Šiaulių apygardos teismo sprendimas, 2-205-124/2011

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-04-14
Bylos Nr.: 2-205-124/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laisvė Aleknavičienė
Atsakovas: Pakruojo, D. K.
Trečiasis asmuo: R. P., D. P.

Kategorijos

35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civiline byla Nr.2-205-124/2011Teisminio proceso Nr.2-58-3-00587-2009-9Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1 (S)

ŠIAULIU APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 balandžio 14 d.Šiauliai

Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseja Laisve Aleknaviciene

sekretoriaujant Dianai Tarozienei,dalyvaujant ieškovo atstovui A. S. ,atsakovo Pakruojo kredito unijos atstovui Aurelijui Atkociunui,atsakovo D. K. atstovui adv. padejejui M. Romeikai,

viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo bankrutuojancios R. P. individualios imones „Mintis“ bankroto administratoriaus UAB “Bankroto administravimo ir teisiniu paslaugu centras“ ieškini atsakovams Pakruojo kredito unijai, D. K., tretiesiems asmenims R. P., D. P., bankrutuojanciai uždarajai akcinei bendrovei „Liepuva“ del turto ikeitimo sandoriu pripažinimo negaliojanciais, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojanciomis nuo ju sudarymo momento nekilnojamo turto 2008-05-07 žemes sklypu ikeitimo sutarti, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo Pakruojo ukininku kredito unijos, kuria buvo ikeista 24 žemes sklypai už kitos imones UAB “Liepuva“ skolines prievoles (1 t., 1–4 b. l.). Taip pat prašo pripažinti negaliojancia 2008-12-22 reikalavimo perleidimo sutarties dali del šiu sklypu ikeitimo perleidimo (1 t., 110–114 b. l.). Ieškovas remiasi LR CK 6.66 str., 2.82 str. Nurodo, kad šia kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas kreditorinis reikalavimas atsakovui D. K. bei perleista ikeitimo teise. Ieškovo atstovas paaiškino, jog UAB “Mintis“ vadovas R. P. tuo paciu metu buvo ir UAB “Liepuva“ direktorius ir akcininkas, todel gerai žinojo abieju imoniu turtine padeti. Sudarytas ikeitimo sandoris pažeide II „Mintis“ imones kreditoriu teises, nes jau sudarant turto ikeitimo sandori BUAB „Mintis“ finansine padetis buvo bloga. R. P. neturejo sudaryti šio sandorio, nes užtikrino tik ka jo paties isteigtos kitos imones skolinius isipareigojimus, prisiimtus pagal 2007-10-30 d. paskolos sutarti. Ši sutartis buvo sudaryta likus 3 men. iki UAB „Mintis“ bankroto bylos iškelimo, imones vadovas ikeite dideles vertes turta. Sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriu interesai, nes negaledama atsiskaityti su savo imones kreditoriais, žymiai sumažino turta, i kuri gali buti nukreiptas išieškojimas, imones turto neužteko kreditoriniams reikalavimams patenkinti, sandoris buvo priešingas imones tikslams. Nurodo, kad imone UAB „Liepuva“ buvo ka tik isteigta, paskola jai buvo suteikta tik praejus vienai dienai nuo imones isteigimo, neturint jokio vertingo turto. Ieškovo atstovas nurodo, jog atsakovas turejo žinoti, kad UAB „Liepuva“ negales gražinti paskolos, nes nebuvo jokiu garantiju. Sudarant šia sutarti atsakovas buvo nesažiningas, nes nesidomejo ar kita sandorio šalis yra patikima, ar neturi kreditoriu ir ar nebus pažeisti pastaruju interesai. Mano, kad šalys buvo tarpusavyje piktybiškai susitarusios ir tai buvo atlikta vengiant atsiskaityti su ieškovo kreditoriais, nes ikeitimas buvo atliktas praejus septyniems menesiams nuo paskolos sutarties sudarymo, žinant, kad UAB „Liepuva“ negales laiku gražinti paskolos, negražinant paskolos davejui nei kiek gautos paskolos. Veliau atsakovas kredito unija perleido reikalavimo teise atsakovui D. K., jau iškelus bankroto byla, nepranešus ieškovui bei neiregistravus šio ikeitimo. Atsakovas pardave šia skola D. K., kuris nera žemes ukio specialistas, pardave už žymiai mažesne kaina, negu yra ikeistu žemes sklypu verte, perleidima iformino daug veliau, tik ieškovo administratoriui pradejus dometis šiuo ikeitimu. Nurodo, kad budama nemoki, UAB „Mintis“ teike pirmenybe kitos imones kreditoriui, negaledama atsiskaityti su savo kreditoriais. Ikeitus žemes sklypus, imone tapo nemoki. Atsakovas Pakruojo kredito unija buvo nesažininga, nes nesidomejo tos imones turtine padetimi, kuri ikeite savo turta, yra piktybiškumo susitariant ir perleidžiant turta. Kadangi apie perleidimo sandori atsakovas D. K. nieko negalejo paaiškinti, jis yra R. P. pusbrolis, mano kad pats D. K. jokiu savarankišku veiksmu neatliko ir tokiu budu R. P. per D. K. sieke užvaldyti II „Mintis“ turta.

