Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr.1S-752-190/2014

2.5.19.; 3.12.

NUTARTIS

2014 m. rugpjūčio 13 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarties, kuria nepatvirtintas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2013 m. liepos 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui. 2013 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė R. M. paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Bausmės vykdymo pabaiga – 2015 m. rugsėjo 4 d.

Bausmės vykdymo pradžia 2013-06-05, bausmės vykdymo pabaiga 2015-09-04. 1/3 laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2014-03-04. Neatliktos bausmės dalis 2014-06-05 - 1 metai 2 mėnesiai 29 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 59-164 nutarė taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, motyvuodama tuo, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 11 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 59-164 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. M..

Teismas padarė išvadą, jog, atsižvelgiant į nuteistojo R. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į jo asmenybės pavojingumą, elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo bei bausmės atlikimo metu, nustatytą vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bei kad jis, lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teismas, anot nuteistojo, atsisakęs patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 59-164, nenurodė tokio sprendimo motyvų. Skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai yra atsižvelgiama į tai, jog jis praeityje yra teistas, nes tai prilygsta baudimui antrą kartą. R. M. teigimu, teismas nesivadovavo teismų precedentais ir tokiu būdu pažeidė LR teismų įstatymo 33 str., diskriminuodamas jį kitų asmenų, kuriems buvo taikytas lygtinas paleidimas iš pataisos įstaigos, atžvilgiu, o taip pat LR Konstitucijos 29 str.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką bei kitos aplinkybės. (LR BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad, nors R. M. ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – atliko privalomą bausmės dalį – 1/3, taip pat įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

R. M. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys – 47 balai (vidutinė), turi pagrindinį išsilavinimą, siuvėjo – susiuvėjo specialybę, plataus profilio statybininko, kvalifikaciją, tačiau pataisos įstaigoje nedirba. Bausmės atlikimo metu R. M. 2 kartus pažeidė nustatyto režimo reikalavimus, vieną kartą baustas administracine nuobauda, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, neskatintas. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, lanko „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programą“.

Tačiau apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog nuteistasis R. M. šiuo metu atlieka bausmę už sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, pirmą kartą nusikalto būdamas jauno amžiaus - 21 metų, anksčiau teistas 7 kartus už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, kas rodo asmenybės pavojingumą visuomenei, o panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymas išlieka veiksniu, galinčiu daryti įtaką delinkventiniam elgesiui. Be to, jam vieną kartą buvo pritaikytas 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas, atleidžiant nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, taip pat du kartus taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nors lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, tačiau jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, taip pat buvo baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą – smulkaus svetimo turto pagrobimą bei narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, taigi teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, jokių išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė. R. M. bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė režimo reikalavimus, vieną kartą baustas drausmine nuobauda, nei karto neskatintas, todėl pritartina apylinkės teismo teisėjo padarytai išvadai, jog tai rodo, kad nuteistasis nerodė pakankamai pastangų tinkamai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgtina ir į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodomas vienas iš kriminologinių veiksnių – piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Rašytiniame pasižadėjime R. M. nurodė, jog paleistas iš pataisos įstaigos įsipareigoja gydytis priklausomybės ligų centre ir ši aplinkybė patvirtina, jog R. M. iki šiol turi priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms.

Apygardos teismo teisėjo nuomone, nurodytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį nebus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas.

Apylinkės teismas tinkamai įvertino R. M. charakterizuojančius duomenis ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos anksčiau laiko, apygardos teismui nėra pagrindo abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dar nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. M. pasitaisė, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, t.y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. M. skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.