Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovams N. B. ir M. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Merlana“ dėl atlyginimo už valstybės poreikiams paimtą žemę dydžio nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė už valstybės poreikiams paimtą atsakovui UAB „Merlana“ priklausantį 0,6368 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sav. (toliau – taip pat ir Žemės sklypas) nustatyti 16 000 Eur atlyginimą pagal teismo paskirtos ekspertizės išvadoje nustatytą Žemės sklypo vertę, buvusią 2015-10-01, t.y. sprendimo paimti Žemės sklypą visuomenės poreikiams dieną, ir priteisti atsakovui iš ieškovo 4 386,24 Eur (skirtumą tarp 16 000 Eur ir 11 613,76 Eur, kuriuos ieškovas jau yra sumokėjęs atsakovui kaip atlyginimą už valstybės poreikiams paimtą Žemės sklypą).

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pateikė pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo. Ieškinys tenkinamas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015-10-01 įsakymu Nr. 1P-409-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti) Vilniaus rajono savivaldybėje“ nutarta paimti visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti) atsakovui UAB „Merlana“ priklausantį 0,6368 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sav., ir nustatyta, kad atsakovo nuostoliai už paimamą Žemės sklypą atlyginami pinigais.

Vilniaus apygardos teismas 2015-12-22 nutartimi leido Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015-10-01 įsakymu iš atsakovo paimtą Žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti.

Pagal Žemės įstatymo 47 str. 1 d. paimamo valstybės poreikiams žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros padarymo. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrengimų sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertės ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Lietuvos Aukščiausiais Teismas formuoja praktiką, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dienai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-478/2014 ir kt.).

Teismo paskirtos ekspertizės akto EUR Nr. 1609/52 E išvadoje nurodyta, kad, vadovaujantis Žemės įstatymo 47 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-08-25 nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių III dalies Visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas nuostatomis nustatyta visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožui nuo 16,00 km iki 21,50 km rekonstruoti – paimto 0,6368 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3826-3908, kadastrinis Nr. 4117/0200:226, sav., (duomenys neskelbtini), ir kitų su žemės paėmimu susijusių nuostolių rinkos vertė vertinimo 2015-10-01 datai, gali būti apie 16 000 Eur.

Esant nurodytoms aplinkybės, nenustačius, kad ieškinio pripažinimo pareiškimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar pažeidžia atsakovo ir trečiųjų asmenų teisių ir interesus (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 2 d.), yra pagrindas nustatyti 16 000 Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams iš atsakovo paimtą Žemės sklypą.

Ieškovas 2015-10-30 mokėjimo nurodymu į notaro depozitinę sąskaitą pervedė 11 613,76 Eur atlyginimą už valstybės poreikiams paimamą atsakovo Žemės sklypą. Vilniaus apygardos teismas 2015-12-22 nutartimi nustatė, kad, įsiteisėjus šiai nutarčiai, atsakovas tampa šių pinigų savininku ir gali jais naudotis be apribojimų. 2015-12-22 nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl iš ieškovo atsakovo naudai už valstybės poreikiams paimtą Žemės sklypą priteisiamas 4 386,24 Eur (16 000 Eur – 11 613,76 Eur) atlyginimas. Pagal Nekilnojamojo turto registro 2016-12-14 išrašą Žemės sklypo kadastro ir registro duomenyse nebėra žymos apie įsiskolinimą už šį sklypą, todėl nėra pagrindo spręsti, kam – atsakovui ar buvusiam Žemės sklypo savininkui, kurio naudai buvo padaryta žyma apie įsiskolinimą, turi būti priteista 4 386,24 Eur suma.

