Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui D. F. (D. F.) ir atsakovės atstovei M. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. Č. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Z. Č. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) 2015-11-25 įsakymo Nr. 10-TE-892 1 punktą; 2) panaikinti Vilniaus AVPK 2015-10-29 atestavimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 10-IL-19305 nutariamosios dalies 1.3 punktą.

Pagrįsdama reikalavimus pareiškėja nurodė, kad ginčijamais administraciniais aktais ji neteisėtai ir nepagrįstai pripažinta netinkama eiti Vilniaus AVPK Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – Ukmergės r. PK) Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigas ir perkelta į Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigas. Atestacijos komisijos tikslas yra įvertinti pareigūnų gebėjimus, būtinus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, tačiau šios aplinkybės 2015-10-29 pokalbyje nebuvo vertinamos, pareiškėjai nebuvo užduotas nė vienas klausimas, susijęs su jos pareiginių funkcijų vykdymu, veiklos rezultatais ar jos funkcijas reglamentuojančių teisės aktų išmanymu. Atestacijos komisijos posėdyje komisijos nariai susipažino su tiesioginio vadovo išvada, išsakė savo nuomones apie pareiškėją, diskutavo dėl jai paskirtų drausminių nuobaudų bei galimybės toliau dirbti Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja. Atestacijos komisija rėmėsi tiesioginio vadovo, su kuriuo pareiškėja yra turėjusi asmeninį konfliktą, išvada, kuri yra šališka ir subjektyvi. Tiesioginis vadovas negalėjo dalyvauti atestacijos komisijos posėdyje. Atsakovė nesudarė pareiškėjai galimybės teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti atestacijos komisijos sprendimą, nes komisijos posėdžio protokolas jai buvo įteiktas pasibaigus 5 darbo dienų terminui, o posėdžio garso įrašas pateiktas nebuvo. Nors atestacijos komisijos sprendimas buvo neteisėtas, Vilniaus AVPK viršininkas patvirtino išvadą ir pasirašė įsakymą, kuriuo pareiškėja buvo perkelta į kitas pareigas.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį patenkinti.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėja neteisingai vertina skundo dėl Vilniaus AVPK 2015-10-29 atestavimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 10-IL-19305 panaikinimo padavimo tvarką, nes vidaus reikalų ministro 2003-08-29 įsakymu Nr. 1V-314 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 26–30 p. nuostatos negalioja nuo 2004-04-15. Skundas dėl atestavimo komisijos posėdžio protokolo gali būti paduotas apygardos administraciniam teismui per Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatą vieno mėnesio terminą. Pagal Taisyklių 10 p. nuostatas, garso įrašas nėra sudėtinė komisijos posėdžio dokumentacijos dalis, todėl pareiškėjai neprivalėjo būti pateiktas. Nors pareiškėja nesutinka su atestacijos komisijos sprendimu, skunde nėra nurodyta jokių jo neteisėtumą pagrindžiančių argumentų, t. y. materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo. Pagal Taisyklių 20 p. reikalavimus, tiesioginis pareiškėjos vadovas privalėjo dalyvauti atestacijos komisijos posėdyje, nes jis pareiškėją apibūdino kaip netinkamą eiti pareigas. Atestacijos komisija, atsižvelgdama į tiesioginio vadovo išvadą, per pokalbį siekė nustatyti, ar pareiškėja suvokia, kokie yra jos veiklos trūkumai, supranta neteisėtą elgesį, ir padarė reikiamas išvadas, koks yra požiūris į išvadoje nurodytus veiklos trūkumus ir kokio elgesio galima tikėtis ateityje. Įsakymas, kuriuo pareiškėja buvo perkelta į kitas pareigas, buvo priimtas po mėnesio, sudarius jai galimybę pasirinkti kitas pareigas. Be to, ji buvo perkelta į lygiavertes pareigas, o ne į viena pakopa žemesnes, kaip tai nustatyta Taisyklių 23 p.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas keliamas dėl Vilniaus AVPK sprendimų, kuriais pareiškėja pripažinta netinkama eiti Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos pareigas ir perkelta į Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Prevencijos poskyrio tyrėjos pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2015-10-29 vykusio Vilniaus AVPK atestavimo komisijos posėdyje komisijos nariai vienbalsiai nusprendė, kad pareiškėja yra netinkama eiti Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigas, todėl pasiūlyta ją perkelti į kitas pareigas.

Atsižvelgęs į atestavimo komisijos išvadą ir siūlymą, Vilniaus AVPK viršininkas 2015-11-04 raštu Nr. 10-S-275384 pasiūlė pareiškėjai užimti laisvas Vilniaus AVPK pareigybes pagal pridedamą sąrašą.