Prašo atnaujinti ieškinio senaties termina kreiptis del ikeitimo sandorio panaikinimo, nes šis praleistas del svarbiu priežasciu. Nurodo, kad apie turto ikeitima sužinojo, kada prasidejo imones turto pardavimas. Turtas buvo perduotas 2008-09-15, bankroto byla iškelta 2008-08-18 d. Netinkamai vykdant bankroto administratoriaus igaliotam asmeniui savo funkcijas, 2009-07-15 d. teismo nutartimi jis buvo pakeistas. Kadangi gavus iš Registru imones pažymas, jose nebuvo nurodytas ikeitimo pagrindas, naujai paskirtam administratoriui buvo reikalingas tam tikras laiko tarpas susipažinti su sandoriais, paruošti ieškini. Nurodo, jog apie ikeitimo sandori paskirtas administratoriaus igaliotinis realiai sužinojo tik 2008 m. lapkricio-gruodžio menesi. Senaties termina antrajai ikeitimo sutarciai prašo pradeti skaiciuoti nuo 2009-02-09 d., kada D. K. atvykus i kreditoriu susirinkima, administratorius sužinojo, kad yra perduota reikalavimo teise. Taciau pastarasis nebuvo iregistraves hipotekoje ikeitimo teises, administratorius buvo klaidinamas del ikeitimo sandorio.

Atsiliepimas

Atsakovas Pakruojo kredito unija atsiliepimu i ieškinius (1 t., 74–76 b. l.) bei jo atstovas teisme su ieškiniu nesutiko. Nurodo, jog nera tinkamas atsakovas, nes kreditorinis reikalavimas i skolininka UAB „Liepuva“ pagal paskolos sutarti ir prie šios sutarties pasirašyta hipoteka yra perleistas D. K. 2008-12-22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi. Paaiškino, kad kredito unija teikia kreditus, todel 2007-10-31 d. UAB „Liepuva“ buvo suteikta paskola, o II „Mintis“ ikeite savo žemes sklypus. Sandori sudare II „Mintis“ vadovas R. P., kuris buvo ir imones skolos gavejos direktorius, RP verslo grupes, kuri susijusi R. P., žemes ukio bendroviu grupes narys. Ieškovas ieškini grindžia prielaidomis, o ne irodymais, neirodo atsakovo nesažiningumo. Kredito unija neipareigota dometis tomis imonemis, kurios laiduoja ar ikeicia turta, užtikrindamos paskolos gražinima, todel jie nebuvo ipareigoti tikrinti II “Mintis“ finansinio pajegumo.

Paaiškino, jog nera pateikta irodymu, kad II „Mintis“, ikeisdama žemes sklypus, buvo ar tapo nemoki. Be to, yra praleistas senaties terminas, kuri prašo taikyti, nes bankroto byla iškelta 2008-08-18, o ieškinys pareikštas 2009-11-18.

Treciojo asmens UAB „Liepuva“ atstovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime i ieškini (1t., 37–38 b. l.) nurodo, kad UAB „Liepuva“ 2007-10-30 d. iš Kredito unijos gavo 470 000 Lt paskola. Kadangi UAB „Liepuva“ neturejo turto, pajamos buvo mažos, todel atsakovas pareikalavo garantuoti realiu turtu, del ko ir buvo sudarytas ikeitimo sandoris. Nurodo, jog areštai nebuvo uždeti turtui, R. P. ikeitimo sandori atliko sažiningai. Realiai imones turtas nesumažejo, todel sandoris nebuvo nesažiningas.

Tretysis asmuo R. P. teisme paaiškino (1 t., 15-16 b.l.), kad II „Mintis“ privalejo ikeisti žemes sklypus, nes UAB-ei „Liepuva“ 2007-10-31 sudarant paskolos sutarti, buvo sutarta, jog už gaunama 470 000 Lt paskola laiduoja ŽUB “Muša“ ir Anciškio ŽUB iki bus ikeisti žemes sklypai. Paaiškino, jog II „Mintis“ finansine padetis buvo vidutiniška, nes turto turejo apie 50-70 mln., o skolu apie 30 mln. Areštavus saskaitas, kreditoriai pareikalavo per 10 dienu gražinti skolas, del ko ivyko bankrotas. Kredito unija žinojo, kad jis turi pakankamai turto. Del kreditorinio perleidimo paaiškino, jog su D. K. yra pusbroliai, pats asmeniškai kreipesi i ji, kad šis padetu atsiskaityti su kreditoriais, t.y. su kredito unija ir pastarasis sumokejo už UAB „Liepuva“ skola. Mano, kad D. K. yra sažiningas igijejas.

