Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-43/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-03
Bylos Nr.
1S-43/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Bielskis
Kaltinamasis
R. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-43/2010Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 3 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Albinas Bielskis,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. A. (R. A. ) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. A. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. vasario 13 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs suimtojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. kaltinamas tuo, jog veikdamas bendrininkų grupe su S. B. (S. B. ) ir H. P. (H. P. ), S. B. pažadėjus jam atlyginti – pripildyti degalų ir sumokėti 200 Lt, 2009 m. balandžio 20 d. H. P. automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Baltarusijos Respublikos pasienio ruožo į Švenčionių raj., Pavoverės k., atgabeno 6 užsieniečius: Indijos piliečius G. S. , S. S. , P. K. , G. S. , G. S. ir Šri Lankos pilietį K. K. , telefonu apie tai informavo S. B. , ir kartu su juo 2009 m. balandžio 20 d., nuo 14 val. iki 21.30 val., automobiliu „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuos neteisėtai Lietuvos sieną perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius neteisėtai gabeno iš Švenčionių raj., Pavoverės k., į Kauno miestą, tris iš šių užsieniečių atvežė į S. B. naudojamą būstą, esantį A. S. g. (duomenys neskelbtini), Kaune, kitus tris iš šių užsieniečių atvežė į S. B. naudojamą būstą, esantį(duomenys neskelbtini), Kaune, kur šie asmenys buvo slepiami.

Šiais veiksmais R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą L. R. baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. A. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2009 m. gegužės 12 d., o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. To paties teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2009 m. birželio 13 d., 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2009 m. rugsėjo 13 d. Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi R. A. suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2009 m. lapkričio 13 d.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartimi kaltinamajam R. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. vasario 13 d.

Pratęsdamas kaltinamajam R. A. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Šalies argumentai

Kaltinamasis R. A. skundu prašo Kauno apygardos teismo nutartį panaikinti ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kaltinamasis skunde teigia, jog apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad jis neturi pastovios gyvenamosios vietos. Pasak kaltinamojo, jis nuo 2005 m. gegužės mėnesio iki 2008 m. rugsėjo mėnesio pabaigos pastoviai gyveno Kaune,. (duomenys neskelbtini) Tačiau, po konflikto su žmonos giminėmis, jis buvo priverstas išsikraustyti pas savo bendradarbį S. B. , kur ir gyveno iki sulaikymo.

Pasak kaltinamojo, taip pat nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad R. A. neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio. Suimtasis skunde teigia, jog jis nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki sulaikymo dienos buvo užsiregistravęs darbo biržoje, o pragyvenimui užsidirbdavo atlikdamas statybos bei santechnikos darbus.

Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog R. A. , būdamas laisvėje, nebėgtų ir nesislėptų nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be kita ko, pasak suimtojo, būdamas laisvėje, jis galėtų pasisamdyti advokatą, kuris užtikrintų tinkamą gynybą teisme, nes valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas savo pareigų tinkamai neatlieka.

Skunde taip pat nurodoma, jog R. A. nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime davė išsamius ir vienodus parodymus. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu priimtuose procesiniuose dokumentuose kaltinamojo parodymai išdėstyti neteisingai, nutylint daugelį jo nurodytų aplinkybių.

Šalies argumentai

Kaltinamasis R. A. skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir pakeisti jam kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje dalyvaujantis prokuroras prašo kaltinamojo R. A. skundą atmesti, gynėjas – skundą tenkinti.

Kaltinamojo R. A. skundas netenkinamas.

Kaltinamojo R. A. skunde pateikiama nemaža dalis argumentų, susijusių su kaltės klausimu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia suimtojo dėmesį į tai, kad nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą bei teisėtumą, suimtojo kaltės klausimas bei kaltinimo formuluotės pagrįstumas iš esmės nesprendžiamas ir nenagrinėjamas. Todėl, ar R. A. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant baigiamąjį teisminio nagrinėjimo dokumentą. Tuo tarpu BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad skiriant kardomąją priemonę, turi būti surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis R. A. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra kaltinamųjų ir liudytojų parodymai, paties kaltinamojo R. A. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius tyrimo veiksmus protokolai ir kiti bylos duomenys.

Suėmimo terminas R. A. pratęstas pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Už nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas R. A. , baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas R. A. , yra sunki, padaryta veikiant bendrininkų grupe, suimtasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nors nurodoma deklaruota gyvenamoji vieta, tačiau, bylos duomenimis, jis joje negyvena, sutuoktinė su nepilnamečiu vaiku gyvena Ispanijoje, tėvas gyvena Armėnijoje, t. y. su šiomis valstybėmis R. A. sieja šeiminiai ryšiai. Jis ne kartą baustas administracinio proceso tvarka, dažnai kirto L. R. sieną. Šiuos duomenis žemesnės instancijos teismas tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog suimtasis gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Kaltinamojo R. A. skunde nurodytos aplinkybės, jog būdamas laisvėje, jis buvo užsiregistravęs darbo biržoje bei dirbo pagal skelbimus smulkius statybos ir santechnikos darbus, reikšmingos nustatant, ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.

Suimtasis savo skunde nepagrįstai teigia, jog būdamas kardomajame kalinime negali pasisamdyti pageidaujamo gynėjo. Apeliacinės instancijos teisėjas atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, kad BPK 50 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją. Įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pavedimu gynėją gali pakviesti jų atstovai pagal įstatymą ar kiti asmenys, kuriems įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis tai paveda. Taigi, pasisamdyti pageidaujamą gynėją R. A. turi galimybę ir būdamas kardomajame kalinime, savo pageidaujamą gynėją nurodydamas šeimos nariams ar pareigūnams. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog, jei suimtojo netenkina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas, jis turi teisę šio gynėjo atsisakyti. Tokia įtariamojo ar kaltinamojo teisė bet kuriuo proceso metu atsisakyti parinkto bei paskirto gynėjo numatyta BPK 52 straipsnio 1 dalyje. Gynėjo atsisakymas pirmiau nurodyto BPK straipsnio pagrindu neužkerta kelio įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam teisės paprašyti parinkti kitą gynėją ar nurodyti savo pageidaujamą gynėją.

Kaltinamojo prašymas vietoj suėmimo skirti švelnesnę kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia suimtojo dėmesį į tai, jog aukštesnysis teismas, BPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Pirmiau nurodyto straipsnio nuostatos nesuteikia aukštesniajam teismui teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone. Tokia teismų praktika įtvirtinta ir pirmiau minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime, kurio 26 punkte nurodyta, jog išnagrinėjęs suimtojo skundą arba jo gynėjo skundą BPK 130 straipsnio tvarka, aukštesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą. Tačiau, aukštesniojo teismo teisėjas negali pakeisti paskirtos arba pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Tokie prašymai nagrinėjami pirmosios instancijos teisme BPK 139 straipsnio numatyta tvarka, kurio žinioje yra byla. Šiuo metu R. A. baudžiamoji byla yra Kauno apygardos teismo žinioje.

Šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas. Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl BPK 127 straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi.

Apygardos teismas, pratęsdamas R. A. suėmimo terminą, BPK 122 straipsnio, 123 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

K. R. A. (R. A. ) skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Albinas Bielskis