Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,

atsakovo Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Laimai Zajankauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. V. bei S. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. gegužės 22 d. sprendimų Nr. 25S120241 bei Nr. 25S120242, kuriais atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo, ketindami dirbti MB „Gattini“. Prie prašymų buvo pateikti Bendrijos išduoti tarpininkavimo raštai, kuriuose nurodyta, jog pareiškėjas A. V. būtų įdarbintas suvirintoju, o S. R. – betonuotoju. Bendrija tarpininkavimo raštuose nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrija ketina įdarbinti pareiškėjus – pastatų statyba (ekonominės veiklos rūšies kodas – 4100).

Migracijos departamentas, siekdamas įvertinti, ar Bendrija realiai vykdo nurodytą veiklą, kuriai ketinama įdarbinti pareiškėjus, 2025 m. kovo 10 d. per MIGRIS sistemą išsiuntė Bendrijai paklausimą, prašydamas pateikti veiklą pagrindžiančius dokumentus.

Migracijos departamentas 2025 m. kovo 20 d. per MIGRIS informavo pareiškėjus ir Bendriją, kad minėtas paklausimas su prašymu per 15 kalendorinių dienų pateikti papildomus dokumentus apie Bendrijos veiklą buvo išsiųstas 2025 m. kovo 10 d. Šiuo paklausimu buvo siekiama gauti duomenis, pagrindžiančius Bendrijos oficialiai deklaruojamą veiklą, kuriai vykdyti kviečiami pareiškėjai.

Migracijos departamento duomenimis, Bendrija nei per nurodytą terminą, nei vėliau, nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad ji realiai vykdo tarpininkavimo rašte nurodytą veiklą Lietuvoje ir kad šiai veiklai vykdyti reikalingi pareiškėjai. Taip pat nei Bendrija, nei pareiškėjai nepateikė prašymo pratęsti terminą dokumentų pateikimui.

Atsižvelgiant į turimus duomenims, Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimus Nr. 25S120241 bei Nr. 25S120242, kuriais atsisakė išduoti leidimus laikinai gyventi, kadangi pareiškėjai per nustatytą terminą nepateikė prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų.

Pareiškėjai, nesutikdamas su Migracijos departamento 2025 m. gegužės 22 d. sprendimais Nr. 25S120241 bei Nr. 25S120242, kreipėsi į teismą dėl jų panaikinimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. sausio 1 d.), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas leidimas laikinai gyventi.

UTPĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties (UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis).

UTPĮ 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, taip pat jeigu kyla abejonių dėl darbdavio pateiktos informacijos apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba darbo patirtį, Migracijos departamentas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo gavimo dienos – šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 64.3 papunktyje nurodyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio, išskyrus Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečių ir jų šeimos narių, kuriems taikomas 2020 m. sausio 24 d. Briuselyje ir Londone pasirašytas Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos Bendrijos, prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka UTPĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, ir ar nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Jis privalo sutikrinti, ar prašyme išduoti arba pakeisti leidimą nurodyti užsieniečio asmens duomenys sutampa su jo duomenimis, nurodytais pateiktuose dokumentuose, ar prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą pateikti visi prašymą išduoti arba pakeisti leidimą pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti.

Aprašo 65 punkte nurodyta, kad, jeigu užsienietis nepateikė biometrinių duomenų arba nepakanka prašymą išduoti arba pakeisti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti, arba Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas turi papildomai paprašyti Aprašo 64.16 papunktyje ar 68² punkte nurodytų dokumentų arba jeigu Aprašo 64.17.2 papunktyje nurodytu atveju užsieniečiui reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, tai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti arba pakeisti leidimą priėmimo dienos Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas per MIGRIS užsieniečiui išsiunčia pranešimą apie tai, kad nepateikti biometriniai duomenys ir (ar) nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti. Šiame pranešime nurodomi duomenys ir (ar) dokumentai, kuriuos būtina pateikti Migracijos departamentui, ir jame nustatomas pagrįstas terminas biometriniams duomenims arba reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad prašymo išduoti ar pakeisti leidimą nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ir bus atnaujintas nuo sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų arba biometrinių duomenų gavimo dienos ir kad pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punktą išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi atsisakoma, jeigu per šiame pranešime nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti, taip pat atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, jeigu nepateikti biometriniai duomenys. Jeigu užsienietis ketina įsidarbinti ar dirba Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, tai pirmoje pastraipoje nurodytas pranešimas apie tai, kad nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti, išsiunčiamas užsieniečiui ir tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ar pakeitimo pateikusiam asmeniui.

