- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- Iv-1496-554/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00927-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- UAB „Aktila“
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius, susipažinęs su pareiškėjo UAB „Aktila“ skundu atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pavedimo tikrinti ir pranešimų apie mokestinį patikrinimą panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo UAB „Aktila“ skundas atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriame prašoma: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-11-29 pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. AU13-110, 2011-11-29 pavedimą tikrinti Nr. AU2-37, 2011-11-29 pranešimą apie mokestinį patikrinimą Nr. AU15-38, mokestinį patikrinimą pagal 2011-11-29 pranešimą apie mokestinį patikrinimą Nr. AU15-38; 2) sustabdyti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-11-29 pavedimą tikrinti Nr. AU2-37, 2011-11-29 pranešimą apie mokestinį patikrinimą Nr. AU15-38; 3) sustabdyti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmus, susijusius su inicijuotu mokestiniu patikrinimu, kol bus išnagrinėtas šis skundas; 4) išreikalauti UAB „Aktila“ dokumentus iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kuriuos vizitavimo laikotarpiu 2011-11-16 – 2011-11-18 paėmė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento I juridinių asmenų patikrinimo skyriaus III poskyrio vyresnioji specialistė Dalia Žikienė; 5) nušalinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento I juridinių asmenų patikrinimo skyriaus III poskyrio vyresniąją specialistę Dalią Žikienę nuo vykdomo mokestinio patikrinimo dėl minėtos pareigūnės padaryto pažeidimo UAB „Aktila“ atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą, 2011 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje išplėstinės teisėjų kolegijos, administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, konstatavo, kad pavedimas tikrinti negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 2 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalis mokestinį patikrinimą apibrėžia kaip mokesčių administratoriaus atliekamą mokesčių mokėtojo patikrinimą siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse. Kadangi viena iš pagrindinių mokesčių administratoriaus funkcijų yra kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai (Mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 26 straipsnio 1 dalies 7 punktas), atsižvelgiant į paminėtą mokestinio patikrinimo sąvoką, akivaizdu, jog šis patikrinimas yra viena iš mokesčių administratoriaus vykdomos (atliekamos) mokesčių mokėtojo (jo veiklos) kontrolės formų.
Skirtingai nuo kitų kontrolės formų (pavyzdžiui, mokestinio tyrimo), kurį mokesčių administratoriaus pareigūnai paprastai atlieka be atskiro pavedimo atlikdami savo tiesiogines darbo funkcijas (Mokesčių administravimo įstatymo 135 straipsnio 1 dalis), mokestinio patikrinimo pradžia yra aiškiai apibrėžta Mokesčių administravimo įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje ir yra siejama su konkretaus sprendimo jį atlikti priėmimu (pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą surašymu). Taigi pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimo tikrinti) surašymas yra būtina sąlyga mokestiniam patikrinimui pradėti bei jį vykdyti.
Mokestiniu patikrinimu iš esmės yra siekiama patikrinti, ar konkretus mokesčių mokėtojas yra teisingai apskaičiavęs, deklaravęs ir sumokėjęs mokesčius už atitinkamą mokestinį laikotarpį. Nors pradedant mokestinio patikrinimo procedūrą, privaloma surašyti pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą, tačiau pats pavedimas tikrinti niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Sprendimas pavesti atlikti mokestinį patikrinimą yra tik būtina prielaida pradėti mokesčių administravimo procedūrą – mokestinį patikrinimą, o pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iš esmės yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą. Tuo tarpu konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi akivaizdu, jog pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti) yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, metu priimamų dokumentų. Todėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje. Būtent nagrinėdamos pastarąjį ginčą ikiteisminės institucijos ar (ir) teismas įvertins ir tokius tarpinius (procedūrinius) sprendimus (veiksmus), kaip pareiškėjo ginčijamas pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti), bei šiais procedūriniais (tarpiniais) sprendimais (veiksmais) padarytų pažeidimų įtaką galutinio aptariamos mokesčių administravimo procedūros sprendimo teisėtumui.
Jau minėtoje 2011 m. kovo 17 d. nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog ginčo pavedime tikrinti esantis įrašas, kad „šis sprendimas ir su juo susiję mokesčių administratoriaus veiksmai gali būti apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo <...> nustatyta tvarka ir terminais“ (b. l. 32), pats savaime nepatvirtina, jog šis sprendimas laikytinas pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Dėl prieš tai nurodytų priežasčių, teismas daro išvadą, kad nors ginčijamas atsakovo surašytas pavedimas tikrinti traktuotinas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui (ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis), tačiau įvertinus jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas pareiškėjui, toks aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Pavedimas tikrinti nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, todėl, atsižvelgiant į tai, o taip pat vertinant, jog užduotis atlikti mokestinį tyrimą, pranešimai apie mokestinį patikrinimą yra išvestiniai iš pavedimo tikrinti, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakytina priimti.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu, skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjas,
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjo UAB „Aktila“ skundą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.