- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- I2-776-872/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01521-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Neįgalumo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinis skyrius, Neįgalumo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinis skyrius) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Tarnybos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą „Dėl J. S. darbingumo lygio“ Nr. STS-4670; 2) panaikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą „Dėl J. S. darbingumo lygio“ Nr. SS-2888; 3) panaikinti Ginčų komisijos 2022 m. vasario 24 d. sprendimą „Dėl J. S. darbingumo lygio“ Nr. S-27.
Pareiškėja nurodo, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir Tarnyba) Vilniaus III teritorinis skyrius (toliau – ir Skyrius) 2021 lapkričio 11 d. pateikė išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-1667, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl J. S. (toliau – ir pareiškėja) darbingumo lygio Nr. STS-4670, būtent šiuo sprendimu darbingumo lygis buvo pakeistas nuo 35 iki 50 procentų.
Teigia, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu dėl pareiškėjos darbingumo lygio Nr. SS-2888 priėmė sprendimą nekeisti Tarnybos Skyriaus 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. STS-4670, todėl, pareiškėja nesutikdama su Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu, kreipėsi į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) prašydama persvarstyti Tarnybos priimtą sprendimą ir atitinkamai nurodydama Tarnybos procedūrinius pažeidimus pildant asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną bei išreikšdama nesutikimą apie suformuluotą išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje teigiama, kad pareiškėjai galima kelti krovinius rankomis iki 10 kilogramų.
Pareiškėja akcentuoja, kad nors savo skunde, pateiktame Ginčų komisijai 2022 m. vasario 4 d. nurodė skundą pateikti nulėmusias aplinkybes, pasak pareiškėjos, Ginčų komisija nepasisakė, galimai net nenagrinėjo jos pretenzijos dėl jos veiklos gebėjimų dalyvauti klausimyno pildymo ir dėl Tarnybos Skyriaus išvados.
Tvirtina, kad su klausimyno rezultatais ji nebuvo supažindinta nei žodžiu, nei raštu, kas atitinkamai paneigia Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. gruodžio 31 d. sprendime Nr. 2888 nurodomą informaciją. Pareiškėja negali įvertinti, ar jos atsakymai Tarnybos pareigūno buvo interpretuojami teisingai ir buvo tinkamai įvertinti, kadangi skirtingų Tarnybos skyrių darbuotojai tuos pačius atsakymus įvertino nevienodai, kas pareiškėjai leidžia daryti išvadą, kad jos atsakymai nebuvo įvertinti objektyviai.
Pareiškėja pažymi, kad, remiantis Ginčų komisijos sprendimu darbingumo lygis nustatomas įvertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus. Žinant tai, pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jos darbo pobūdis susijęs su skrydžiais į užsienį, atstovaujant Lietuvos interesus, būtent skrydžių metu pareiškėjai ir pasireiškia ligos požymiai - tinsta, tirpsta ranka, spazmuoja dalį nugaros, liemens raumenų, rankos judesiai yra riboti. Situaciją apsunkina ir tai, kad dėl patirtų sužalojimų, pasak pareiškėjos, galimybė panešti asmeninius daiktus – yra ribotos. Pareiškėja pažymi, kad net pasirenkant alternatyva – lėktuvo trapu daiktus užsinešti, ar užkelti lagaminą į bagažo skyrių – yra neįmanoma.
Taip pat pareiškėja pažymi ir dar vieną aplinkybę – santykį tarp Tarnybos Skyriaus išvadų, kuriose nurodyta, kad pareiškėjai galima kelti krovinius rankomis iki 10 kilogramų ir Nacionalinio vėžio instituto (toliau – ir NVI) rekomendacijų, kuriose teigiama, kad esant po krūties ir limfmazgių pašalinimo bei krūties atkūrimo operacijos galima kelti krovinius rankomis iki 2 kilogramų. Todėl esant patvirtintai išvadai, kad pareiškėjai yra leidžiama nešti krovinius iki 10 kilogramų, ji netenka teisės prašyti darbovietės, kad vykstant į komandiruotę jai būtų apmokamas registruotas bagažas bei netenka galimybės prašyti kuo trumpesnio, be persėdimo skrydžio.