Ieškinį patenkinus, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas ir atsakovas už ekspertizės atlikimą į Vilniaus apygardos teismą įmokėjo po 700 Eur. Už ekspertizės atlikimą buvo sumokėta 1 000 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą sumokėjo 2 057 Eur. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovas pagrįstai nesutiko su pradiniu ieškiniu, kuriuo buvo prašoma nustatyti 11 613,76 Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą. Visos atsakovo bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos iki patikslinto ieškinio pareiškimo, kuriuo prašoma nustatyti 16 000 Eur atlyginimas už Žemės sklypą, su kuriuo atsakovas sutiko ir pateikė ieškinio pripažinimo pareiškimą.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.).

Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad atsakovas nesutiko su ikiteisminiame ginčo sprendimo etape ieškovo pasiūlytu 11 613,76 Eur atlyginimu už valstybės poreikiams paimamą atsakovo Žemės sklypą. 2014-01-10 raštu Nr. R14/01/01-1 atsakovas atlyginimą su Žemės sklypą siejo su kaina, už kurią atsakovas šį sklypą įsigijo, taip pat su kitomis Žemės sklypo įsigijimo išlaidomis. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad pagal šiuos kriterijus tinkamas atlyginimas už Žemės sklypą turėtų būti 95 725 Eur. Triplike atsakovas nurodė, kad tinkamas atlyginimas už Žemės sklypą turėtų būti 53 100 Eur, šį dydį atsakovas grindė tuo, kad Žemės sklypas turi būti vertinamas ne kaip žemės ūkio paskirties, o kaip komercinės paskirties sklypas, nes Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-12-06 įsakymu buvo numatyta tokia Žemės sklypo paskirties pakeitimo galimybė. Taigi, atsakovo siūlomas nustatyti atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą (95 725 Eur, vėliau – 53 100 Eur) iš esmės skyrėsi tiek nuo pradiniu ieškiniu, tiek nuo patikslintu ieškiniu ieškovo prašomo nustatyti atlyginimo (atitinkamai 11 613,76 Eur ir 16 000 Eur). Iš ieškinio pripažinimo pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas ieškinį pripažino ne dėl to, kad patikslintu ieškiniu prašomas nustatyti 16 000 Eur atlyginimas, atsakovo nuomone, yra teisingas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą, o atsižvelgdamas į byloje atliktos Žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę ir formuojamą teismų praktiką. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų sutikęs su 16 000 Eur atlyginimu už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą, jei toks atlyginimas atsakovui būtų pasiūlytas ikiteisminiame ginčo sprendimo etape vietoje 11 613,76 Eur atlyginimo.

Tačiau reikia pažymėti, kad ieškovas patikslintu ieškiniu pripažino, jog tinkamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą yra ne 11 613,76 Eur, kaip nustatyta VĮ Valstybės žemės fondas turto vertės nustatymo pažymoje Nr. TVA-2013-08, ir kurį ieškovas siūlė atsakovui ikiteisminiame ginčo sprendimo etape, o 16 000 Eur, kaip nustatyta teismo paskirtos ekspertizės išvadoje. Taigi, ginčo nagrinėjimas teisme lėmė, kad buvo atlikta ekspertizė Žemės sklypo vertei nustatyti ir nustatytas didesnis atlyginimas už valstybės poreikiams paimtą Žemės sklypą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovui turi būti kompensuojami 25 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d. 98 str.)., t.y. 125 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą ir 514,25 Eur išlaidų už advokato pagalbą, iš viso 639,25 Eur. Kadangi atsakovas turi kompensuoti ieškovui 375 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, atlikus įskaitymą, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiama 264,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šalims iš Vilniaus apygardos teismo taip pat grąžinama po 200 Eur nepanaudotų lėšų už ekspertizės atlikimą (CPK 91 str. 1 d.). Ši sprendimo dalis vykdoma skubiai (CPK 283 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovui UAB „Merlana“ priklausantį 0,6368 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 16 000 Eur atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atsakovo UAB „Merlana“ naudai 4 386,24 Eur už visuomenės poreikiams paimtą atsakovui UAB „Merlana“ priklausantį 0,6368 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat 264,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos ieškovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos ir atsakovui UAB „Merlana“ po 200 Eur. Ši sprendimo dalis vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.