- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-06
- Bylos Nr.
- A-1424-415/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01866-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys, Romanas Klišauskas, Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatorius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. S. padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose buvo šalta, drėgna, teko mažiau ploto, nei nustatyta teisės aktais, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Tokiose patalpose teko nuolat sėdėti ar gulėti. Nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas, kas labai kenkė regėjimui, rūkantys asmenys buvo laikomi su nerūkančiais. Atvykstant ar išvykstant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus apžiūros buvo daromos antisanitarinėmis sąlygomis, šalta, purvina, žema oro temperatūra, dėžės, kur reikia dėti daiktus, nešvarios. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, t. y. neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Šis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui. Šiaulių TI Įskaitos skyriaus 2017 m. gruodžio 6 d. pažymos „Dėl A. S.“ duomenimis pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 44, 74, 99, 93, 75, 34 ,63, 25, 48, 12, kameroje būdavo 1–5 asmenys. Pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,76 kv. m iki 18,8 kv. m gyvenamasis plotas. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Kiekvienoje kameroje yra teisės aktuose numatytas inventorius, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas ir dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal teisės aktų reikalavimus. Suimtieji dažnai gadina inventorių. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Remontai kamerose atliekami pagal nustatytus planus. Patikrinimų metu nustatyta, jog 2017 m. vasario 2 d. kameroje Nr. 44 dirbtinis apšvietimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, 2017 m. vasario 20 d. kamerose Nr. 44, 75, 99 dirbtinis apšvietimas buvo per mažas, kameroje Nr. 99 oro temperatūra per žema, kitur atitiko reikalavimus, santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 75, 99 atitiko reikalavimus, pelėsio nėra, 2017 m. kovo 13 d. kameroje Nr. 34, 93 dirbtinis apšvietimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, kamerą galima vėdinti per langą, nėra pelėsio, 2017 m. gegužės 3 d. kameroje Nr. 63 dirbtinis apšvietimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, kamerą galima vėdinti per langą, nėra pelėsio, 2017 m. birželio 21 d. kameroje Nr. 25 dirbtinis apšvietimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, kamerą galima vėdinti per langą, nėra pelėsio, 2017 m. spalio 16 d. kameroje Nr. 12 dirbtinis apšvietimas atitiko reikalavimus. Daugiau skundų dėl netinkamų sąlygų kamerose nebuvo. Rūkantys asmenys laikomi atskirai nuo nerūkančių. Patikrinimo aktu nustatyta, jog kratos patalpa administracinio pastato pirmame aukšte švari, inventorius švarus. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Teismas 2017 m. gruodžio 6 d. pažymos Nr. 60/09-44879 „Dėl A. S.“ duomenimis nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. 51 dieną buvo laikomas kamerose Nr. 44, 74, 99, 93, 75, 34, 63, 25, kuriuose buvo po 1–5 asmenis, ir jam teko nuo 3,79 kv. m iki 18,81 kv. m kameros ploto. Teismas sprendė, kad iš viso 149 dienas pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas) nustatytą ploto normą – 3,6 kv. m.
7. Teismas pažymėjo, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat gali sukelti, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus. Įvertinęs kamerose esančių sanitarinių mazgų plotus bei kameroje esančių žmonių skaičių, teismas darė išvadą, jog kameroje Nr. 48 (kameros plotas 18,81 kv. m / kameros plotas be sanitarinio mazgo 17,52 kv. m), esant joje 5 asmenims, kiekvienam jų teko po 3,50 kv. m kameros ploto. Viso mažesnio nei 3,6 kv. m kameros ploto, atėmus sanitarinį mazgą, vienam asmeniui teko 3 dienas. Kitose kamerose, net ir atėmus sanitarinio mazgo plotą, tam asmenų skaičiui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto. Tualetai nuo kameros atskirti mūrine ar OSB sienele, sienelės aukštis mažiausias 1,84 m.
8. Teismas nurodė, kad Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. gruodžio 5 d. pažymos Nr. 61/04-2801 „Dėl A. S.“ duomenimis ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė su skundais į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų kamerose. Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažyma apie atliktus remonto darbus patvirtina, jog remonto darbai Šiaulių TI buvo atliekami, 2016 m. 08–09 mėn. kameroje Nr. 34 sutvarkytas apšvietimas.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimus dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kamerose. 2017 m. vasario 2 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 44 dirbtinis apšvietimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, atsilupusio, krintančio tinko nenustatyta. 2017 m. vasario 20 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kamerose Nr. 44, 75, 99 per žemas dirbtinis apšvietimas, oro temperatūra kameroje Nr. 99 per žema, santykinė oro drėgmė visose kamerose atitiko reikalavimus, pelėsio nėra, galimybė vėdinti kameras yra, kratos patalpose vonelės nešvarios. 2017 m. kovo 3 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kamerose Nr. 34, 93 dirbtinis apšvietimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra. 2017 m. gegužės 3 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 63 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, kratos patalpos administracinio pastato I aukšte ir ten esantis inventorius švarūs. 2017 m. birželio 21 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 25 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, vėdinti galima. 2017 m. spalio 16 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 12 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, vėdinti galima. Pelėsio nėra.
10. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo asmens sveikatos istorija, nustatė, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas pas gydytojus kreipėsi dėl veido sumušimų, šlapinimosi problemų, hemorojaus, kad susirgimai būtų susiję su sąlygomis kameroje, nenurodė, regėjimu, depresija nesiskundė. Pirminės gydytojų apžiūros metu nurodė, jog yra rūkantis.
11. Teismas darė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. (iš viso 51 dieną) pareiškėjui teko didesnis, nei Įsakymas nustato, kameros plotas, tačiau teismas vertino, jog pareiškėjui buvo apsunkintos kalinimo sąlygos, t. y. sanitarinis mazgas ir esantys kameroje baldai (nors jų pertekliaus nenustatyta) ribojo pareiškėjo judėjimo laisvę daugiau, nei yra būtina, tačiau atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui teko mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, tik 3 dienas, pažeidimas buvo minimalus, pareiškėjui teko ne mažiau nei 3,5 kv. m kameros ploto. Pažymėjo, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo tik periodiškai, ne ilgiau kaip po 3–9 dienas.
12. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms (šalta, drėgna, nėra natūralaus apšvietimo) paneigtas iš dalies. Patikrinimų metu nustatyta, jog kamerų vėdinimas per langą galimas, dirbtinis apšvietimas atitiko reikalavimus, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės pažeidimų nenustatyta bei iš dalies patvirtintas, nustatant, jog kai kuriose kamerose buvo per mažas dirbtinis apšvietimas, dėl ko pareiškėjas nesiskundė, be to, teismas atkreipė dėmesį, jog pats pareiškėjas nėra pateikęs skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje.
13. Teismas Šiaulių TI san. mazgų zonų kamerose lentelių duomenimis nustatė, kad žemiausia sienele, kuria tualetas atitvertas nuo kameros ploto, buvo 1 m 84 cm aukščio, todėl privatumo pažeidimo nenustatė. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, jog buvo pažeidžiamas jo privatumas, ar kad toks sanitarinio mazgo įrengimas būtų kėlęs papildomus nepatogumus.
14. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi, tad vėdinimo trūkumas yra šalinamas ventiliacija per langą, natūralaus apšvietimo trūkumas šalinamas tinkamu dirbtiniu apšvietimu.
15. Teismas vertino, kad iš dalies pasitvirtino pareiškėjo argumentas dėl nešvaros kratos patalpose. Pažymėjo, kad vieno iš patikrinimų metu nustatyta, jog vonelės kratos patalpoje nešvarios, tačiau kito patikrinimo metu šis pažeidimas jau buvo pašalintas. Atkreipė dėmesį, jog toks poveikis negali būti laikomas ilgalaikiu, nes kratų patalpose pareiškėjas būna trumpą laiką, tik iki atliekant kratas.
16. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą dėl rūkančių laikymo kartu su nerūkančiais. Pareiškėjas nurodė, jog yra rūkantis, duomenų, jog jis teikė prašymus dėl perkėlimo į kamerą su nerūkančiais asmenimis, byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punktu akcentavo pataisos įstaigų administracijos pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.
18. Teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
19. Atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, teismas vertino, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sąlygas, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
20. Teismas, nustatydamas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, akcentavo: byloje nėra duomenų, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas; byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga ir nepaneigta; Šiaulių TI būtent netinkamos kalinimo sąlygos (apgyvendinimas perpildytose kamerose, prastos higienos sąlygos kamerose ir kt.) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai); pareiškėjui visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas; tik 3 dienas galimai jo judėjimo laisvė buvo ribojama daugiau, nei tai būtina; pažeidimai nežymūs; galimai nebuvo užtikrintos kitos sąlygos Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose; visą buvimo Šiaulių TI laikotarpio dalyje teisė į pakankamą kameros plotą buvo užtikrinta; higienos pažeidimų, be netinkamo dirbtinio apšvietimo, dėl kurio pareiškėjas ir nesiskundė, jo buvimo kamerose nustatyta nebuvo; skundų dėl higienos sąlygų gyvenamosiose kamerose pateikta nebuvo; dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta. Teismas atkreipdamas dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 50 Eur suma.
III.
21. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
22. Pareiškėjas nesutinka su visais teismo sprendimo argumentais, nes, pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Nagrinėjamu atveju taikant 4 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, normą, atskaičius baldus, yra pagrindas konstatuoti ploto normos pažeidimą. Be to, teismas neskaičiavo laikotarpio, kuomet pareiškėjas buvo kalinamas nežmogiškomis sąlygomis. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) nustatytus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.
Atsiliepimas
23. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
24. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Akcentuodamas EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją, pažymi, kad 3 kv. m plotas daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Be to, vertinant kalinimą kameroje, kurioje kiekvienam asmeniui tenka nuo 3 kv. m iki 4 kv. m ploto, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo. Tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas konstatuojamas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Įvertinus tai, kad net iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui mažiausias tekęs plotas buvo 3,5 kv. m, t. y. daugiau nei 3 kv. m, atsakovas mano, kad pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, tačiau jie buvo minimalus, dėl ko teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas. Byloje nėra duomenų, kad nustatytas pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Siekio pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmogiškai su juo elgtis, išskirti iš kitų įstaigoje laikomų asmenų nebuvo. Be to, byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
26. Pareiškėjas nesutikimą su teismo sprendimu grindžia aplinkybe, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas.
27. EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Teismo pareigos nurodyti savo sprendimų motyvus apimtis gali keistis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio. Be to, būtina atsižvelgti į inter alia pareiškimų, kuriuos teismams gali pateikti bylos šalis, įvairovę ir į Susitariančiose Šalyse egzistuojančius skirtumus, susijusius su įstatymų nuostatomis, praktikoje susiklosčiusiomis taisyklėmis, teisės doktrina ir teismų sprendimų paskelbimu bei surašymu. Todėl klausimas, ar teismas neįvykdė savo įsipareigojimo, kylančio iš Konvencijos 6 straipsnio, pateikti motyvus, gali būti sprendžiamas tik įvertinant visas bylos aplinkybes (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Suominen prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 37801/97), 34 p.; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje H. B. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91), 27 p.; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje R. T. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), 29 p. ir kt.).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų, susijusių su netinkamomis laikymo Šiaulių TI sąlygomis, ir juos įvertino. Todėl teigti, kad sprendimas yra nemotyvuotas, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
29. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju taikant 4 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, normą, atskaičius baldus, yra pagrindas konstatuoti ploto normos pažeidimą, pažymėtina, kad pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto minimalią normą nustatė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“. Įsakymo 1.3.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto.
30. EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Įsakymas neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma (3,6 kv. m) neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
31. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjui visą kalinimo laiką teko daugiau nei 3,6 kv. m. ploto. Nacionaliniai teisės aktai nenumato, kad apskaičiuojant plotą kameroje, tenkantį vienam asmeniui, iš bendro ploto atimamas plotas, užimtas sanitarinio mazgo, baldų ir pan. Neatskaičius šių plotų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui kuriuo nors kalinimo metu nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m. plotas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo ploto normos, įtvirtintos Įsakyme, pažeidimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pažeidimo, nepagrįstai kėlė pareiškėjo neturtinės žalos atlyginimo klausimą, vertindamas pareiškėjui realiai tenkantį plotą, atskaičius plotą, skirtą sanitariniam mazgui.
32. Pareiškėjo teigimu, teismas neskaičiavo jo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpio. Nustatyta, kad pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą prašė priteisti už kalinimą Šaulių TI nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų skunde nurodyto laikotarpio ribose bei nustatė higienos normų pažeidimus kamerose Nr. 44, 75, 99. t. y. kamerose Nr. 44, 75, 99 yra per žemas dirbtinis apšvietimas, oro temperatūra kameroje Nr. 99 per žema. Taip pat iš dalies pasitvirtino pareiškėjo argumentas dėl nešvaros kratos patalpose. Teismo nustatytus higienos normų pažeidimus patvirtinta į bylą pateiktas Šiaulių TI Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. surašytas patikrinimo aktas, patikrinimą atlikus ginčui aktualiu laiku – 2017 m. vasario 13 d. (b. l. 46–49). Nagrinėjamu atveju Šiaulių TI nepateikė duomenų, jog kameros Nr. 44, 75, 99, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, visą ginčo laikotarpį atitiko higienos normų reikalavimus, todėl yra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas 9 dienas (kameroje Nr. 44 – 2 d., kameroje Nr. 75 – 2 d., kameroje Nr. 99 – 5 d.) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (b. l. 30–31).
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgusi į nagrinėjamu atveju keliamam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Šiaulių TI, neužtikrindamas higienos normų reikalavimų, pažeidė pareiškėjo teisę į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas ir dėl to pareiškėjas patyrė žalą.
34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 50 Eur suma.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau teisėjų kolegija, įvertindama non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.