Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, R. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas R. R., po kurio mirties jis įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Jonavos rajono 4-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Turtas, kurį jis norėtų paveldėti po tėvo mirties, yra gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Tvarkant paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, kad jo tėvas R. R. nėra įstatymo nustatyta tvarka priėmęs palikimo po savo sutuoktinės ir jo mamos, E. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Po E. R. mirties R. R. ir toliau liko gyventi jiems jungtinės santuokinės nuosavybės teise priklausančiame name, (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas R. R. vardu. Po E. R. mirties R. R. pradėjo naudotis E. R. priklausiusiais asmeniniais daiktais, bendrai santuokos metu įgytais namų apyvokos daiktais, baldais ir buitine technika. Mirus sutuoktinei, R. R. ir toliau mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, padarė namo remontą, pirko kurą namo apšildymui, tvarkė namų aplinką. R. R. visų mokesčių kvitų neišsaugojo, tačiau už elektros energiją įsiskolinimo nėra. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą būtina tam, kad jis galėtų gauti paveldėjimo liudijimą į visą tėvams priklausantį turtą ir ateityje galėtų tinkamai disponuoti paveldėtu turtu.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos E. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. R. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad palikėjo palikimas buvo priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (b. l. 25–28).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

(duomenys neskelbtini) mirties įrašu Nr. 530 (b. l. 6) nustatoma, kad R. R. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). mirties įrašu Nr. 468 (b. l. 7) nustatoma, kad E. R. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). santuokos sudarymo įrašu Nr. 101 nustatoma, kad R. R. ir E. R. susituokė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro išrašu (b. l. 14, 15) nustatoma, kad E. R. mirė santuokoje su R. R. ir turėjo du vaikus – R. R. ir R. R.

Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijimu apie palikimo nepriėmimą (b. l. 10) nustatoma, kad po E. R. mirties Jonavos 4-ajame notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, nėra gauta pareiškimų apie palikimo priėmimą.

Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijimu apie palikimo priėmimą (b. l. 11) nustatoma, kad po R. R. mirties palikimą priėmė sūnus R. R.

Testamentų registro išrašu (b. l. 12) nustatoma, kad testamentų registre nėra įregistruotų E. R. sudarytų testamentų.

2025 m. gruodžio 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu (b. l. 16–17) nustatoma, kad R. R. vardu nuo (duomenys neskelbtini) registruota nuosavybės teisė į pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – ūkinį pastatą, pastatą – ūkinį pastatą, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Mirus palikėjai E. R., jos sutuoktinis R. R. per įstatymo nustatytą terminą su pareiškimu nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notaro biurą. Mirus palikėjui R. R., pareiškėjas sužinojo, kad po E. R. mirties palikimo niekas nepriėmė. Po E. R. mirties jos sutuoktinis R. R. toliau liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo naudotis santuokos metu įgytais namų apyvokos daiktais, po sutuoktinės mirties mokėjo mokesčius už sunaudotą elektrą ir šią aplinkybę patvirtina uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ pateikta pažyma, kad skolos nėra (b. l. 19). Nors R. R. buvo deklaravęs išvykimą į užsienį ir mirė (duomenys neskelbtini), tačiau Jonavoje turėjo nekilnojamojo turto ir juo rūpinosi.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. R. po E. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti palikėjos turėtą turtą ir turtines teises.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu, šis juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, nes pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai valdyti E. R. turėtą turtą ir turtines teises.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje apeliaciniu skundu.