Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.1.; 3.1.7.3.; 3.1.7.7.; 3.1.7.10.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

2016 m. gruodžio 19 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei B. Z., tretiesiems asmenims N. D., antstoliams Arturui Bložei, Tomui Ubartui, Andriui Liaškovui, Vaivai Šimkienei, Eurikai Rulienei, VĮ Turto bankas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. D. ieškiniu prašo atidalinti bendraturčiams priklausantį nekilnojamąjį daiktą – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovei B. Z. iš ieškovo jam nuosavybės teise priklausančią 1/5 buto dalį, o ieškovui iš atsakovės priteisiant 5 595,40 Eur piniginę kompensaciją (1-3 b. l.). Nurodė, kad ginčo bute gyvena atsakovė su savo šeimos nariais, į butą ji nieko neįsileidžia, ir jis negali naudotis jam nuosavybės teise priklausančia turto dalimi. Paaiškino, kad atsakovės šeima yra didelė, jai reikalingas visas butas. Realiai atidalinti jam priklausančios buto dalies nepadarant žalos nekilnojamajam daiktui neįmanoma, nes butas nedalus, o nustačius buto bendrųjų patalpų naudojimosi tvarką, jam priklausančia buto dalimi nepavyktų naudotis dėl atsakovės priešiškumo. Be to, nors atsakovė naudojasi butu ir jam teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, tačiau už jas neatsiskaito, todėl skolos įstatymų nustatyta tvarka yra išieškomos ir iš jo, kaip iš bendrasavininkio.

Ieškovo atstovas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės valstybei visas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad jis buvo atvykęs prie buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buto durų niekas neatidarė. Anot ieškovo atstovo, nors butas yra keturių kambarių, tačiau 1/5 buto dalį atidalinti natūra, nepadarant žalos kitiems bendrasavininkiams priklausančioms turto dalims, neįmanoma. Ieškovas yra tik 35 procentus darbingas, dėl jam nustatytos ligos jis negalėtų gyventi kartu su atsakove viename bute, nes bet kokie nesutarimai ir emociniai sukrėtimai veikia jo sveikatą neigiamai. Todėl ieškovas niekaip kitaip negali įgyvendinti savininko teisių į jam priklausančią buto dalį. Buto vertė nustatyta pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Nors tikslesnis būtų nepriklausomo turto vertintojo turto vertės nustatymas, tačiau tai atlikti yra faktiškai neįmanoma, nes niekas neįsileidžia į butą.

Atsakovė B. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti ir apie teismo posėdį atsakovei pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu (63-64, 72-73, 81-82, 97-98 b. l.), teismo posėdžio atsakovė atidėti neprašė. Ieškovas ir jo atstovas neprašė priimti sprendimo už akių atsakovei neatvykus į teismo posėdį, apie kurį jai tinkamai pranešta. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant atsakovei pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo N. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu sutiko, neprieštaravo, kad jis būtų patenkintas. Paaiškino, kad jis yra ieškovo ir atsakovės brolis, su atsakove nebendrauja nuo 2010 m. po motinos V. D. mirties, su ieškovu retkarčiais pakalba. 2006 m. mirus tėvui B. D., ginčo bute apsigyveno atsakovė su sugyventiniu ir 7 nepilnamečiais vaikais ir šiame bute jie iki šiol gyvena. Jis paskutinį kartą buvo bute 2010 m., tuo metu jis pasirodė netvarkingas. Patvirtino, kad atsakovė yra skolinga už į butą teikiamas paslaugas, ir kad iš jo, kaip buto bendrasavininkio, taip pat yra priteisiamos skolos už komunalines paslaugas, teikiamas į ginčo butą. N. D. nuomone, ieškovui nebūtų įmanoma gyventi kartu su atsakove viename bute dėl ieškovo sveikatos būklės ir dėl atsakovės netinkamo gyvenimo būdo. Neprieštaravo dėl turto rinkos vertės nustatymo pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis.