Tretysis asmuo D. P. teisme paaiškino, kad apie sandorius nieko nežino, nes juos sudarinejo sutuoktinis, o ji tik pasiraše, kad neprieštarauja del žemes sklypu ikeitimo. Taip pat paaiškino, jog bankrotas ivyko todel, kad buvo areštuotas imones „Mintis“ turtas. Žemes sklypai buvo ikeisti todel, kad taip buvo numatyta 2007-10-31 d. paskolos sutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinejamoje byloje sprendžiamas bankrutuojancios bendroves bankroto administratoriaus prašymas actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojanciais bendroves turto ikeitimo sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškelimo. Actio Pauliana instituto taikymas susijes su sutarciu laisves ribojimu, todel pripažinti sandori negaliojanciu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytu salygu visetui, kad butu užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagristam skolininko teisiu suvaržymui. Pagal teismine praktika galimybe reikšti Pauliano ieškini (actio Pauliana) pripažistama ir bankrutuojancios imones administratoriui, kuriam tenka istatymine teise ir pareiga gincyti bankrutuojancios imones iki bankroto bylos iškelimo sudarytus sandorius visais CK nustatytais sandoriu negaliojimo pagrindais, iskaitant ir CK 6.66 straipsni, nes pagal Imoniu bankroto istatymo nuostatas administratorius gina tiek bankrutuojancios imones, tiek ir visu jos kreditoriu interesus. Ieškove yra bankrutuojanti imone, todel laikytina, kad visu jos kreditoriu teises yra pažeidžiamos, jei imone sudaro sandorius, pažeisdama savo pacios interesus, t. y. sudarydama sandori, kurio neprivalejo sudaryti. Byloje pagal pobudi ir turini buvo pareikštas ieškinys actio Pauliana, siekiant apginti visu bankrutuojancios individualios imones „Mintis“ kreditoriu interesus.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas vienoda teismu praktika (CPK 4 str.), tokio pobudžio bylose yra išaiškines, kad actio Pauliana taikoma esant tokioms salygoms:

1. Kreditorius turi tureti neabejotina ir galiojancia reikalavimo teise.

2. Gincijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises.

3. Nera suejes vieneriu metu ieškinio senaties terminas.

4. Skolininkas neprivalejo sudaryti gincijamo sandorio.

5. Skolininkas buvo nesažiningas, nes žinojo ar turejo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises.

6. Treciasis asmuo, sudares su skolininku atlygintini dvišali sandori, buvo nesažiningas.

7. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas i perleista pagal gincijama sandori turta (ar jo verte) tiek, kiek butina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-17/2006, 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-105/2009, 2009 m. rugsejo 21 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr.3K-3-361/2009, 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-15/2010). Pasisakydamas del actio Pauliana taikymo bankroto bylose, kasacinis teismas išaiškino, kad privalu nustatyti, kurie iš bankroto byloje patvirtintu kreditoriu jau buvo tuo metu, kai buvo sudaryta sutartis, ir spresti, ar sutarties sudarymas galejo tureti itakos imones turtinei padeciai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negaletu atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. lapkricio 14 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-573/2005, 2009 m. rugsejo 21 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-361/2009 ir kt.).

Actio Pauliana ieškiniu siekiama apginti kreditoriu nuo nesažiningu skolininko veiksmu, kuriais šis, siekdamas išvengti prievoles ivykdymo kreditoriui, pablogina savo turtine padeti, perleisdamas turta kitiems asmenims. CK 6.66 str. 1 dalyje nustatytos kelios salygos, kurioms esant galimas Pauliano ieškinys. Nagrinejant ieškini, reikia nustatyti šiu salygu viseta, t. y. ar yra visos šios aplinkybes: 1) skolininkas sudare sandori, kurio sudaryti neprivalejo; 2) del tokio sandorio skolininkas tapo nemokus arba budamas nemokus suteike pirmenybe kitam kreditoriui, arba buvo kitaip pažeistos kreditoriaus teises; 3) skolininkas apie kreditoriaus teisiu pažeidima žinojo ar turejo žinoti. Istatymas nustato, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu del to skolininkas tampa nemokus arba budamas nemokus suteikia pirmenybe kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teises (CK 6.66 str. 1 d., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-619/2006).

Teismas sprendžia, kad nagrinejamoje byloje yra visos salygos, nustatytos CK 6.66 straipsnio 1dalyje, kurios butinos pripažinti sandori negaliojanciu pagal pareikšta Pauliano ieškini.

Iš nagrinejamos bylos medžiagos matyti, kad ieškinys del bankroto bylos iškelimo ieškovui teisme buvo gautas 2008-07-17, o 2008-08-18 teismo nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla (1 t., 115-116 b. l.). Ieškovas pareiške actio Pauliana ieškini, kuriuo prašo panaikinti ikeitimo sutarti, pagal kuria ieškovas 2008-05-07 ikeite imones nekilnojama turta 24 žemes sklypus hipotekos lakštu indentifikavimo Nr. 05/1/2008/0002580 , kuriu bendra verte 427 700 Lt (5-12 b. l.,1 t.). 2008-12-22 d. reikalavimo teise perleista D. K.. Šiuo ikeitimu buvo užtikrinta kitos imones, t. y. imones UAB „Liepuva“ paskolos gražinimas (1 t., 110–114 b. l.).

Del reikalavimo teises.

