- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2011-09-16
- Bylos Nr.
- 1-1235-873/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00079-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Kaltinamasis
- S.E.
- Kategorijos
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje S.E., N., gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje, Rusijos Federacijos pilietis, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. E. nuo 2011 m. vasario mėn. 24 m. iki šiol, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vadovu, pažeisdamas 2001 metų lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“, 20 str. 1 dalies reikalavimą, jei dingsta ar sugadinami apskaitos dokumentai, registrai, ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2002-07-01 Nr. 1022 patvirtintas dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo tvarkos nuostatas, kuriose 3-6 punktuose nustatyta dingusių dokumentų, kuriuos sudarė du ir daugiau egzempliorių, atstatymo tvarka; 7 punkte – jei dingsta dokumentai, kurių atkurti neįmanoma, surašomas neatkuriamai prarastų dokumentų aktas; 8 punkte numatyta, jei dokumentai sugadinami iki metinės finansinės atskaitomybės, turi būti atliekama turto inventorizacija, 1995 m. gruodžio mėn. 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 10 straipsnio nuostatas, kur numatyta, kad įmonės veiklos dokumentai turi būti efektyviai valdomi ir prieinami jos pačios ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, naikinimo; už įmonės dokumentų valdymo organizavimą teisės norminių aktų nustatyta tvarka atsako vadovas ar kitas įgaliotas asmuo; už veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas; 12 str. reikalavimus, pagal kuriuos įmonės privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, 1995 m. gruodžio mėn. 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 13 str. 1, 2 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad privatūs juridiniai asmenys veiklos dokumentų saugojimo terminus nustato vadovaudamiesi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimais. Jei šie reikalavimai nėra nustatyti, dokumentų saugojimo terminai nustatomi atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų ir kitų susijusių asmenų prievoles ir teisėtus interesus, 24 straipsnį, kuriame nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės gen. direktoriaus 1997-08-15 įsakymu Nr. 38 (2010-10-18 Nr. V-46 redakcija) patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ nuostatas, numatančias Valstybės ir savivaldybių institucijų, staigų ir įmonių vidaus administravimo dokumentų, kitų bendrųjų veiklos dokumentų minimalius saugojimo terminus ir nustatančias, kad mokesčių deklaracijos, apskaitos registrai, ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) turi būti saugomi 10 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje sunaikino sudegindamas buhalterinės apskaitos dokumentus už 2007-2008 m. laikotarpį, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007-2008 m. laikotarpį.
Kaltinamasis S. E. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. pradžioje, tikslios datos neprisimena, pažįstamas R. G., kuris yra Rusijos Federacijos pilietis, pasiūlė tapti Lietuvoje esančios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vadovu. R. G. jam paaiškino, jog įmonė užsiima nekilnojamojo turto nuoma Lietuvoje ir Rusijoje ir pasiūlė užsiimti tokia veikla. R. G. paaiškino, jog įmonės akcininkas yra Kanados pilietis ir jis susitars dėl jo paskyrimo direktoriumi. Su R. G. pasiūlymais jis sutiko ir nuo 2011-02-24 tapo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Kas surašė įformino dokumentus, jis pasakyti negali, kadangi nežino. R. G. jam šiuos dokumentus pateikė, jis pasirašė. Jis asmeniškai važiavo į socialinio draudimo įstaigą Vilniuje, kur pateikė dokumentus, jog jis įsidarbino į UAB (duomenys neskelbtini) be to važiavo į Registrų centrą, kur pateikė duomenis apie direktoriaus pasikeitimus. Tuo metu, kuomet jis tapo direktoriumi, R. G. pagal priėmimo perdavimo aktą perdavė visus dokumentus, bendroje sumoje jis perėmė apie 10 dėžių su dokumentais, į dokumentų esmę nelabai gilinausi, matė, kad perduodami kažkokie pirkimo-pardavimo, buhalteriniai dokumentai, bei kiti kažkokie dokumentai. Jis suprato, kad tai griežtos atskaitomybės įmonės buhalteriniai dokumentai. Dalį dokumentų R. G. jam perdavė Rusijoje, Maskvoje. Gavęs dokumentus jis pamanė, kad šie dokumentai nebus naudingi ir naujai veiklai įtakos neturės, todėl jis dokumentus sunaikino sudegindamas, Rusijoje, Aleksino mieste, tačiau tikslios vietos jis dabar neprisimena. Kokią dieną jis tai padarė taip pat neprisimena, į tokius dalykus nekreipė dėmesio. Paties priėmimo perdavimo akto jis neišsaugojo, kadangi negalvojo, kad jis bus reikalingas. Tik vėliau suprato, kad dokumentus saugoti reikėjo daug ilgiau. Supranta, kad jis, kaip įmonės direktorius, dokumentus pagal Lietuvoje nustatytą tvarką turėjo saugoti dešimt metų ir kad už jų neišsaugojimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Supranta, kad sunaikindamas dokumentus pasielgė neatsakingai, todėl dėl padarytos veiklos prisipažįsta ir gailisi (t. 2, b. l. 106-107; t. 3 , b. l. 35-36).
Vilniaus apskrities VMI 2010 m. gegužės 28 d. operatyvaus patikrinimo ataskaitos duomenimis, 2010-05-28 ir 2010-06-07 Vilniaus apskrities VMI atliktų patikrinimų Nr. 430-2145 ir Nr. 430-2199 metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)atsakingi darbuotojai nepateikė dokumentų, dėl ko visiškai negalima nustatyti bendrovės vykdomos veiklos (t. 1, b. l. 24-33).