Trečiasis asmuo antstolis Andrius Liaškovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neturi nuomonės šioje byloje ir ginčo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra (39-40 b. l.). Teismo posėdyje trečiasis asmuo nedalyvavo, neatvykimo priežastys nežinomos, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant (85, 93, 114 b. l.). Trečiasis asmuo nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad B. D. palikimas yra priimtas, tik atsakovei B. Z. dėl paveldėtos 1/10 buto dalies nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, taigi valstybė neturi teisės paveldėti B. D. palikimo. Todėl VĮ Turto bankas nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (41-42 b. l.). Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, neatvykimo priežastys nežinomos, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo antstolis Tomas Ubartas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jo kontoroje yra vykdomas priverstinis 8980,01 Eur skolos išieškojimas iš atsakovės AB „Šiaulių energija“ naudai, atsakovės 2/5 buto dalims taikomas areštas. Ieškinį prašo tenkinti, patenkinus ieškinį kreditorių interesai nebūtų pažeisti. Prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant (46 b. l.). Teismo posėdyje trečiasis asmuo nedalyvavo, neatvykimo priežastys nežinomos, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo antstolis Arturas Bložė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (94, 115, 116 b. l.). Teismo posėdyje trečiasis asmuo nedalyvavo, neatvykimo priežastys nežinomos. Trečiasis asmuo nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo antstolė Vaiva Šimkienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (113 b. l.). Teismo posėdyje trečiasis asmuo nedalyvavo, neatvykimo priežastys nežinomos. Trečiasis asmuo nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo antstolė Eurika Rulienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo šaukimai įteikti tinkamai – kontoros darbuotojams. Teismo posėdyje trečiasis asmuo nedalyvavo, neatvykimo priežastys nežinomos. Trečiasis asmuo nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui A. D. 2010-10-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 4188 pagrindu nuosavybės teise priklauso 1/5 dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei B. Zaleskienei 2011-01-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 203 pagrindu nuosavybės teise priklauso 1/5 dalis, o 2013-02-28 dovanojimo sutarties Nr. 1480 pagrindu nuosavybės teise priklauso dar 1/5 dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (8-10 b. l.). Nurodytas buto dalis šalys paveldėjo mirus jų tėvams V. D. ir B. D. (4, 5, 6-7, 15-17, 18, 19, 20 b. l.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2013-02-22 masinio vertinio metu nustatyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 27 977,00 Eur (8-10 b. l.). Iš Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-23 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3022-650/2015 (11-12 b. l.), antstolio Tomo Ubarto 2015-12-09 patvarkymo dėl skundo išnagrinėjimo Nr. S032289 (13-14 b. l.) ir Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-02 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-8055-1042/2016 (117-119 b. l.) matyti, kad iš ieškovo, kuris yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas, civilinio proceso tvarka yra išieškomos skolos, susidariusios nesumokėjus už paslaugas, teiktas į nurodytą butą. Iš ieškinio, ieškovo atstovo ir trečiojo asmens N. D. paaiškinimų nustatyta, kad ginčo bute nuolat gyvena atsakovė su šeima ir naudojasi ginčo butui teikiamomis paslaugomis, į butą nieko neįsileidžia, su savo broliais (ieškovu ir trečiuoju asmeniu N. D.) nebendrauja. Atsakovės atsisakymą bendrauti ir bendradarbiauti su buto bendrasavininkiais dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo taip pat iš dalies patvirtina atsakovės šioje byloje pasirinkta pasyvi procesinė padėtis (procesinių dokumentų nepriima ir pagal paliktą pranešimą nepasiima iš pašto skyriaus, procesinių dokumentų per darbovietės administraciją įteikti taip pat nepavyko, jie įteikti atsakovei viešo paskelbimo būdu).

Šioje byloje ieškovas prašo atidalinti jam nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, ją priteisinat atsakovei, o iš atsakovės jam priteisti kompensaciją pinigais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl jam priklausančios nekilnojamojo daikto dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ketina nutraukti bendrą nuosavybės valdymą. Ieškovas prašo taikyti ne padalijimą natūra, o įstatyme numatytą atidalijimo išimtį – priteisiant turto dalį kitam bendrasavininkiui (atsakovei), o ieškovui priteisiant kompensaciją pinigais. Vertinant ieškovo reikalavimą, svarbu yra tai, kad prašoma atidalinti 4 kambarių buto 1/5 dalį, kad ieškovui priklausanti turto dalis, palyginus ją su ieškovei priklausančia turto dalimi (2/5), yra nedidelė. Visiems yra žinoma (CPK 182 str. 1 p.), kad butas turi tik vieną karšto ir šalto vandens, dujų vamzdyno įvadą, po vieną suteiktų komunalinių paslaugų kiekį fiksuojantį prietaisą, vieną įėjimą į butą su bendrojo naudojimo patalpomis (koridoriumi, virtuve, tualetu, vonia ir t.t.), ir natūra, nepadarant neproporcingos žalos nekilnojamajam daiktui, atidalinti ieškovo nekilnojamojo daikto dalį, ją pertvarkant taip, kad šio daikto dalimi realiai būtų galima naudotis kaip atskiru daiktu ir netrukdant kitiems bendrasavininkiams naudotis likusia daikto dalimi pagal paskirtį (CK 4.82 str. 2 d.), neįmanoma.