Pareiškėja nurodo, jog atsižvelgus į aplinkybes, kad bendros sveikatos būklės pagėrėjimų nėra, gydymo sukelti pakitimai išliko ir išliks visą gyvenimą bei dalis pakitimų sustiprėjo ir jiems būtina nuolatinė korekcija, teigia, kad Sprendimų kontrolės skyriaus sprendime nebuvo pateiktas paaiškinimas, kurio konkrečiai (vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo“ (toliau – ir Kriterijų aprašas)), 83.4 papunkčiu keliamo standarto ir kodėl ji neatitinka.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su pareiškėjos argumentais nesutinka ir prašo pareiškėjos skundo netenkinti.
Paaiškina, kad 2021 m. gruodžio 16 d. susisiekus su asmeniu telefonu, buvo pakartotinai pildomas ir vertinamas asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas, su jo rezultatais asmuo buvo supažindintas minėto telefoninio pokalbio metu.
Pažymi, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu pildant asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną asmuo buvo įvertintas 25 balų suma, tokia aplinkybė yra ne skirtingų atsakymų interpretavimas, o viena iš sudėtinių pakartotinio darbingumo lygio vertinimo administracinių procedūrų.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnybos išvada nesieja neįgalaus asmens darbingumo su konkrečia darbo vieta ir konkrečiomis darbo sąlygomis, darbuotojui pateikus išvadą, darbdavys su minėtu dokumentu turėtų asmenį siųsti tikrintis sveikatą, nurodydamas konkrečius kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, esančius konkrečioje darbo vietoje. Šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas dėl neįgaliojo ar asmens, netekusio dalies darbingumo, galimybės dirbti konkretų darbą parengia išvadą, kuria ir turi vadovautis darbdavys.
Atsiliepimas
Atsakovė papildomai paaiškina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką nereikalaujama, kad Tarnybos išvadoje būtų įvardytas draudimas dirbti iki tol darbuotojo konkrečiai dirbtą darbą, svarbu, kad pagal Tarnybos išvadoje pateiktus darbuotojui nurodytus darbo funkcijų apribojimus būtų galima aiškiai ir neabejotinai suprasti, kad darbuotojas nebegali atlikti tų darbo funkcijų ar jų dalies, dėl kurių atlikimo su darbuotoju buvo sudaryta darbo sutartis.
Paaiškina, kad darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Kriterijų aprašu bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), remiantis Kriterijų aprašu asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą, ir asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti kriterijus. Atsakovė pabrėžia, kad vertinant asmens darbingumo lygio pasikeitimą, lyginant su 2019 m. laikotarpiu, iš esmės lėmė tai, kad esant tokio pobūdžio sveikatos funkciniam sutrikimui darbingumo lygis mažesne 35 procentų bazinio darbingumo vertę, įvertinamas tuomet, kai po taikyto operacinio ir (ar) spindulinio, ir (ar) chemoterapinio gydymo atsiranda hematologinių ir (ar) nehematologinių, ir (ar) neurologinių reiškinių, tęsiama nepageidaujamų reiškinių korekcija, todėl paminėtas kriterijus negali būti pritaikytas.
Teigia, kad darbingumo lygis vertinimo metu negalėjo būti įvertintas mažesnėmis procentinėmis išraiškomis, nes anksčiau minėti sveikatos funkciniai sutrikimai yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurios negali būti koreguojamos ar kitaip keičiamos. Tarnyba nustatydama darbingumo lygį asmenį siunčia tik po to, kai yra išnaudotos visos galimos gydymo ir reabilitacijos priemonės ir išlieka organizmo funkcijų sutrikimų. Tarnyba vertindama darbingumo lygį, vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais ir, esant poreikiui, papildomai gautais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotą sveikatos funkcijos sutrikimą.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė sako, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kurios grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, tačiau pareiškėja dėl darbingumo lygio nepagrįsto nustatymo visiškai nepateikia jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti skundžiamų sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu. Aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą panaikinti skundžiamą aktą, yra materialinio teisinio pobūdžio, reikalavimas grįstas išimtinai subjektyviu vertinimu, todėl pareiškėjos argumentai, kad Tarnybos išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų netinkama, darbingumo lygis buvo padidintas nepagrįstai, nelaikytini teisiškai reikšmingais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus III teritorinio skyriaus 2021-11-11 sprendimo Nr. STS-4670, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021-12-31 sprendimo Nr. SS-28 ir Ginčų komisijos 2022-02-24 sprendimo Nr. S-27, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjos darbingumo lygis buvo vertinamas Vilniaus III teritoriniame skyriuje, kuris pareiškėjai dviejų metų laikotarpiui (nuo 2021-10-26 iki 2023-10-25) nustatė 50 proc. darbingumo lygį. Skyrius 2021-11-11 priėmė Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-1667, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjos darbingumo lygio Nr. STS-4670 ir būtent šiuo sprendimu darbingumo lygis buvo pakeistas nuo 35 iki 50 procentų.
Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2021-12-31 sprendimu dėl pareiškėjos darbingumo lygio Nr. SS-2888 priėmė sprendimą nekeisti Tarnybos Skyriaus 2021-11-11 sprendimo Nr. STS-4670.
Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu, kreipėsi į Ginčų komisiją, prašydama persvarstyti Tarnybos priimtą sprendimą ir atitinkamai nurodydama Tarnybos procedūrinius pažeidimus pildant asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną bei išreikšdama nesutikimą apie suformuluotą išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje teigiama, kad pareiškėjai galima kelti krovinius rankomis iki 10 kilogramų.
Ginčų komisija 2022-02-24 sprendimu Nr. S-27 paliko nepakeistą Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021-12-31 sprendimą ir pareiškėjos skundą atmetė.
Pareiškėja nesutinka su šiais Teritorinio skyriaus, Sprendimų kontrolės skyriaus ir Komisijos sprendimais, savo nesutikimą iš esmės grindžia argumentais, jog Ginčų komisija galimai net nenagrinėjo jos pretenzijos dėl Tarnybos Skyriaus išvados ir dėl jos veiklos gebėjimų dalyvauti klausimyno pildymo. Teigia, jog su klausimyno rezultatais ji nebuvo supažindinta nei žodžiu, nei raštu. Nurodo, jog neaiškus santykis tarp Tarnybos Skyriaus išvadų, kuriose nurodyta, kad pareiškėjai galima kelti krovinius rankomis iki 10 kilogramų ir Nacionalinio vėžio instituto rekomendacijų, kuriose teigiama, kad esant po krūties ir limfmazgių pašalinimo bei krūties atkūrimo operacijos galima kelti krovinius rankomis iki 2 kilogramų. Be to, neaišku, kodėl ji neatitinka Aprašo kriterijų 83.4 papunkčiu keliamo standarto.
Siekiant išspręsti šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar priimdami sprendimus dėl pareiškėjos darbingumo lygio Teritorinis skyrius ir Sprendimų kontrolės skyrius tinkamai (pagal galiojusius teisės aktus) įvertino pareiškėjos būklę pagal jai pateiktus pareiškėjos sveikatos būklę aprašančius medicininius dokumentus.
Pagal Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 4 dalį, darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. To paties 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį (6 d.); darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (9 d.).
Minėto Įstatymo nuostatas dėl darbingumo lygio nustatymo įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – ir Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Vertinant asmens darbingumo lygį taikomi darbingumo lygio nustatymo metu galiojantys teisės aktai.
Pagal nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Kriterijų aprašo 3 punktą, sprendimas dėl asmens darbingumo lygio priimamas įvertinus šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas) ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas). Medicininiai, t. y. bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4 p.). Pagal Kriterijų apraše (3 p.) ir jo prieduose nustatytą teisinį reguliavimą, asmens darbingumo lygį Tarnybos kontrolės skyrius nustato vertindamas ne vien asmens organizmo būklę (medicininius kriterijus t. y. asmens bazinį darbingumą), bet ir kitus veiksnius (kriterijus). Pirmiausia, remiantis diagnozes ir funkcinius sutrikimus patvirtinančiais gydančių gydytojų pateiktais dokumentais ir siuntimu į Tarnybos kontrolės skyrių, nustatomas bazinis darbingumo lygis (procentais nuo 0 iki 100), o, antra, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Gauti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams remiantis 10.1-10.5 Kriterijų aprašo punktais.
Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 8 punktu ir Kriterijų aprašo 2 priedu (pateikta klausimyno forma), vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują ir būti savarankiškam.
Kriterijų aprašo 11 punktas reglamentuoja, kad apskaičiuojant asmens darbingumo lygį nustatyti bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti koeficiento.
Pagal Kriterijų aprašo 83 punktą (XVI skyrius „Onkologinės ligos“) bazinis darbingumas nustatomas įvertinus po taikyto gydymo išliekantį bendrą funkcinį sutrikimą.
Kriterijų aprašo 83.3 punktas numato, jeigu liga neišplitusi arba išplitusi, vidutinį funkcinį sutrikimą sukėlė ligos liekamieji reiškiniai, po taikyto operacinio ir (ar) spindulinio, ir (ar) chemoterapinio gydymo būdingi hematologiniai ir (ar) nehematologiniai reiškiniai (po gydymo pasireiškia 2–3 ligos pasekmės): lėtinis skausmas, depresija, nuovargis, pykinimas ir vėmimas ir (ar) viduriavimas, šlapinimosi sutrikimai, svorio kritimas, infekcijos, limfotakos sutrikimai, osteoporozė ir kt. nustatomas 50 proc. bazinis darbingumas.
Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su ginčijamais sprendimais, kuriais išnagrinėjus jos skundą ir atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis iki 2023-10-25.
Nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro medicininio kriterijaus vertinimas nustatant pareiškėjos darbingumo lygį. Paminėtina, jog LVAT 2019-11-06 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1252-822/2019 nurodė, jog administraciniai teismai turi ribotą kompetenciją sprendžiant specialių mokslo žinių reikalaujančius medicinos srities klausimus ir teismas nėra kompetentingas spręsti, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba atliko pagal realią pareiškėjos sveikatos būklę.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas yra kompetentingas patikrinti, ar nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos, o konkrečiai Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir kitos nuostatos, sprendžiant dėl pareiškėjo darbingumo lygio, o taip pat, ar priimant ginčijamą aktą buvo laikytasi procedūrinių taisyklių, ar atsakovas veikė savo kompetencijos ribose.
Pareiškėja teigia, jog su klausimyno rezultatais ji nebuvo supažindinta nei žodžiu, nei raštu, tačiau teismas su šiuo teiginiu nesutinka.
Vadovaujantis Tvarkos aprašo 12.5 papunkčiu (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 10 10 iki 2022 04 21) darbingumo lygis nustatomas asmeniui nedalyvaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos visoje šalyje laikotarpiu. Šiame papunktyje nustatytais atvejais Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas pildomas ir su jo rezultatais supažindinama susisiekus su asmeniu ar jo atstovu telefono ryšio priemonėmis ar elektroniniu paštu. Tai, kad Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas užpildytas ir su jo rezultatais supažindinta telefono ryšio priemonėmis ar elektroniniu paštu, pažymima Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti įvertinimo klausimyno pastabose.
LVAT praktikoje yra nurodyta, jog už klausimyno pildymą yra atsakingas Tarnybos darbuotojas, o tai reiškia, kad Tarnybos darbuotojas, klausimyne pažymi tam tikras vertes balais, ne išimtinai pagal vertinamo asmens pateiktus atsakymus, o kartu ir pats vertindamas asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti aplinkybes, bet į vertinamojo pateikus atsakymus atsižvelgti yra privaloma. Vertinamojo parašas minėtame klausimyne reiškia, kad asmuo yra susipažinęs su tuo, kaip buvo įvertintos jo veiklos ir gebėjimo dalyvauti aplinkybės, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad įvertintas asmuo su tokiu jo vertinimu besąlygiškai sutinka. Nesutikimo motyvus, nurodant konkrečias aplinkybes, dėl kurių vertinimo prieštaraujama, asmuo gali pateikti, nustatyta tvarka ginčydamas Tarnybos priimtą sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo. Tokiu atveju, įrodinėjimo našta tenka abiems šalims, t. y. nesutinkantis asmuo turi įrodyti savo poziciją, o Tarnyba turi įrodyti, kad ji tinkamai, objektyviai ir pagrįstai įvertino asmens ginčijamas veiklos ir gebėjimo dalyvauti aplinkybes (žr. pvz., LVAT 2018-11-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1056-552/2018).