Kai Migracijos departamentas per Aprašo 65 punkte nurodytame pranešime nustatytą terminą negauna prašymą išduoti arba pakeisti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti arba užsienietis nepateikia biometrinių duomenų, Migracijos departamentas Aprašo 102 punkte nustatyta tvarka priima sprendimą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi (Aprašo 66 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, kad pareiškėjai, gavę Migracijos departamento pranešimus per MIGRIS sistemą 2025 m. kovo 20 d., per nustatytus terminus nepateikė papildomų dokumentų apie Bendrijos veiklą. Pareiškėjai teismui pateiktame skunde nurodo, kad Bendrija dar iki termino pabaigos – 2025 m. kovo 19 d. – išsiuntė prašomus dokumentus Migracijos departamentui el. paštu bei paaiškino, kad tik vėliau, susisiekus su Migracijos departamentu, pamatė jiems siųstus Migracijos departamento pranešimus ir sužinojo, jog dokumentai iš tiesų nebuvo gauti. Mano, kad dokumentų nepateikimas įvyko dėl techninės klaidos – neteisingai nurodyto el. pašto adreso, o informacija apie neišsiųstą laišką esą pateko į el. pašto sistemos šlamšto katalogą, todėl, pareiškėjų nuomone, terminas turėtų būti laikomas nepraleistu dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių.

Teismo vertinimu, pareiškėjų teiginiai dėl bandymo pateikti dokumentus elektroniniu paštu negali būti vertinami kaip pagrįstas dokumentų nepateikimo nustatytu terminu pateisinimas. Nei Migracijos departamentui, nei teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, jog minėti dokumentai buvo išsiųsti tinkamu el. pašto adresu nustatytu terminu. Vien aplinkybė, kad dėl netinkamai įvesto el. pašto adreso laiškas nebuvo išsiųstas, o apie tai sistemos sugeneruotas pranešimas, Bendrijos teigimu, pateko į elektroninio pašto sistemos šlamšto katalogą, nėra laikytina objektyvia ar svarbia priežastimi. Tokie vidiniai techniniai nesklandumai, kylantys iš Bendrijos aplaidumo, neužtikrinant elektroninio susirašinėjimo kontrolės ir atsakomybių pasiskirstymo, negali būti prilyginami svarbioms priežastims, sudarančioms pagrindą pažeisti Migracijos departamento nustatytus terminus.

Be to, byloje nustatyta, kad 2025 m. kovo 20 d. Migracijos departamentas per MIGRIS sistemą pareiškėjams ir Bendrijai pateikė pranešimą, kuriuo aiškiai nurodė, jog 2025 m. kovo 10 d. buvo išsiųstas paklausimas dėl papildomų dokumentų pateikimo ir kad dokumentų pateikimo terminas yra skaičiuojamas nuo pastarojo pranešimo išsiuntimo dienos. Nors Bendrija nurodo, jog dokumentus siuntė 2025 m. kovo 19 d., tačiau byloje nėra duomenų, jog ji būtų ėmusis kokių nors veiksmų įsitikinti, ar adresatas tikrai gavo siųstus dokumentus. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad net po Migracijos departamento 2025 m. kovo 20 d. išsiųsto pakartotinio pranešimo, aiškiai informavusio apie dokumentų laukimą ir prašymo nagrinėjimo termino sustabdymą, jokių veiksmų dėl dokumentų pakartotinio pateikimo nebuvo imtasi.

Pažymėtina ir tai, kad nei pareiškėjai, nei Bendrija nepateikė prašymo pratęsti dokumentų pateikimo terminą, nors tokia galimybė teisės aktuose yra numatyta ir tai būtų buvęs adekvatus veiksmas, esant techninės klaidos tikimybei. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina Bendrijos nepakankamą rūpestingumą bei neatidų požiūrį į Migracijos departamento nurodymų vykdymą. Todėl konstatuotina, jog nustatyto termino praleidimas, dėl kurio pareiškėjams buvo atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi, kilo išimtinai dėl Bendrijos netinkamų veiksmų ir neveikimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog nenustatyta objektyvių ar svarbių priežasčių, galinčių pateisinti dokumentų nepateikimą per nurodytą terminą, o sprendimai atsisakyti išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi atitiko faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų reikalavimus.

Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad Migracijos departamentas, siekdamas išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, vykdė aktyvią ir pakankamą komunikaciją su tarpininkaujančia Bendrija, tačiau pastaroji į ją nereagavo ir nesiėmė jokių veiksmų, reikalingų dokumentų pateikimui užtikrinti. Pažymėtina, jog Migracijos departamentas, 2025 m. kovo 10 d. per MIGRIS sistemą išsiuntęs oficialų paklausimą dėl dokumentų, reikalingų įvertinti Bendrijos vykdomą veiklą ir pareiškėjų būtinumą šiai veiklai vykdyti, taip pat 2025 m. kovo 20 d. papildomai informavo tiek pareiškėjus, tiek Bendriją apie tai, kad dokumentų pateikimo terminas yra skaičiuojamas nuo 2025 m. kovo 10 d., o jų nepateikus – prašymo nagrinėjimas lieka sustabdytas. Šiame pranešime aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta tiek pareiga pateikti dokumentus, tiek jų nepateikimo teisinės pasekmės.

Atsižvelgiant į tai, kad paklausimas per MIGRIS komunikaciją buvo uždarytas, Migracijos departamentas ėmėsi papildomų veiksmų, t. y. su Bendrija buvo bandoma susisiekti telefonu, tačiau ryšio užmegzti nepavyko. Be to, siekdamas užtikrinti visapusišką informacijos perdavimą, Migracijos departamentas pakartotinai dokumentus išsiuntė ir el. paštu Bendrijos nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Minėtos aplinkybės patvirtina, jog Bendrija turėjo realią ir objektyvią galimybę susipažinti su Migracijos departamento teikiama informacija bei reikalavimais, tačiau sąmoningai ar dėl aplaidumo jokių veiksmų nesiėmė, t. y. nepateikė dokumentų nei per nustatytą terminą, nei vėliau, neprašė jo pratęsti, nesiėmė veiksmų patikrinti, ar siųsti dokumentai tikrai pasiekė adresatą, ir jų nebandė pateikti pakartotinai, net ir po 2025 m. kovo 20 d. pranešimo, kuriame buvo aiškiai nurodyta, kad nagrinėjimas sustabdytas dėl nepateiktų duomenų.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pareiškėjo ir (ar) jį atstovaujančio subjekto pareiga yra elgtis atidžiai ir rūpestingai, laiku reaguoti į institucijos nurodymus bei bendradarbiauti su ją sprendimą priimančia institucija. Tuo tarpu institucija, kuri imasi visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad informacija būtų perduota adresatui keliais būdais (sistema, el. paštu, telefonu), negali būti laikoma atsakinga už komunikacijos nesėkmingumą, kai šis kilo dėl kitos proceso šalies neveikimo. Todėl teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas tinkamai vykdė jam pavestą pareigą informuoti pareiškėjus ir Bendriją apie dokumentų pateikimo būtinybę bei galimas pasekmes jų nepateikus, o Bendrijos neveikimas ir jos nesugebėjimas tinkamai valdyti vidaus komunikacijos negali būti vertinami kaip objektyvi kliūtis pateikti prašymą pagrindžiančius dokumentus.

Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad pareiškėjams tarpininkaujanti Bendrija, kvietusi juos dirbti pagal darbo sutartį ir remdamasi šiuo pagrindu teikusi tarpininkavimo raštus, neatitiko UTPĮ nustatytų reikalavimų, taikomų darbdaviui, kuris ketina įdarbinti užsienietį ir inicijuoti leidimo laikinai gyventi išdavimą. Pagal UTPĮ 44 straipsnio 8 dalį, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu gali būti išduodamas tik tuo atveju, kai jį ketinantis įdarbinti darbdavys nėra pripažintas fiktyviai veikiančiu, keliančiu riziką valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenės sveikatai, taip pat kai jis atitinka nustatytus veiklos tęstinumo ir patikimumo kriterijus. Vienas iš tokių kriterijų – reikalavimas, kad darbdavys privalo nepertraukiamai vykdyti veiklą ne trumpiau kaip 6 mėnesius iki kvietimo pateikimo dienos. Ši nuostata yra įtvirtinta ne tik įstatyme, bet ir Apraše.

Remiantis viešais juridinių asmenų registro duomenimis, MB „Gattini“ savo veiklą pradėjo tik 2025 m. vasario mėn. Tuo tarpu pareiškėjų prašymai dėl leidimo laikinai gyventi buvo teikiami jau kovo mėn., t. y. praėjus vos kelioms savaitėms nuo juridinio asmens įsteigimo ir veiklos pradžios. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad Bendrija nesilaikė įstatyme nustatyto reikalavimo dėl 6 mėnesių nepertraukiamos veiklos iki kvietimo pateikimo dienos, todėl negali būti laikoma tinkamu darbdaviu pagal UTPĮ 44 straipsnio 8 dalį. Be to, byloje nėra pateikta jokių dokumentų ar objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad Bendrija atitinka kitus būtinus darbdavio kriterijus, numatytus teisės aktuose. Pavyzdžiui, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Bendrija turi realias ir vykdomas verslo operacijas, ekonominius srautus, infrastruktūrą ar darbuotojus, kurie leistų pagrįsti darbo funkcijų poreikį ir tikrą veiklos vykdymą. Priešingai, Migracijos departamentui prašant tokių duomenų, Bendrija jų nepateikė nei per nustatytą terminą, nei vėliau. Taip pat nėra jokių duomenų, kad Bendrija bendradarbiavo su kitomis atsakingomis institucijomis, pvz., Užimtumo tarnyba, taip pat ar ji pateikė duomenis apie ketinamus vykdyti projektus statybos srityje, kaip tai buvo nurodyta tarpininkavimo raštuose.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu išdavimas yra ne tik individualios teisės įgyvendinimo klausimas, bet ir viešojo intereso apsaugos priemonė, todėl reikalavimai darbdaviui turi būti aiškiai įvykdyti, siekiant užtikrinti, kad leidimo prašymas nėra naudojamas fiktyviais tikslais, susijusiais su galimai nelegalia migracija ar piktnaudžiavimu užsieniečių teisinio statuso reguliavimo mechanizmais.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad MB „Gattini“, neturėdama pakankamos veiklos istorijos, nepateikusi dokumentų, įrodančių faktinę veiklą ir darbuotojų poreikį, bei neatitikdama teisės aktuose nustatytų kriterijų, pagrįstai buvo vertinta kaip neatitinkanti darbdavio statusui keliamų reikalavimų, o tai sudarė papildomą savarankišką pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo

Pareiškėjų skunde pateiktas argumentas, jog ginčijamuose sprendimuose nurodytos faktinės aplinkybės apie tai, kad pareiškėjai anksčiau turėjo vizas ar buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, galėjo turėti įtakos Migracijos departamento sprendimams, laikytinas nepagrįstu bei teisiškai nereikšmingu, atsižvelgiant į tai, kad skundžiami sprendimai buvo priimti remiantis imperatyvia teisės norma, t. y. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punktu. Minėta teisės norma įtvirtina, kad leidimas laikinai gyventi neišduodamas ar nepakeičiamas, jeigu užsienietis per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikia prašymą išduoti ar pakeisti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, kurių reikalauja Migracijos departamentas. Tai yra aiškus ir vienareikšmis atsisakymo pagrindas, dėl kurio taikymo atsakovas neturi diskrecijos teisės, t. y. institucija neturi teisės spręsti ar toks pagrindas yra reikšmingas konkrečios bylos kontekste – užtenka konstatuoti patį faktą, kad reikalauti duomenys ar dokumentai nebuvo pateikti per nustatytą terminą.

Papildomai pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje šalims buvo sudaryta galimybė sudaryti taikos sutartį, todėl teismo iniciatyva buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, kad Migracijos departamentas galėtų sudaryti sąlygas tarpininkaujančiai Bendrijai papildomai pateikti jos veiklą pagrindžiančius dokumentus bei įvertinti šių dokumentų turinį. Teismas, įvertinęs tiek Migracijos departamento, tiek Bendrijos pateiktus papildomus dokumentus, nurodo, jog minėta Bendrija nepateikė pakankamai patikimų įrodymų, galinčių patvirtinti realų ir stabilų veiklos vykdymą Lietuvos Respublikoje bei užtikrinti, kad kviečiami užsieniečiai būtų aprūpinti nuolatiniu darbu ir jiems būtų mokamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis darbo užmokestis. Migracijos departamentas pagrįstai pažymėjo, kad Bendrija, nors ir pateikė sąskaitas–faktūras bei dalį banko išrašų, tačiau neįrodė faktiško darbų vykdymo Lietuvos teritorijoje, kadangi pateiktos sąskaitos daugiausia susijusios su veikla užsienyje (Švedijoje), o duomenys apie konkrečius artimiausius statybų objektus Lietuvoje, sutarčių kopijos ar kiti veiklą pagrindžiantys dokumentai apskritai nebuvo pateikti.

Atkreiptinas dėmesys, jog Bendrijos papildomai pateiktuose banko išrašuose matyti ne tik jos įplaukos, bet ir išlaidos, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia Migracijos departamento padarytų išvadų. Šie dokumentai sprendimų priėmimo dieną atsakovui nebuvo žinomi, dėl ko atsakovas neturėjo objektyvios galimybės jų įvertinti. Dėl šios aplinkybės sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pagal informaciją, kuri buvo prieinama Migracijos departamentui sprendimų priėmimo metu. Be to, net ir vėliau pateikti duomenys, nors atskleidžia tam tikras Bendrijos finansines operacijas, tačiau vis tiek neįrodo, kad Bendrija faktiškai vykdo realią ir nuoseklią veiklą Lietuvoje, turi stabilų užsakymų portfelį, moka darbuotojams atlyginimus bei vykdo visus darbdavio įsipareigojimus. Vien tik bankinių įplaukų ir išlaidų buvimas savaime nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog darbdavys atitinka įstatymų keliamus kriterijus. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog užsieniečių įdarbinimo pagrindu prašomų leidimų laikinai gyventi išdavimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga ir migracijos procesų kontrolės užtikrinimu, todėl darbdavio veiklos realumas ir patikimumas turi būti patvirtintas objektyviais įrodymais. Vien tik Bendrijos paaiškinimai ar fragmentiški finansiniai dokumentai, nesuteikiantys pilno veiklos vaizdo, nelaikytini pakankamais įrodymais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad įstatymų leidėjas UTPĮ 35 straipsnyje išdėstė atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui Lietuvoje pagrindus. Nustačius bent vieną iš UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, turi būti atsisakoma užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2425-556/2023). Vadovaujantis suformuota teismų praktika, kai įstatyme įtvirtintas imperatyvus draudimas ar pareiga, administracinė institucija, spręsdama dėl užsieniečio teisinio statuso, privalo laikytis įstatymo tiesiogiai, be vertinimo laisvės. Šiuo atveju, Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjai, nepaisant aiškaus ir iš anksto žinomo termino, nepateikė sprendimui priimti būtinų dokumentų, turėjo pareigą, o ne teisę, atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi. Pareiškėjų turėtas ankstesnis teisinis statusas (leidimai ar vizos) šioje situacijoje nesuteikia jiems teisės į naujo leidimo išdavimą, juo labiau – nesuteikia pagrindo ignoruoti imperatyvias teisės aktų nuostatas. Kiekvienas leidimo išdavimo atvejis yra savarankiškas, vertinamas individualiai pagal tuo metu egzistuojančias faktines aplinkybes ir galiojančius teisės aktus. Tai, kad pareiškėjai anksčiau buvo įgiję leidimus, savaime neįrodo nei jų atitikties įstatymų keliamiems reikalavimams nagrinėjamu metu, nei bendrovės, ketinančios juos įdarbinti, tinkamumo. Pareiškėjų argumentai, kad jų buvęs statusas galėjo turėti lemiamos reikšmės vertinant dabartinius prašymus, nepagrįstai sumenkina Migracijos departamento pareigą taikyti įstatyme aiškiai nustatytą atsisakymo pagrindą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Migracijos departamentas veikė griežtai pagal įstatymo normas, o priimti sprendimai atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi buvo ne tik teisėti, bet ir privalomi, kadangi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai nesuteikia galimybės institucijai juos ignoruoti dėl ankstesnių pareiškėjų teisinių santykių su valstybe.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai pritaikė UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas ir priėmė teisėtus sprendimus atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad Migracijos departamentas laikėsi UTPĮ nustatytos leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos, t. y. ginčijami sprendimai buvo priimti teisės aktų nustatyta tvarka, esant leidimo laikinai gyventi atsisakymo išduoti pagrindams. Skundžiami sprendimai yra priimti išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjų situaciją, paremti galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįsti ir teisėti. Pažymėtina ir tai, jog ginčijami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus: jie atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, juose nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2025 m. gegužės 22 d. priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus Nr. 25S120241 bei Nr. 25S120242, kuriais nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl sprendimų naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nepatenkinus pagrindinio pareiškėjų skundo reikalavimo, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį reikalavimą, t. y. įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus.

Pareiškėjai skundu taip pat prašė atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai.

Nagrinėjamu atveju, sprendimu atmetus pareiškėjų skundą, t. y. sprendimą priėmus atsakovo naudai, skundu pareikštas pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų A. V. bei S. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.