Taipogi nors buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.), tačiau nagrinėjamu atveju naudojimosi tvarką bendrosiomis patalpomis nustatyti netikslinga ir nenaudinga abiems bendrasavininkiams, kadangi visame bute gyvena tik atsakovė su savo šeima, ieškovas turi kitą gyvenamąją vietą, kurioje nuolat gyvena ir neketina gyventi kartu su ieškove, ieškovas dėl sveikatos problemų (120 b. l.) negalėtų įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės valdymo teisės, o ir neturėtų galimybių pasinaudoti pagal nustatytą buto naudojimosi tvarką savo daikto dalimi, nes atsakovė neįsileidžia ieškovo į butą ir neleidžia naudotis jam priklausančia turto dalimi, atsakovė atsisako bendrauti ir bendradarbiauti valdant bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Paminėtina ir tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Kaip ir nustatyta šioje byloje atsakovė su šeima gyvena ginčo bute ir naudojasi butui teikiamomis paslaugomis. Ieškovas dėl objektyvių priežasčių neturi galimybių naudotis tiek jam priklausančia buto dalimi, tiek ir visam butui teikiamomis paslaugomis. Tačiau, kaip matyti iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų (11-12, 117-119 b. l.) už butui teiktas paslaugas iš jo, proporcingai jo turimai nekilnojamojo daikto daliai, yra priteisiamos skolos komunalines paslaugas teikiantiems kreditoriams, dėl ko ieškovas patiria papildomas išlaidas.

Taigi tiek nekilnojamojo turto atidalinimo natūra būdas, tiek ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas neatitiktų šalių interesų ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) bei būtų pagrindas kilti naujiems bendraturčių ginčams. Dėl to teismas sprendžia, kad reikalavimas atidalinti 1/5 buto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priteisiant 1/5 ieškovui priklausančią turto dalį, o ieškovui priteisiant kompensaciją pinigais, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Šioje byloje ieškovas buto ir atitinkamai prašomos atidalinti buto dalies vertę nustatė pagal duomenis, esančius Nekilnojamojo turto registre.

Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Be to, nors kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad individualaus turto vertinimo išvados yra tikslesni turto vertės įrodymai už Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau turto vertės nustatymas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tinkamu ir leistinu turto vertės nustatymo būdu (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

Kaip matyti iš išrašo iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (8-10 b. l.), viso buto vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2013-02-22 masinio vertinimo metu, yra 27 977,00 Eur. Nesant ginčo dėl vidutinės rinkos vertės, taip pat pateiktų kitų įrodymų apie vidutinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovo užsakymu būtų sudėtinga atlikti individualų turto vertinimą, nes atsakovė nebendrauja, nebendradarbiauja, neįsileidžia ieškovo ir kitų asmenų į ginčo butą, konstatuotina, kad Nekilnojamojo turto registre užfiksuoti duomenys apie vidutinę ginčo buto vertę atitinka šio buto rinkos kainą. Todėl atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas visiškai ir 1/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalintina ją priteisiant atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteistina 5 595,40 Eur kompensacija (27 977,00 Eur/5=5 595,40 Eur).

Bylinėjimosi išlaidos ir kiti procesiniai klausimai.

Ieškovui byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ieškovas buvo 100 procentų atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų (21-23 b. l.). CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 126,00 Eur žyminio mokesčio (5 595,40 Eur*0,03*0,75=126,00 Eur) ir 455,46 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (92, 121 b. l.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.)

Teismas šioje byloje patyrė 8,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodytos išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 92 str., 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti ieškovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 1/5 dalį buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu:

- priteisti atsakovei B. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 1/5 buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį;

- priteisti ieškovui A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės B. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 595,40 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt penkių eurų, 40 ct) piniginę kompensaciją.

Priteisti iš atsakovės B. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei:

-126,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio (įmokos gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmokos kodas – 5660),

- 455,46 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt penkių eurų, 46 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir

- 8,42 Eur (aštuonių eurų, 42 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui.