- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-22
- Bylos Nr.
- I-30-602/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00032-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Molėtų technikos muziejus“
- Kategorijos
- 4.1Centrinių valstybinio administravimo subjektų norminių administracinių aktų teisėtumas
- 43.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjo viešosios įstaigos „Molėtų technikos muziejus“ skundu dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 1V-690 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 260 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 21.6 punkto (21.6.1 ir 21.6.2 p.) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo viešosios įstaigos „Molėtų technikos muziejus“ (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 1V-690 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 260 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 21.6 punktą, be kita ko, 21.6.1 ir 21.6.2 punktus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo įvertinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 1V-690 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 260 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ teisėtumą. Įvertinus nurodyto teisės akto turinį, darytina išvada, jog jis yra norminio pobūdžio, taigi pareiškėjas siekia iškelti norminio administracinio akto teisėtumo patikros bylą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti subjektai, kurie gali kreiptis į administracinį teismą (nagrinėjamu atveju – į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, atsižvelgiant į tai, jog prašoma ištirti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, t. y. centrinio valstybinio administravimo subjekto, priimto teisės akto teisėtumą; ABTĮ 21 str. 1 d. 2 p.) su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, t. y. Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, turintis viešosios įstaigos teisinę formą (VĮ Registrų centras duomenimis). Pagal ABTĮ 112 straipsnio 1 dalį, dėl norminių administracinių aktų teisėtumo į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu gali kreiptis tik profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarime yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesija, ex lege priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, inter alia vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą.
Pažymėtina ir tai, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kurioje yra konstatuota, kad „laisvas profesijas reguliuojančios institucijos“ nėra tokios organizacijos, kurios atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio (kurio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad kiekvienas turi teisę laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai) prasmę, nes tokios institucijos yra įsteigtos įstatymu siekiant reguliuoti atitinkamas profesijas ir šitaip užtikrinti viešąjį interesą, todėl valstybė gali nustatyti pareigą valstybės reguliuojama profesine veikla besiverčiantiems asmenims būti atitinkamos institucijos nariu (2001 m. balandžio 3 d. nutarimas dėl priimtinumo O. V. R. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44319/98), 1981 m. birželio 23 d. sprendimas byloje Le Compte, Van Leuven ir De Meyere prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 6878/75; 7238/75).
Teisėjų kolegija pastebi, kad profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas, tai yra asociacijos, steigiamos įstatymo pagrindu, asociacijų nariais yra valstybės kontroliuojamų arba laisvųjų profesijų atstovai, šios asociacijos vykdo įstatyme nustatytas viešąsias funkcijas, narystė dažniausiai būna privaloma. Tokių profesinių asociacijų steigimą nustato, pvz., Advokatūros įstatymas, Antstolių įstatymas, Architektų rūmų įstatymas.
Skunde pareiškėjas nurodo, jog pareiškėjas yra viešoji įstaiga, vykdantis muziejų veiklą Molėtų rajone, nuosavybės teise valdanti apie 50 istorinių transporto priemonių. Pareiškėjas kartu su kitais asmenimis, kurių veiklos tikslas tapatus arba artimas, dalyvauja diskusijose dėl teisės normų, kurios daro įtaką istorinių motorinių transporto priemonių turėtojų teisėms ir pareigoms. Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo konstatuoti, kad viešoji įstaiga „Molėtų technikos muziejus“ yra profesinė asociacija, įsteigta pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Viešoji įstaiga „Molėtų technikos muziejus“ neatitinka profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas, požymių, t. y. tai nėra asociacija, kurios privalomą steigimą įtvirtina įstatymas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patenka į ABTĮ 112 straipsnyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, ratą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I438-11/2014, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I525-22/2014, 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-8-552/2015, 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-28-662/2017).
Atsižvelgus į ABTĮ 112–114 straipsniuose išdėstytą teisinį reguliavimą, matyti, kad į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumą gali kreiptis arba subjektai, kuriems tokia teisė tiesiogiai suteikta įstatymu (pvz., subjektai, nurodyti ABTĮ 112 str. 1 ir 2 d.), arba atitinkamas teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą, kurioje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumu jis suabejoja (ABTĮ 114 str.). Kai individuali administracinė byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą gali pradėti pats Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi pareiškėjas tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą šiuo atveju neturi teisės. Įstatymo nustatyta tvarka tai galėtų padaryti teismas, nagrinėjantis bylą pagal pareiškėjo skundą (ABTĮ 113–114 str.).
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas (prašymas), kaip paduotas neturinčio teisės jį pateikti subjekto, nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Pareiškėjas, paduodamas skundą, pridėjo žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), todėl 30 Eur sumokėto žyminio mokesčio grąžintina pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjo viešosios įstaigos „Molėtų technikos muziejus“ skundą dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 1V-690 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 260 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 21.6 punkto (21.6.1 ir 21.6.2 p.) panaikinimo.
Skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti pareiškėjui viešajai įstaigai „Molėtų technikos muziejus“ 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. lapkričio 9 d.
Nutartis neskundžiama.