Nagrinėjamu atveju, dėl Lietuvoje paskelbtos ekstremaliosios situacijos, klausimynas buvo pildomas telefono ryšio priemonėmis. Iš byloje esančio 2021-11-11 Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-3314, 31 punkto (Pastabos) turinio nustatyta, jog klausimynas buvo užpildytas susisiekus su pareiškėja J. S. telefonu ir su klausimyno (23 b.) rezultatais supažindinta telefonu (duomenys neskelbtini), 2021-10-27, 12:30 val. Klausimyną pildė vyr. specialistė A. J. (b. l. 61-68). Taip pat iš byloje esančio 2021-12-31 Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-2430, 31 punkto turinio nustatyta, jog 2021-12-16 susisiekus su asmeniu telefonu (duomenys neskelbtini), buvo pakartotinai pildomas ir vertinamas asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas, kurį užpildė vyr. specialistė B. V.. Balų skaičius – 25, koeficientas – 1. (b. l. 49-56). Taigi, teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, jog pildant klausimyną buvo laikytasi tuometinėje situacijoje galiojusių procedūrinių taisyklių.
Kaip matyti iš bylos duomenų, vertinant pareiškėjos darbingumo lygį 2021 m. periodu, buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XVI dalies 83.3 papunkčiu (vertinamas 50 proc. bazinio darbingumo lygio verte), kuris taikomas, kai liga neišplitusi arba išplitusi, kai vidutinį funkcinį sutrikimą sukėlė ligos liekamieji reiškiniai, po taikyto operacinio ir (ar) spindulinio, ir (ar) chemoterapinio gydymo būdingi hematologiniai ir (ar) nehematologiniai reiškiniai (po gydymo pasireiškia 2-3 ligos pasekmės): lėtinis skausmas, depresija, nuovargis, pykinimas ir vėmimas ir (ar) viduriavimas, šlapinimosi sutrikimai, svorio kritimas, infekcijos, limfotakos sutrikimai, osteoporozė ir kt. Pastarasis kriterijus buvo taikytas dėl tos priežasties, kad pareiškėjai diagnozuota dešinės krūties karcinoma, nustatyta ligos stabilizacija po chemoimunoterapijos, operacinio ir spindulinio gydymo, nuo 2020 m. pradėtos etapinės dešinės krūties rekonstrukcinės operacijos, kairės krūties augmentacija implantais, nustatytas vidutinis funkcinis sutrikimas dėl išliekančios dešinės rankos limfotakos sutrikimo, dalinai ribotų dešinio peties sąnario judesių (sausgyslės kontraktūra), greito nuovargio.
Nustatyta, jog vertinant pareiškėjos darbingumo lygį 2021 m. periodu, buvo taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 42.7.2 papunktis (vertinamas 85 proc. bazinio darbingumo lygio verte), taikomas dėl arterinės hipertenzijos (priklauso nuo ligos sunkumo kategorijos ir organų pažeidimų) esant vidutinei rizikos grupei: antro laipsnio arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, 2 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir (ar) diabetą). Pastarasis kriterijus buvo taikytas dėl tos priežasties, kad pareiškėjai diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, vidutinės rizikos grupė: II laipsnio kraujo spaudimo padidėjimas, sutrikusi kairio skilvelio diastolinė funkcija, išmetimo frakcija - 60%, skiriamas medikamentinis gydymas.
Kaip matyti iš bylos duomenų, kad asmens darbingumo lygio pasikeitimą, lyginant su 2019 m. laikotarpiu, iš esmės lėmė tai, kad esant tokio pobūdžio sveikatos funkciniam sutrikimui darbingumo lygis mažesne 35 proc. bazinio darbingumo verte, kaip ir vertinant darbingumo lygį 2019 m. periodu, įvertinamas tuomet, kai po taikyto operacinio ir (ar) spindulinio, ir (ar) chemoterapinio gydymo atsiranda hematologinių ir (ar) nehematologinių, ir (ar) neurologinių reiškinių (po gydymo pasireiškia 4 ir daugiau ligos pasekmės): lėtinis skausmas, depresija, nuovargis, pykinimas, vėmimas ir (ar) viduriavimas, šlapinimosi sutrikimai, svorio kritimas, infekcijos, limfotakos sutrikimai, osteoporozė ir kt., tęsiama nepageidaujamų reiškinių korekcija. Kadangi remiantis medicininių dokumentų duomenimis, šiuo metu atsiekta onkologinės ligos stabilizacija, specifinis gydymas baigtas 2020 m. kovo mėn., nediagnozuota atokių komplikacijų su organų funkcijos sutrikimu, taip pat tokio sunkumo sveikatos funkcinis sutrikimas šiuo metu nėra diagnozuojamas, todėl paminėtas kriterijus negali būti pritaikytas.
