosavybės teise valdomo sklypo.

D.V.V., 2017 m. vasario 14 d. kreipdamasi į Savivaldybės administraciją prašymu, siekė, kad detaliuoju planu būtų koreguojama Specialiojo plano dalis dėl Šiaulių g. Panevėžyje, prie jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pastatyto priestato, kad jis nepatektų į Šiaulių g. ribas.

LR teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 2 d. nustato, kad Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Kitų patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą integruojami į bendrojo plano sprendinius.

Valstybės, savivaldybės ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų- susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų ( toliau- Planas) organizavimo, rengimo derinimo, tikrinimo, tvirtinimo, keitimo, koregavimo ir registravimo tvarką , plano turinio ir sudėties reikalavimus, planavimo proceso dalyvių santykius nustato Susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo taisyklės( toliau- Taisyklės) , patvirtintos LR Susisiekimo ministro ir LR Aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 3-453/D1-549. Taisyklių 29 p. numato, kad patvirtinti Planai galioja neterminuotai arba tol, kol savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės ir vietovės lygmens planai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano dalimi, ar kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Taisyklių 38 p. numato, kad Planai gali būti keičiami ar koreguojami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies ir 50 straipsnio nuostatomis.

LR teritorijų planavimo 50 straipsnis nustato, kadpagal šio įstatymo reikalavimus rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Galiojantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti keičiami ar koreguojami aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo organizatoriaus iniciatyva ir lėšomis.

Taisyklių 39 p. nustato, kad Planai keičiami, kai sprendimą rengti planą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti plano sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės ( viešuoju) interesu. Taisyklių 41 punktas numato atvejus kada Planai gali būti koreguojami planavimo organizatoriaus sprendimu: įvertinus visuomenės pasiūlymus, kai numatomi keisti plano sprendiniai neprieštarauja planavimo tikslams ir plano uždaviniams ( 41.1 p.p.), kai atliekami plano esmės ( planavimo tikslų ir planavimo uždavinių) nekeičiantys pakeitimai ( 41.2 p. p. ): ištaisomos techninės klaidos tekstinėje dalyje ir brėžiniuose ( 41.2.1 p.p. ), plane išsprendžiamos sprendinių kolizijos ( 41.2.2 p.p.), panaikinami plano sprendinių prieštaravimai įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo daroma išvada, kad Specialieji planai gali būti koreguojami tik to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentu ir tik teisės aktuose nustatytais atvejais.

Teismas, remdamasis valstybinės žemės ne aukciono būdu pardavimą arba išnuomavimą bei teritorijų planavimą reglamentuojančiomis teisės normomis, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jas patvirtinančius bylos duomenis, konstatuoja, kad, nagrinėjant bylą, pagrindų naikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo prisijungti valstybinės žemės plotą prie žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Panevėžys “ ir 2017 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl susisiekimo komunikacijų specialiojo plano koregavimo“ bei įpareigoti Savivaldybės administraciją atlikti veiksmus nenustatyta, todėl D. V. V. skundo reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija Nr. XII-2399) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos D. V. V. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos: Nijolė ČekanauskienėDalia PranckienėIrena Varžinskienė