Kadangi ieškinys pareikštas actio Pauliana instituto pagrindu, o actio Pauliana institutui taikyti butina, kad kreditorius turetu neabejotina ir galiojancia reikalavimo teise skolininkui, tai yra jis taikomas, kai skolininkas nera ivykdes visos ar dalies prievoles kreditoriui arba ivykdes ja netinkamai.Teismu praktikoje pripažistama, kad naudoti Pauliana ieškini kaip teisiu gynimo buda kreditorius gali per visa savo reikalavimo teises galiojimo laikotarpi, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi iki visiškos prievoles ivykdymo. Teismo nustatytos aplinkybes patvirtina, kad 2008 m. gegužes 7 d. kreditoriai turejo neabejotinu ir galiojanciu, be to, ir vykdytinu, reikalavimo teisiu ieškovo imonei. Ikeitimo sutarties sudarymo diena ieškovas buvo skolingas Valstybinei mokesciu inspekcijai, VSDFV biudžetui, 763 841 Lt skola UAB „LIPRAMA Vilnius“, turejo isiskolinimu virš 21mln. (1 t., 203-209 b. l.). Todel ieškini pareiške tinkamas ieškovas, nes bankrutuojancios imones administratorius turi teise reikšti ši ieškini visu bankrutuojancios imones kreditoriu interesais.

Del pareigos sudaryti sandori.

Antra butina salyga, kad gincijamas sandoris butu pripažintas negaliojanciu actio Pauliana pagrindu yra tai, jog skolininkas sandorio neprivalejo sudaryti. Skolininko teisine prievole sudaryti sandorius CK 6.66 straipsnio prasme turetu buti aiškinama siaurai, todel neprivalomais sandoriais laikomi tokie, kurie sudaromi nesant istatymo ar kitos susitarimu pagristos teisines prievoles. Byloje nera duomenu, kad ieškovo gincijamas sandoris turejo buti sudarytas istatymo ar išankstinio susitarimo su kita sandorio šalimi pagrindu. Sudarant paskolos sutarti tarp atsakovo Pakruojo kredito unijos ir UAB „Liepuva“, sutartyje buvo numatyta, kad bus ikeiciami žemes sklypai, taciau nenurodyta, kad bus ikeiciamas kitos imones turtas. Teismo posedyje tretysis asmuo R. P. aiškino, kad UAB “Liepuva“ turejo pradeti nekilnojamo turto versla, todel ir buvo numatytas ikeitimas. Ivertines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovo gincijamas sandoris laikytinas neprivalomu, tokiu irodymu byloje nera, todel teismas sprendžia, kad gincijamas sandoris atitinka antraja butina actio Pauliana salyga.

Teismas, ištyres ir ivertines byloje esancius irodymus, daro išvada, kad gincijama sandori ieškovas neprivalejo sudaryti, sudarytas sandoris pažeidžia kreditoriu teises, sudarydamos sandori šalys apie tai žinojo.

Byloje nustatyta, kad minetu ikeitimu II „Mintis“ prisieme papildomus isipareigojimus, kuriu prisiimti neprivalejo ir vietoj atsiskaitymo su esamais kreditoriais tuo metu 427 700 litais ikainota turta ikeite už kitos imones prievoles. Tokiu budu, sudarant gincijama ikeitimo sutarti buvo užtikrinti ne teiseti II „ Mintis“ kreditoriu interesai, o imones vadovo R. P., Pakruojo kredito unijos interesai bei kitos imones interesai, buvo ikeisti 24 žemes sklypai. Šis sandoris turejo itakos ieškovo mokumui ir buvo pažeisti kreditoriu interesai CK 6.66 straipsnio prasme, nes žymiai sumažino galimybe atsiskaityti su imones kreditoriais, imone neteko dideles vertes turto. Teisinis imones nemokumas konstatuojamas priemus nutarti iškelti imonei bankroto byla del nemokumo, taciau jau iki to momento egzistavo faktinis imones nemokumas, kuri patvirtina bankroto bylos medžiaga. Nors ikeitimo sutarties sudarymo metu ieškovas turejo ir kito turto, taciau bylos medžiaga patvirtina, kad sandorio sudarymo metu II „Mintis“ finansine padetis buvo sunki, finansiniai sunkumai nebuvo laikino pobudžio, ji turejo skoliniu isipareigojimu, žymiai viršijanciu jos turta. Esamo turto šiuo metu bankroto byloje nepakanka atsiskaityti su kreditoriais. Administratoriaus pateikti duomenys patvirtina, kad 2008 m. gegužes pirmai dienai imone turejo 21 448 487,70 Lt skolu kreditoriams, turtas sudare 2 919 713,84 Lt (1 t., 203-209 b. l.). Bankroto byla ieškovo imonei buvo iškelta praejus 3 menesiams po sandorio sudarymo, t. y. 2008-08-18 (1 t., 115-116 b. l.). Nutartyje del bankroto bylos iškelimo užfiksuota, jog ilgalaikio turto imone turi tik už 1 643 458,86 Lt. 2008-10-15 d. teismo nutartimi buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 50 696 304,28 Lt sumai, tame tarpe ir atsakovui Pakruojo kredito unijai 536 236,48 Lt sumai (1 t., 198–209 b.l.). Kaip anksciau mineta byloje nera irodymu, kuriu pagrindu butu galima daryti išvada, kad šiuo atveju buvo neišvengiama pareiga sudaryti ikeitimo sandori. II „Mintis“, negaledama atsiskaityti su savo kreditoriais, turedama didžiulius isiskolinimus, suteike pirmenybe kitos imones kreditoriui, žymiai sumažino turta, i kuri butu galima nukreipti išieškojima. Atkreiptinas demesys, kad tuo metu t. y. 2008-03-21 d. ieškovo imone buvo isipareigojusi ir pasirašiusi susitarima su UAB „Liprama Vilnius“, kad ji iki 2008-05-30 sumokes pastarajai imonei 763 841,05 Lt isiskolinima, taciau jo nevykde nustatytais terminais ir iki 2008-05-09 d. nesumokejo dalies isiskolinimo 263 841,05 Lt (1 t., 222 b . l.). 2008-05-15 d. imone buvo ispeta del bankroto proceduros pradžios, nesumokejus isiskolinimo per 30 dienu, o 2008-07-17 d. buvo pateiktas ieškinys del bankroto, nes nesumoketa 763 841,05 Lt skola. Taigi, jau ikeitimo sandorio sudarymo metu II „Mintis“ negalejo atsiskaityti su kreditoriais. Nesumokejus šiuo nurodytu terminu skolos, individualiai imonei „Mintis“ buvo iškelta bankroto byla, buvo nustatyta, kad II „Mintis“ turi skolu kreditoriams už 13 mln. Lt, turto 1,6 mln. Lt (1 t., 115-116 b. l.).