Pareiškėja 2015-11-09 prašyme išreiškė sutikimą būti perkelta į Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigas. Taigi Vilniaus AVPK viršininkas 2015-11-25 įsakymu Nr. 10-TE-892 perkėlė pareiškėją nuo 2015-11-26 iš Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo (A lygio, 8 kategorija) pareigų į Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigas (A lygio, 8 kategorija).

Pareiškėja nesutinka su atestavimo komisijos išvada, kad ji yra netinkama eiti Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigas, taip pat su šios išvados pagrindu priimtu Vilniaus AVPK 2015-11-25 įsakymu ir prašo teismą juos panaikinti.

Vidaus tarnybos principus, pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas). Statuto 18 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms atestacijos metu įvertina vidaus reikalų įstaigos pareigūnų atestacijos komisija. Pareigūnas, priimtas į vidaus tarnybą, pirmą kartą atestuojamas po priėmimo praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams. Vėliau jis atestuojamas ne rečiau kaip kartą per 4 metus (18 str. 2 d.). Pareigūnų atestavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (18 str. 4 d.). Ginčai dėl pareigūnų atestavimo rezultatų sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka (18 str. 5 d.).

Ginčui aktualiu laikotarpiu vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarką reglamentavo Taisyklės, kurių 2 p. nustatyta, kad pareigūno atestavimo tikslas – įvertinti jo tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms.

Pagal Taisyklių 12–13 p. nuostatas, kiekvienam atestuojamam pareigūnui pildomas atestacijos lapas, kurio 1–12 punktus ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki atestacijos pradžios užpildo įstaigos personalo tarnyba ir pateikia jį atestuojamo pareigūno tiesioginiam vadovui. Tiesioginis vadovas atestacijos lape pateikia pareigūno charakteristiką, kurioje turi nurodyti pareigūno tarnybinės veiklos kokybę; pareigūno gebėjimus panaudoti turimas žinias pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti; pareigūno asmenines savybes, komunikabilumą, tarnybinės drausmės laikymąsi, kūrybiškumą ir iniciatyvumą darbe (Taisyklių 14 p.). Pateikęs charakteristiką, tiesioginis vadovas surašo išvadą, kurioje nurodo, ar pareigūnas tinka eiti pareigas; netinka eiti pareigų ir gali būti perkeltas į žemesnes pareigas; netinka tarnauti vidaus tarnyboje (Taisyklių 15 p.). Pagal Taisyklių 17 p., atestuojamas pareigūnas pasirašytinai supažindinamas su tiesioginio vadovo išvada ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki atestacijos pradžios. Pareigūnas, nesutinkantis su išvada, turi teisę per 3 darbo dienas atestacijos lape išdėstyti motyvuotą nesutikimą.

Taisyklių 19 p. nustatyta, kad atestacijos komisija įvertina pareigūną komisijos posėdyje, kuriame atestuojamas pareigūnas privalo dalyvauti. Atestacijos komisija turi teisę pakviesti dalyvauti posėdyje atestuojamo pareigūno tiesioginį vadovą. Tiesioginis vadovas privalo dalyvauti atestacijos komisijos posėdyje, kai jis pateikia išvadą, kad pareigūnas netinka eiti pareigų ar tarnauti vidaus tarnyboje. Atestavimą sudaro atestacijos lape pateiktų duomenų nagrinėjimas ir pokalbis tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Tiesioginis vadovas, komisijai pasiūlius, turi išsamiau apibūdinti atestuojamo pareigūno gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti (Taisyklių 21 p.). Komisija taip pat gali pateikti jam kitų klausimų, susijusių su pareigūno tarnybine veikla. Taisyklių 22 p. nustatyta, kad pasibaigus pokalbiui ir atestuojamam pareigūnui nedalyvaujant atestacijos komisijos nariai balsuoja dėl išvados, ar pareigūnas tinka eiti pareigas; pareigūnas netinka eiti pareigų (neigiama išvada); pareigūnas netinka tarnauti vidaus tarnyboje (neigiama išvada). Esant Taisyklių 22.2 punkte nurodytai komisijos išvadai, atestacijos komisija siūlo vadovui, skiriančiam pareigūną į pareigas, perkelti pareigūną į viena pakopa žemesnes pareigas. Pasiūlymas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šios išvados priėmimo (Taisyklių 23 p.). Atestacijos komisijos išvada ir pasiūlymas įrašomi atestacijos lape, kuriame pasirašo visi posėdyje dalyvavę atestacijos komisijos nariai (Taisyklių 24 p.). Pagal Taisyklių 25 p., su atestacijos komisijos išvada pareigūnas supažindinamas pasirašytinai per 2 darbo dienas nuo išvados priėmimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK 2015-08-31 užpildė Z. Č. atestacijos lapą Nr. 10-IL16084, kuriame tiesioginė vadovė I. M. 2015-09-04 rašė pareiškėjos charakteristiką ir išvadą, kad ji netinka eiti Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigas. Su tiesioginio vadovo išvada pareiškėja pasirašytinai supažindinta 2015-09-04. Ji atestuota 2015-10-29 Vilniaus AVPK Atestavimo komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo ir tiesioginė vadovė I. M. Išnagrinėję atestacijos lape pateiktus duomenis ir pasikalbėję su pareiškėja, komisijos nariai vienbalsiai nusprendė, kad ji nėra tinkama eiti Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigas. Atestavimo komisijos išvada buvo įrašyta pareiškėjos atestacijos lape ir su ja ji pasirašytinai supažindinta 2015-10-29. Posėdžio eiga fiksuota darant garso įrašą ir rašant posėdžio protokolą. Įsakymas dėl pareiškėjos perkėlimo į kitas pareigas Vilniaus AVPK priimtas 2015-11-25.