Specialistės Virginijos Zuzavičienės paaiškinimo duomenimis, paslėpus, nepateikiant ar sunaikinant UAB (duomenys neskelbtini) pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus ir kitus dokumentus už 2007-2008 m., buvo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 1, 4 str. nuostatos. Minėtas įstatymas nustato ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą; įstatymo 4 str. numatyti reikalavimai apskaitos informacijai, įpareigojant, kad ūkio subjektai apskaitą tvarkytų taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 ir 126 str., kuriuose nurodyta mokesčio mokėtojo pareiga bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus; teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus, mokesčių mokėtojas privalo pateikti visus dokumentus, kompiuterinės apskaitos duomenis, reikiamus mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumui patikrinti. Sunaikinus buhalterinės apskaitos dokumentus buvo pažeisti 2001 metų lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio, numatančio, jog ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, reikalavimai, 20 str. 1 d. reikalavimas, jei dingsta ar sugadinami apskaitos dokumentai, registrai, ūkio subjekto vadovui priimti sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2002-07-01 Nr. 1022 patvirtintas dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo tvarkos nuostatos, 3-6 punktuose nustatyta dingusių dokumentų, kuriuos sudarė du ir daugiau egzempliorių, atstatymo tvarka; 7-o punkto nuostatos: jei dingsta dokumentai, kurių atkurti neįmanoma, surašomas neatkuriamai prarastų dokumentų aktas; 8-o punkto nuostatos: jei dokumentai sugadinami iki metinės finansinės atskaitomybės, turi būti atliekama turto inventorizacija, 1995 m. gruodžio mėn. 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų Įstatymo Nr. 1-1115 10 straipsnio nuostatos, kuriose numatyta, kad įmonės veiklos dokumentai turi būti efektyviai valdomi ir prieinami jos pačios ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, naikinimo; už įmonės dokumentų pildymo organizavimą teisės norminių aktų nustatyta tvarka atsako vadovas ar kitas įgaliotas asmuo; už veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas; 12 str. reikalavimai, pagal kuriuos įmonės privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, 1995 m. gruodžio mėn. 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 13 str. 1, 2 dalies nuostatos, kuriose numatyta, kad privatūs juridiniai asmenys veiklos dokumentų saugojimo terminus nustato vadovaudamiesi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimais; jei šie reikalavimai nėra nustatyti, dokumentų saugojimo terminai nustatomi atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų ir kitų susijusių asmenų prievoles ir teisėtus interesus, 24 straipsnio, kuriame nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1997-08-15 įsakymu Nr. 38 (2010-10-18 Nr. V-46 redakcija) patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ nuostatos, numatančios Valstybės ir savivaldybių institucijų, staigų ir įmonių vidaus administravimo dokumentų, kitų bendrųjų veiklos dokumentų minimalius saugojimo terminus ir nustatančios, kad mokesčių deklaracijos, apskaitos registrai, ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) turi būti saugomi 10 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 str. 1, 2 d., už apskaitos organizavimą įstatymų nustatyta tvarka atsako vadovas. Dėl tos priežasties, kad paslėpti ir nepateikti ar sunaikinti 2007 - 2008 metų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai, negalima visiškai nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ( t. 3, b. l. 22-24).
2011 m. kovo 31 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis nustatyta, kad S. E. yra perėmęs įmonės dokumentus ( t.1, b. l. 69-78). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, S. E. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2011-02-24 ( t. 1 b. l. 79).
Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje, Kenos geležinkelio poste. 2010 m. gegužės 24 d. jis dirbo Kenos geležinkelio poste, traukinyje Vilnius – Maskva formino deklaracijas. Vienas iš asmenų jam pateikė deklaraciją (duomenys neskelbtini) kurioje buvo įrašyta, jog jis veža UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus. Patikrinęs deklaraciją, jis patikrino ir krovinį. Tai buvo UAB (duomenys neskelbtini)dokumentai. Visas deklaracijas jis pateikė muitinės bendrųjų reikalų skyriui ( t. 3 , b. l. 26-27).
Keleivio 2010-05-24 deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-09-21 deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini)duomenimis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai išvežti iš Lietuvos į Rusiją ( t. 3, b. l. 13, 14).
Kaltinamasis S. E. kaltę pripažino visiškai. Kaltinamojo, liudytojo D. K. parodymais, Vilniaus apskrities VMI 2010 m. gegužės 28 d. operatyvaus patikrinimo ataskaitos duomenimis, specialistės Virginijos Zuzevičienės paaiškinimo duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini)vadovu, sudegindamas sunaikino buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį už 2007-2008 m. laikotarpį, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007-2008 m. laikotarpį.
Kaltinamojo S. E. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.).
Už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti baudą. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. S. E. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, prašo baudos dydį sumažinti, paskirtą baudą išskaičiuoti iš užstato sumos ( t. 3, b.l. 38-39)
Kardomoji priemonė S. E. – 13 000 Lt užstatas, kurį kaltinamasis sumokėjo į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros depozitinę sąskaitą (t. 2, b. l. 113-115), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Paskirtos baudos išieškojimas, kaltinamajam pareiškus rašytinį sutikimą, nukreiptinas į Vilniaus miesto prokuratūros depozitinėje sąskaitoje esančius 13000 Lt.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
S. E. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., paskirti jam 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę E. – 13 000 Lt užstatą, kurį kaltinamasis sumokėjo į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros depozitinę sąskaitą (t. 2., b. l. 113-115), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
S. E. sutikimu (t. 3 b. l. 39), paskirtos baudos išieškojimą nukreipti į kaltinamojo pervestus į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros depozitinę sąskaitą pinigus, 13000 Lt.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti šį teismo baudžiamąjį įsakymą surašiusiam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Nagrinėjant bylą teisme ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta šiuo įsakymu.Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.Teisėja Nijolė Žimkienė