Teismas bylos medžiagos pagrindu taip pat daro išvada, kad gincijamos 2008 m. gegužes 07 d. ikeitimo sutarties šalys (II „Mintis“, UAB „Liepuva“, Pakruojo kredito unija ) buvo nesažiningos. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sažiningai. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišali atlygintini sandori pripažinti negaliojanciu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai treciasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandori, buvo nesažiningas (žinojo arba turejo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises). Vertinant II „Mintis” sažininguma, konstatuotina, kad ji, sudarydama gincijama sandori, žinojo apie sunkia finansine padeti, taciau nepaisydama kitu kreditoriu interesu, sudare sandori su Pakruojo kredito unija, kadangi II „mintis“ vadovas R. P. buvo ir UAB „Liepuva“ direktorius, turejo interesus iš karto keliose paminetose bendrovese. Gincijama sandori pasirašiusiu bendroviu veiksmai yra analogiški, numatytiems LR CK 6.67 str. 7 punkte, kuris preziumuoja sandorio šaliu nesažininguma. Bendroves vadovas, sudarydamas turto ikeitimo sandori, buvo salygojamas interesu konflikto, veike nesažiningai ir neteisetai. Tokie veiksmai, kai kelias bendroves valdantis akcininkas naudoja visu bendroviu turta ir lešas bet kurios iš bendroviu problemu sprendimui, yra nesažiningi, šie veiksmai pripažintini piktnaudžiavimu teise, nes pažeidžia atskiros bendroves, kaip atskiro ukio subjekto, kreditoriu teises. Šis sandoris prieštarauja ir tuo metu galiojusio ABI 19 str. 8 d., nes buvo ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas individualiai imonei „Mintis“, bendroves skolos, kaip anksciau nurodyta, tuo metu jau žymiai viršijo jos turimo turto verte. Ikeisdama savo nekilnojama turta, garantuojant kito ukio subjekto paimtos paskolos gražinima, II „Mintis“ prarado galimybe tuos žemes sklypus parduoti arba ikeisti kredito istaigai savo interesais, paimti paskola ir atsiskaityti su kreditoriais. Be to, gincijamas sandoris prieštarauja ir juridinio asmens tikslams siekti pelno. Nustacius šaliu nesažininguma, sandoris yra naikintinas (LR CK 6.66 str. 1 d., 2 d., CK 1.80 str., 1.82 str.).

Vertinant Pakruojo kredito unijos sažininguma, pažymetina tai, kad sažiningu gali buti laikomas tas igijejas, kuris jam prieinamomis priemonemis pasidomejo, ar sandori ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditoriu, ar sudarant sandori nebus pažeisti ju interesai. Tokie duomenys gali buti gaunami iš pokalbio su sandori sudarancia kita šalimi arba jo atstovu, iš registru, kitu šaltiniu (oficialiu ar privaciu). Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todel iš turto igijejo pagal sandori gali buti reikalaujama dometis kita sandorio šalimi ir jos turtine padetimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant istatymu. Toks elgesys pripažintinas igijejo pareiga, kuria sustiprina šio asmens statusas ( Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. birželio 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-361/2009). Teismu praktikoje taip pat nurodyta, kad vertinant asmens nesažininguma, nereikalaujama, jog jo žinojimas butu nukreiptas i konkretu kreditoriu, užtenka, kad treciasis asmuo žinotu, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokuma (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-17/2006). Mineta, kad atsakovas Kredito unija yra verslininkas, pastoviai teikiantis kreditavimo paslaugas, todel šia pareiga jis privalejo vykdyti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007-04-19 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-168/2007; Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilineje byloje. Nr. 3-17/2006 VI Valstybes turto fondas ). Be to, nustatant treciojo asmens nesažininguma, užtenka, kad gincijamo sandorio šaliu kalte reikštusi neatsargia kaltes forma, kai skolininkas ar turto igijejas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokuma (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilineje byloje. Nr. 3-17/2006 VI Valstybes turto fondas v. UAB „Cetarium", UAB „Ortofina" ir R. G. K.). Gincijamo sandorio šalys buvo nesažiningos, nes turejo žinoti apie II „Mintis“ bloga turtine padeti, Kredito unija turejo matyti, esant sudaromo sandorio interesu konflikta.