Pareiškėjos nuomone, Atestavimo komisijos sprendimas yra nemotyvuotas ir neobjektyvus, nes tai, ar ji tinka eiti Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigas, realiai nebuvo vertinama, apsiribota tik svarstymais dėl galimai netinkamo jos, kaip pareigūnės, elgesio, atsižvelgta į subjektyvią ir šališką tiesioginio vadovo išvadą. Tai, kad komisijos išvada yra subjektyvi, patvirtina ir ta aplinkybė, kad posėdyje dalyvavo jos tiesioginė vadovė.

Įvertinęs nagrinėjamu atveju susiklosčiusią faktinę situaciją ir anksčiau nurodytas Taisyklių nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos atestacija vyko laikantis Taisyklėse nustatytų procedūrų ir terminų. Atestacijos lapas užpildytas ir su tiesioginio vadovo išvada pareiškėja supažindinta laikantis Taisyklių 12–17 p. reikalavimų. Pareiškėjos charakteristiką tiesioginis vadovas surašė laikydamasis Taisyklių 14 p. įtvirtintų reikalavimų, t. y. įvertino jos tarnybinės veiklos kokybę, gebėjimus panaudoti turimas žinias pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, asmenines savybes, komunikabilumą, tarnybinės drausmės laikymąsi, kūrybiškumą ir iniciatyvumą darbe. Atestacijos komisijos posėdyje, kaip tai nustatyta Taisyklių 19 p., dalyvavo pareiškėjos tiesioginė vadovė I. M. Laikydamasi Taisyklių 21–22 p., atestacijos komisija išnagrinėjo atestacijos lape pateiktus duomenis, kalbėjosi su pareiškėja, išklausė tiesioginę vadovę ir, pareiškėjai nedalyvaujant, vienbalsiai priėmė Taisyklių 23.2 p. nurodytą išvadą. Išvada buvo įrašyta pareiškėjos atestacijos lape, kuriame pasirašė visi komisijos nariai. Su neigiama išvada pareiškėja pasirašytinai supažindinta 2015-10-29. Sprendimas perkelti į kitas pareigas priimtas per Taisyklių 23.2 p. nustatytą dvidešimties darbo dienų terminą.

Susipažinęs su atestavimo komisijos 2015-10-29 posėdžio garso įrašu, teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad nebuvo pasiektas atestacijos tikslas – įvertinti jos tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą pareigoms, kadangi nebuvo tikrinama, kaip ji išmano teisės aktus, taikytinus atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai siaurina aplinkybes, kurios vertintinos per atestaciją ir kurios apibūdina pareigūno tarnybinę veiklą bei tinkamumą einamoms pareigoms. Per atestaciją turi būti vertinama ne tik tai, ar pareigūnas turimas žinias geba panaudoti pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, bet ir jo tarnybinės veiklos kokybė, asmeninės savybės, komunikabilumas, tarnybinės drausmės laikymasis, kūrybiškumas ir iniciatyvumas darbe.

Pagal Taisyklių nuostatas, viena iš sudėtinių atestacijos komisijos posėdžio dalių yra pareigūno atestacijos lape tiesioginio vadovo pateiktos informacijos apie jo tarnybinę veiklą nagrinėjimas. Pateikdama pareiškėjos charakteristiką, tiesioginė vadovė nurodė, kad pareiškėja žino norminius dokumentus, reglamentuojančius kriminalinės policijos veiklą, geba pritaikyti teorines ir praktines žinias, tačiau nėra itin kruopšti ir atidi; dažnai būna išsiblaškiusi, nesugeba aiškiai ir suprantamai dėstyti minčių; nemėgsta pripažinti savo klaidų, o dėl nesėkmių kaltina kolegas bei vadovus; ne visada sugeba atskirti privačius ir viešuosius interesus; į pastabas reaguoja priešiškai; kolektyve stengiasi likti nuošalyje, nereikšti savo nuomonės, tačiau yra paslaugi; 2014 metais buvo gautos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pastabos dėl prokurorų nurodymų nevykdymo, trūkumų atliekant ikiteisminius tyrimus; 2013 metais užsibrėžtų tikslų pasiekimas įvertintas gerai, o 2014 metais – vidutiniškai. Atestacijos lape taip pat buvo pateikta informacija, kad 2014–2015 metais pareiškėjai buvo skirtos trys tarnybinės nuobaudos, t. y. 2014-07-15 – papeikimas už neteisėtą duomenų tvarkymą duomenų bazėse; 2015-06-15 – pastaba už baudžiamojo proceso pažeidimus ,,aplaidų tarnybinių pareigų vykdymą“, 2015-08-14 – papeikimas už pareigūno vardo diskreditavimą (etikos normų pažeidimą).

Tiesioginio vadovo pateikta pareiškėjos charakteristika patvirtina, kad ji išmano teisės aktų reikalavimus, taikytinus atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, geba derinti turimas teorines ir praktines žinias, todėl logiška, kad atestavimo komisijai nebuvo poreikio papildomai vertinti šių aplinkybių. Kita vertus, komisijos nariai domėjosi, kaip pareiškėjai sekasi susitvarkyti su jai pavestomis užduotimis, ar turi problemų bendraudama ir bendradarbiaudama su kolegomis ir vadovybe, kaip vertina savo veiksmus, už kuriuos jai 2014–2015 metais buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos, ar buvo pasiekti drausminių nuobaudų tikslai. Įvertinus per pokalbį su komisijos nariais pareiškėjos išdėstytus argumentus, jos pasirinktą poziciją, matyti, kad ji pripažįsta savo veiksmų neteisėtumą, tačiau dėl to nesigaili ir ateityje savo elgesio nekeistų. Asmeninius tikslus ir norą savarankiškai vykdyti teisingumą pareiškėja iškelia aukščiau už imperatyvias teisės aktų nuostatas ir kitų asmenų teises. Nėra linkusi laikytis subordinacijos vidaus tarnybos struktūroje, sprendimus dėl tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo priima neturėdama aukštesnio pagal rangą pareigūno ar prokuroro pavedimo. Nepripažįsta savo veiklos trūkumų, kuriuos nurodė ikiteisminius tyrimus organizuojantys ir kontroliuojantys pareigūnai.

Teismo vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad net ir išmanydama teisės aktus, taikytinus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, dėl tarnybinės veiklos kokybės trūkumų, asmeninių savybių ir tarnybinės drausmės pažeidimų, jų pobūdžio ir vertinimo pareiškėja nėra tinkama eiti Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigas. Iš atestavimo komisijos posėdžio metu komisijos išsakytų argumentų ir pateikto pareiškėjos veiksmų ir / ar argumentų vertinimo akivaizdu, kad dėl tarnybinės veiklos kokybės trūkumų, asmeninių savybių ir tarnybinės drausmės pažeidimų, jų pobūdžio ir vertinimo pareiškėja pripažinta netinkama eiti Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigas. Išsamiai ir nuodugniai išnagrinėjęs atestavimo komisijos 2015-10-29 posėdžio garso įrašą, teismas su šia komisijos išvada sutinka.

Teismas taip pat pažymi, kad pagrindo pripažinti, jog komisija pareiškėjos atžvilgiu buvo subjektyvi ar šališka, nėra. Ne komisijos nariai, o pati pareiškėja iškėlė klausimą apie tarp jos ir tiesioginės vadovės buvusį konfliktą bei jo įtaką neigiamai išvadai. Kaip minėta anksčiau, pagal Taisyklių 19 p. nuostatas, tiesioginis vadovas privalėjo dalyvauti atestavimo komisijos posėdyje. Kita vertus, priimant sprendimą tiesioginis vadovas nedalyvauja ir įtakos nedaro.

Kaip nepagrįstus teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad dėl atsakovo veiksmų ji neturėjo galimybės teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais apskųsti atestavimo komisijos sprendimą. Pažymėtina, kad Taisyklėse tokia atestacijos komisijos sprendimo apskundimo tvarka, kokią nurodė pareiškėja, nėra nustatyta. Pagal Statuto 18 str. 5 d. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, skundas dėl atestacijos komisijos sprendimo nagrinėtinas administraciniame teisme. Teise apskųsti nepalankų atestavimo komisijos 2015-10-29 sprendimą pareiškėja yra pasinaudojusi.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais dėl atestavimo komisijos sprendimo neteisėtumo nėra. Pripažinus pareiškėją netinkama eiti Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigas, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, ji teisėtai ir pagrįstai buvo perkelta į kitas, pačios pasirinktas, pareigas Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK. Vadinasi, pagrindo naikinti Vilniaus AVPK viršininko 2015-11-25 įsakymo Nr. 10-TE-892 1 punktą nėra. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teisėja

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Z. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.