Ginčų komisija 2022-02-24 Sprendime Nr. S-27 nurodė, jog Tarnybos Kontrolės Skyrius dėl pagrindinėje ir gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) pagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo XVI skyriaus 83.3 punktu, taikytu onkologinės ligos atveju. Remdamasi Kriterijų aprašo 5 punktu, nurodančiu, jog jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, darė išvadą, jog Tarnybos Kontrolės Skyrius pagrįstai nustatė, jog mažiausia bazinio darbingumo vertė yra 50 procentų.
Paminėtina, jog pagal teismų praktiką, Tarnyba nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo lygio procentų. Darbingumo lygį reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus. Todėl kiekvieną kartą atlikdami pakartotinį darbingumo lygio vertinimą Tarnybos specialistai remiasi iš naujo pateiktais, vertinimo metu esamą asmens sveikatos būklę patvirtinančiais medicininiais dokumentais. Anksčiau priimti sprendimai dėl darbingumo lygio pakartotinai atliekamam vertinimui įtakos nedaro (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-438-552/2021).
Dėl pareiškėjos teiginio, jog Tarnybos teritorinis skyrius išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nustatė, kad ji negali kelti krovinių rankomis iki 10 kg ir dėl to netenka teisės prašyti darbdavio kompensuoti apmokamo bagažo išlaidas, kai tuo tarpu Nacionalinis vėžio institutas pateiktose rekomendacijose, kaip elgtis po analogiškos operacijos, nurodo, jog galima kelti krovinius rankomis iki 2 kg. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Tarnybos išvada nesieja neįgalaus asmens darbingumo su konkrečia darbo vieta ir konkrečiomis darbo sąlygomis. Darbuotojui pateikus išvadą, darbdavys su minėtu dokumentu turėtų asmenį siųsti tikrintis sveikatą, nurodydamas konkrečius kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, esančius konkrečioje darbo vietoje. Šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas dėl neįgaliojo ar asmens, netekusio dalies darbingumo, galimybės dirbti konkretų darbą parengia išvadą, kuria turi vadovautis darbdavys (vadovaujantis Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301, 10.4 ir 19.3 punktais).
Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, sutinka su Tarnybos pozicija, kad atsakovė, kiekvieno vertinimo metu darbingumo lygį nustato iš naujo, vadovaudamasi jai pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais (siuntimo duomenimis, išrašais iš medicininių dokumentų, instrumentinių, laboratorinių ir kitų tyrimų duomenimis, ir t.t.) ir nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo procentų. Galiojantis teisinis reglamentavimas suponuoja galimą asmens darbingumo lygio kitimą priklausomai nuo jo sveikatos būklės atitinkamame laikotarpyje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Teismo vertinimu, ginčijamų sprendimų turinys leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju jie visiškai atitinka VAĮ 10 straipsnio keliamus reikalavimus – sprendimai yra tinkamai pagrįsti faktiniais duomenimis (nurodyta, kokie duomenys buvo vertinami, nustatant pareiškėjos darbingumo lygį, pateikti paaiškinimai, kaip nustatytas darbingumo lygis). Ginčijami sprendimai aiškiai yra pagrįsti teisės aktų nuostatomis, kurių taikymą lėmė nustatyti faktiniai duomenys, t. y. nurodytas darbingumo lygio vertinimo teisinis pagrindas. Iš ginčijamo sprendimo pareiškėja iš esmės galėjo (turėjo) suprasti sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus. Tai, kad pareiškėjos netenkina skundžiamų sprendimų motyvai ir (ar) pareiškėja nesutinka su nustatyto darbingumo lygiu, nesudaro pagrindo išvadai, kad Teritorinio skyriaus ar Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimai neatitinka VAĮ nuostatų ar priimti nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijami Teritorinio skyriaus, Sprendimų kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimai dėl pareiškėjos darbingumo lygio vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Sprendimų kontrolės skyrius atlikdamas pakartotinį darbingumo lygio vertinimą vykdė teisės aktais jam priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu nustatydamas darbingumo lygį laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, Ginčų komisija, palikdama nepakeistą Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, taigi ginčijami sprendimai paliekami nepakeisti, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti ginčijamus sprendimus atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.