Sudarant sandori turto igijejas yra suinteresuotas netureti sunkumu del igyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebutu išreikalaujamas, kas reiškia, kad igijejas taip pat yra suinteresuotas civiliniu teisiniu santykiu stabilumu. Vadinasi, elgdamasi apdairiai, prieš sudarydamas sutarti turi pasidometi, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sažiningai. Iš busimos sandorio šalies yra pagrista pareikalauti paaiškinimo, ar kitu duomenu, ar ji neturi kreditoriu, kuriu interesams gali buti padaryta žala sandorio sudarymu. Gavus tokius duomenis, privalo svarstyti, ar skolininko turto igijimu nepažeis kreditoriu interesu. Visos gincijama susitarima sudariusios šalys yra tarpusavyje susijusios. II „Mintis“ vadovas buvo tiek II „Mintis“ , tiek UAB „Liepuva“ vadovu, o taip pat ir Kredito unijos narys. Taigi, atsakovas turejo galimybe ir pareiga veikti apdairiai ir pasidometi ikaito davejo imones finansine padetimi, ivertinti, ar nera sandori sudarancio asmens interesu konflikto. Be to, atsižvelgtina i tai, kad ikeiciama buvo už kitai imonei UAB „Liepuva“ suteikta paskola. Paskola buvo suteikta šiai imonei, tik ja isteigus, t. y. imone iregistruota 2007-10-30, paskola suteikta sekancia diena 2007-10-31 diena (1t., 41, 99–104,123 b. l.). Ikeitimo sutartis sudaryta 2008-05-07, imonei nepradejus moketi paskolos gražinimo imoku. Pateikti UAB „Liepuva“ finansiniai dokumentai patvirtina, kad ši imone negales savalaikiai atsiskaityti ir gražinti dideles vertes paskolos sumos 470 000 Lt per trumpa laikotarpi, t.y. iki 2009-04-25 dienos, nes neturejo ilgalaikio turto, veiklos beveik nevykde, dirbo nuostolingai (1 t., 129 b. l.). Tokiu budu ikeitimo sandorio sudarymo metu buvo akivaizdu, kad nesugebant gražinti paskola, jos mokejimas bus perkeltas ikaito turetojui, bus nukreiptas i jo turta. Tai dar labiau salygojo Pakruojo kredito unijos pareiga buti atidžiam, elgtis sažiningai, pasidometi ir ivertinti ikaito davejo finansine padeti ir protingomis priemonemis išsiaiškinti, ar busima sandorio šalis nera skolininke ir šioje situacijoje, ar nebus pažeisti II „Mintis“ kreditoriu interesai. Taip pat atsižvelgtina i tai, kad buvo ikeiciamas dideles vertes nekilnojamas turtas. Iš byloje esanciu rašytiniu irodymu matyti, kad sandorio sudarymo metu II „Mintis“ nevykde prievoliniu isipareigojimu valstybei, turejo isiskolinimu VSD fondo biudžetui (1 t., 180 b. l.), todel buvo galimybes sužinoti apie II „Mintis“ finansine padeti. Tik sudarius ikeitimo sandori, UAB „Liprama Vilnius“ pateike ispejima del nesavalaikio isipareigojimo gražinti 763 841 Lt skola ir del ispejimo del bankroto bylos iškelimo (1 t., 222 b.l.). 2008-06-18 d. Pakruojo kredito unija pradejo išieškojima iš II „Mintis“ pagal pastarojo vekseli 535 000 Lt sumai (1 t., 224 b. l.). 2008-08 -05 d. buvo paskelbtos II „Mintis“ turto varžytines, 2008-08-18 d. šiai imonei iškelta bankroto byla (1 t., 223 b. l.). Pakruojo kredito unija net nepasidomedama ikaito davejo finansine padetimi, ar toks sandoris nesukels ar sustiprins skolininko nemokuma, nebuvo rupestingas, ir apdairus, kiek šiuo atveju buvo butina. Teismo posedžiuose atstovai patvirtino, kad jiems buvo nesvarbu, kokia buvo turtine ikeitejo finansine padetis, koks buvo II „Mintis“ isiskolinimu dydis. Priešingai, paskutiniajame posedyje vadovas patvirtino, kad R. P. ikeite vienos iš savo imoniu turta, todel jis niekieno teisiu nepažeide.

Tokios aplinkybes neleidžia daryti išvados apie Pakruojo kredito unijos sažininguma, sudarant gincijama ikeitimo sandori. Tai patvirtina ir velesnes bylos aplinkybes, todel sandoris naikintinas (CK 6.66 str. 1d., 2 d.), tuo paciu negali buti pripažintinas teisetas skolos perleidimo pasekoje padarytas sandoris, nes iš neteises negali atsirasti teise.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2008 12 22 d. Pakruojo kredito unija sudare reikalavimo perkelimo sutarti, perduodama savo kreditorini reikalavima 386 697,63 Lt sumai i UAB „Liepuva“ skola naujam kreditoriui D. K., o taip pat ir ikeitimo teise ( 31–32 b. l.). Pastarasis šia reikalavimo teise igijo, isipareigodamas sumoketi pradiniam kreditoriui 386 823,63 Lt suma ( 3.1 p.). Teismo posedyje D. K. patvirtino, kad jis igijo žemes sklypus iš UAB „Liepuva“, už ka ir sumokejo imonei UAB „Liepuva“, gaves paskola iš Pakruojo kredito unijos (2 t., 32 b.l.). 2008-12-23 d. kredito unija suteike D. K. 420 000 Lt paskola akciju pirkimui. Taciau D. K. nevykde kreditorinio reikalavimo sutarties 3.1 p., visa gauta paskolos suma 2008-12-23 d. imokejo imonei UAB „Liepuva“, o pastaroji ta pacia diena 2008-12-23 d. šia suma pervede Pakruojo kredito unijai, t. y. apmokejo visa isiskolinima pagal paskolos sutarti (1t., 31 b. l, 2 t., 24b. l.). Tokiu budu skola pagal sutarti yra sumoketa. Perleidimas atliktas, iškelus individualiai imonei „Mintis‘ bankroto byla, nuslepus ši perleidimo sutarties sudaryma nuo bankroto administratoriaus, t. y. jam nepranešus, ka patvirtina iš hipotekos skyriaus gauta byla Nr.05200804436L/2008 bei nagrinejamos bylos medžiaga. Atlikus perleidima, lakšte nebuvo atlikti pakeitimai. Tik praejus vieneriems metams po perleidimo sandorio sudarymo, šios bylos nagrinejimo metu atsakovas Kredito unija praneše hipotekos skyriui apie kreditoriaus pakeitima, kas buvo atlikta 2009-12-22 (1 t., 33 b. l.). 2009 gruodžio 30 diena hipotekos teisejos nutartimi buvo pakeistas išieškotojas (2 t., 3–4 b. l. ). Atsakovas D. K. hipotekos lakšte pakeitimus iregistravo tik 2010-01-14 d. ( 2 t., 79 b. l.). Pats atsakovas D. K. teisme patvirtino, kad jis yra II „Mintis“ buvusio vadovo R. P. pusbrolis. Teismo posedyje R. P. patvirtino, kad jis pats papraše D. K. perimti skolinius isipareigojimus, kas rodo tarpusavio susitarima (2 t., 15-16 b. l.). D. K. irgi patvirtino, kad R. P. dalyvavo sudarant skolos perkelimo sutarti, aplinkybes apie bankroto bylos iškelima buvo girdejes, taciau nesidomejo nei ankstesnio ikeitimo sandorio, nei šio sandorio aplinkybemis , teige, kad nupirko žemes sklypus, siekdamas pasipelnyti, t. y. juos brangiau parduoti (1 t. 251 b. l., 2t. 42 b. l.). Teismo posedyje atsakovas D. K. negalejo net paaiškinti, kokiu budu atsiskaite su Kredito unija už perleista reikalavimo teise i ikeistus sklypus, net nepaaiškino, del kurios imones turto sudare šia sutarti. Nei Pakruojo kredito unija, nei D. K. nepraneše ieškovui apie reikalavimo perdavima ir peremima, šias aplinkybes nuslepe. Nors D. K. ir kreipesi i II „Mintis“ administratoriu del itraukimo i kreditoriu saraša 2009-09-24, taciau iki šios civilines bylos iškelimo neiregistravo hipotekos istaigoje sandorio, nebuvo pateikes administratoriui reikalavima pagrindžianciu dokumentu. Apie reikalavimo perleidima ir hipotekos lakšto perregistravimo butinybe Pakruojo kredito unija praneše hipotekos istaigai tik iškelus šia byla 2009-12-22 d. (1 t. 33 b. l.). Išieškotojas D. K. pagal hipotekos lakšta perregistruotas vykdymo procese praejus metams po reikalavimo perleidimo -2009-12-30 d. (Hipotekos skyriaus byla 73 b. l.). Apie paskolos sutarties nutraukima ieškovui atsakovas kredito unija net nepraneše ( hipotekos byla 7 b. l.). Taigi iš šaliu elgesio darytina išvada, kad šios šalys, tame tarpe ir D. K. elgesi nesažiningai, manytina, kad šalys sieke suklaidinti bankroto administratoriu bei išvengti sandorio naikinimo. Atsakovas D. K., perimdamas ikeitima po bankroto bylos iškelimo, turejo galimybe išsiaiškinti visas aplinkybes, nes sandori sudare dalyvaujant buvusiam imones vadovui bei savo pusbroliui R. P., sandoris sudarytas iškelus bankroto byla, taciau jis nesielge kaip protingas, apdairus asmuo, nesidomejo sandorio teisetumu, ar jis nepažeis II „Mintis“ kreditoriu interesus, sieke tik pasipelnyti, taigi pripažintina, kad buvo nesažiningas. Pripažinus neteisetu ikeitima, esant nesažiningam atsakovo D. K. elgesiui, pripažintina negaliojancia ir 2008-12-22 reikalavimo perleidimo sutarties dalis del ikeitimo perleidimo. Pripažinus ikeitima neteisetu ir ji panaikinus, yra taikytina restitucija ir išregistruotina hipoteka pagal hipotekos lakšta Nr.05/1/2008/0002580.

Del senaties termino.

Atsakovas Pakruojo kredito unija ieškinio reikalavimams praše taikyti senaties termina. Pagal CK 1.124 straipsnio nuostata, ieškinio senatis yra istatymu nustatytas terminas, per kuri asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškini. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teises i ieškini atsiradimo dienos, o teise i ieškini atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo ar turejo sužinoti apie savo teises pažeidima (CK 1.127 str. 1 d. 1 p.). Civilinio kodekso 6.66 str. 3 d. numato, kad reiškiant ieškini CK 6.66 straipsnio pagrindu del sandorio pripažinimo negaliojanciu kreditorius turi teise pareikšti ieškini per vieneriu metu senaties termina, kuris skaiciuojamas nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo ar turejo sužinoti apie jo teises pažeidima. Pagal Imoniu bankroto istatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkta bankrutuojancios imones administratorius privalo patikrinti bankrutuojancios imones sandorius, sudarytus per ne mažesne kaip 36 menesiu laikotarpi iki bankroto bylos iškelimo ir pareikšti ieškinius imones bankroto byla nagrinejanciame teisme del sandoriu, priešingu imones veiklos tikslams ir galejusiu tureti itakos tam, kad imone negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojanciais. Mineta istatymo norma taip pat numato, jog tokiu atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto byla isiteisejimo dienos. Sprendžiant, kada apie pažeista teise turejo sužinoti apdairus ir rupestingas asmuo, butina nustatyti teises pažeidimo pobudi ir momenta, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rupestingai savo teisiu atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turejo išsiaiškinti, jog jo teise yra pažeista. Bankroto byla ieškovui iškelta 2008-08-18 d. nutartis isiteisejo 2008-08-29 d., dokumentai ieškovo administratoriui buvo perduoti 2008-09-15 d. (1 t., 233–246 b. l.). Tokiu budu senaties termino eiga šioje byloje pradedama skaiciuoti nuo nutarties iškelti bankroto byla isiteisejimo dienos, t. y. nuo 2008-08-29 d. Ieškovas i teisma del pažeistos teises gynimo kreipesi 2009-11-18 d., praleides vieneriu metu senaties termina. Esant ieškovo atstovo prašymui, svarstytinas klausimas del senaties termino atnaujinimo. Teismas sprendžia esant pagrinda ši termina atnaujinti kaip praleista del svarbiu priežasciu (CK 1.131 str. 2 d.). Atsižvelgtina i tai, kad senaties terminas praleistas nedaug, t.y. 1 menesi ir 20 d., i iškeltos ieškovui bankroto bylos sudetinguma, perimtu dokumentu didele apimti, i peržiurimu sandoriu bankroto eigoje gausa, i tai, kad bankroto byloje atliekami du ikiteisminiai tyrimai, kas sukliude laiku peržiureti sandorius. Taip pat atsižvelgtina i nesažiningus tiek Pakruojo kredito unijos, tiek D. K. elgesi, t. y. i tai, kad jie klaidino bankrutuojancios imones administratoriu, pateikdami neteisingus duomenis, neiregistruodami net vienerius metus laiko ikeitimo hipotekoje. Šios priežastys pripažintinos svarbiomis ir senaties terminas atnaujintinas.

Panaikinus sandori, iš atsakovu priteistinos bylinejimosi išlaidos-žyminis mokestis valstybei 7867 Lt, nes ieškovas yra atleistas nuo jo mokejimo (CPK 96 str. 1 d.), taip pat iš atsakovu priteistinos procesiniu dokumentu siuntimo išlaidos valstybei 206,81 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 1 t., 15 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270, 307 str. 1 dalimi

nusprendžia:

Ieškini patenkinti.

Atnaujinti ieškovui senaties termina kreiptis del ikeitimo sandorio panaikinimo.

Pripažinti negaliojanciu nuo sandorio sudarymo momento hipotekos lakštu Nr.05/1/2008/0002580 sudaryta ikeitimo sandori, pagal kuri individuali imone „Mintis“ ikeite jai nuosavybes teise priklausancius 24 žemes sklypus Pakruojo kredito unijai bei šio ikeitimo perleidima D. K., a/k (duomenys neskelbtini) pagal hipotekos lakšta Nr. 05/1/2008/0002580.

Išregistruoti iš hipotekos ikeitima pagal hipotekos lakšta Nr.05/1/2008/0002580 24 lakšte nurodytu žemes sklypu. Ši sprendimo punkta pavesti vykdyti Šiauliu miesto apylinkes teismo hipotekos skyriui.

Priteisti iš Pakruojo kredito unijos ir D. K. po 3933,50 Lt (tris tukstancius devynis šimtus trisdešimt tris litus 50 ct) žyminio mokescio bei po 103,40 Lt (viena šimta tris litus 40 ct.) procesiniu dokumentu siuntimo išlaidu valstybei.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Šiauliu apygardos teisma.

Teiseja Laisve Aleknaviciene